iuolaikini technologij taikymai mokykliniame intranete

Transcription

1 IAULI UNIVERSITETAS FIZIKOS - MATEMATIKOS FAKULTETAS Giedrius Bagdonas iuolaikini technologij taikymai mokykliniame intranete Magistro darbas Darbo vadovas: Lekt. L. Kaklauskas Darbo recenzentas: Lekt. L. Tankelevi ien iauliai,

2 SANTRAUKA Tyrimo tikslas nustatyti, kokie iuolaikiniai interneto tinklo paslaugos gali b ti s kmingai naudojami mokyklos intraneto ir ekstraneto k rimui. I analizavus teorin med iag, u sienio ali bei Lietuvos patirt, kuriant intranet bei ektranet, nustatyta, kad optimaliu atveju naudotinos ios tinklo paslaugos: informacijos saugumo u tikrinimo tinklo paslaugos, fail ir katalog paslaugos naudojami mokomosios med iagos talpinimui bei mokymo proceso palaikymui, ypa grupiniam ir individualiam darbui, informacijos perteikimo paslaugos skirti informacijos per rai ir paie kai, prane im persiuntimo paslaugos - elektroninis pa tas, forumai, tinklini duomen bazi paslaugos, orientuoti mokymo proces, informacijos main servisai bei nutolusios prieigos paslaugos, tai FTP bei kitais protokolais pagr stos paslaugos, operacini sistem galimyb mis bei j nuotolinio valdymo ypatumais besiremian ios paslaugos. iuolaikin s nuotolinio mokymo aplinkos realizuoja ir palaiko did daugum min paslaug, susijusi su informacijos mainais ir jos saugojimu, tod l j taikymas padeda kompleksi kai spr sti vardint paslaug palaikymo u davin. Anketin s apklausos b du i tirtas Tel miesto mokytoj po ris bei iai taikant iuolaikines technologijas. Tyrimo rezultat pagrindu i skirta tokia intraneto ir ekstraneto tinklo paslaug diegimo tvarka: informacijos saugumo u tikrinimo paslaugos, prane im persiuntimo paslaugos, duomen bazi paslaugos, informacijos maini paslaugos bei nutolusios prieigos paslaugos. 2

3 The Application of Modern Technology in School Intranet Summary The purpose of the research is to establish what modern services of internet can be successfully used to create intranet and extranet in school. After analyzing the theory, the know haw of creating intranet ant extranet in foreign countries and Lithuania, it is established that the following services can be used in optimum case: the services of information safeguarding; the services of files and catalogues are used for placing educational material and holding educational process, especially for work in group or individual work; the services of rendering information for the review and search of information; the services of sending reports , forums; the services of net data bases. Orientated for educational process; the services of information exchange and distant approach, that is FTP and other services based on other minutes and possibilities of operating systems and services based on distant control. Modern distant educational medium realizes and holds the majority of services mentioned above, connected to information exchange and its saving. Thus the appliance of then helps to solve the task of holding mentioned services in complex. Using a questionnaire form the research was done in Tel iai asking teachers about their viewpoint and skills applying modern technologies According to the research results there can be distinguished the following order of instill of the services of intranet and extranet: the services of information safeguarding, the services of sending reports, the services of data bases, the services of information exchange and the services of distant approach. 3

4 PAVEIKSL S RA AS Paveiksl lio Nr.: Paveiksl lio pavadinimas Puslapis Intraneto tinklo paslaug schema Tinklo paslaugos Paket filtravimo u karda Mokyklos kompiuteri tinklas Vartotojo registravimas Dalyvavimas diskusijose Diskusijos temos parinkimas Veiksmai diskusijose Diskusijos inu i stymas Naujo forumo prid jimas Diskusijos parametr nustatymas Byl patalpinimas Ar dalyvaujate internetin se diskusijose? Ar internetinis bendravimas pagerina santykius? Ar nor tum te su t vais dalyvauti diskusijose? Ar elektroninis dienynas reikalingas mokyklos visuomenei? Ar sutinkate skelbti mokini pasiekimus mokyklos intranete? Ar nor tum te nam darb u duotis pateikti internetu? Ar nor tum te informacija pateikti kompiuteryje? Ar pakanka informacijos? Ar esate suinteresuotas naujausiomis iuolaikin mis technologijomis? 51 4

5 TURINYS VADAS IUOLAIKINI TECHNOLOGIJ TAIKYMAI MOKYKLOSE Intranetas ir ekstranetas Mokyklinis intranetas Lietuvos mokyklose Mokyklinis intranetas u sienio mokyklose MOKYKLINIO INTRANETO, EKSTRANETO DIEGIMO ANALIZ Informacijos saugumo u tikrinimo priemon s Informacijos perteikimo servisai Prane im persiuntimo servisai Tinklini duomen bazi servisai Informacijos maini servisai EKSTRANETAS Ekstraneto naudojimas Virtualios mokymo aplinkos moodle panaudojimas ugdymo procese Programos svarba, aktualumas Bendravimo priemoni Moodle 1.4 ir WebCT 4.1 palyginimas Virtualaus mokymo aplinkos naudojimas realizuojant intraneto ir ekstraneto servisus INTRANETO IR EKSTRANETO SERVIS DIEGIMO PRIORITETAI, ATSI VEL- GIANT MOKYTOJ PO RIO IR TYRIMO REZULTATUS Tyrimo metodika Tyrimo rezultatai Tyrimo analiz...53 VADOS LITERAT RA PRIEDAI

6 VADAS Visas pasaulis spar iai engia informacin s visuomen s link. Informacin s technologijos smarkiai besiskverbdamos gyvenim sudaro s lygas informacijai patekti ten kur reikia ir iki minimumo suma inti laiko s naudas. Viena i technologij spar iai plintan pasaulyje yra intranetas. Darbo tema aktuali, tuo kad pastaraisiais metais informacin s kompiuterin s technologijos (IKT) vis labiau veikia mokymo ir mokymosi metodus, daro tak ne tik mokymo turiniui, bet ir visam ugdymo procesui. vietimo ekspertai dabartin vietimo b kl neretai vardija per jimu i industrinei visuomenei b dingo mokymo, grind iamo tiesioginio ini perteikimo metodais, prie informacinei ir ini visuomenei tinkamesnio mokymo ir mokymosi, paremto kryptingu geb jim ir kompetencijos formavimu, konstruktyvistiniais ini gijimo metodais. Darbo tikslas Intraneto ir ekstraneto analiz parenkant optimal spendimo variant kuriant iuolaikin e- mokykl ; Sukurti bandom intraneto realizacij. Darbo u daviniai: analizuoti naudojamas tinklo paslaugas intranete ir ekstranete; skirti strukt rines dalis, pritaikyti ir sukurti j s ry io realizavimo kodus; Atsi velgiant tyrim nustatyti intraneto ir ekstraneto diegimo prioritetus; Parengti intraneto bandom realizacij. Problemos vai u imti, tod l nesp ja su inoti realios pad ties apie vaik pasiekimus; Vaikai da nai neatskleid ia t vams tikros pad ties; Mokytojai neturi instrument operatyviai ir nuosekliai informuoti t vus; Rezultatas vaikai tinkamai nepasiruo ia ateities mokymuisi ar profesinei veiklai. Mokslinis naujumas Sukurtas mokyklinis intranetas suteikia galimyb mokytis naudojant pa angiausias technologijas, papildyti "popierin " mokykl. Intraneto technologijos pritaikytos profesin je mokykloje, ta iau darbo rezultatai gali b ti taikomi ir bendrojo lavinimo mokyklas. Esminiai dabartinio intraneto skirtumai nuo anks iau Lietuvos mokyklose diegt intranet : 1. teikiamos informacijos prasme jie pana s, ta iau tam naudojamos visi kai skirtingos priemon s - turinio valdymo, kalendoriaus ir kt. komponentai, o ankstesniuose mokykl intranetuose - HTML failai; 6

7 2. turinio pateikimas, kuris buvo ankstesni intranet pagrindin funkcija, iuo atveju papildomas bendravimo (elektroninis pa tas, diskusijos, tikralaikiai pokalbiai), planavimo (kalendoriai, adresynai) rankiais; 3. ankstesniuose intranetuose n ra autorizacijos ir personalizacijos, apra omajame realizuojamas personalizuot paslaug tiekimas, t.y. vartotojui pasiekiamos tik jam orientuotos funkcijos. Praktin darbo reik : Panaudota nemokama programin ranga, kuri tinka Lietuvos, kaip ribot i tekli alies, vietimo staigoms ir leid ia lygiuotis u sienio ali IT naudojimo lyg. Sudaromos s lygos mokyklos bendruomenei nuolatos bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje. 7

8 1. IUOLAIKINI TECHNOLOGIJ TAIKYMAI MOKYKLOSE 1.1. Intranetas ir ekstranetas Kompiuteriai, kaip informacijos apdorojimo priemon, turi labai didel potencial, kur dar labiau padidino kompiuterini tinkl atsiradimas. ios technologi galimyb s kartu su mokslin s - technin s informacijos analiz s teorij pl tote paskatino informacijos sistem vystym si. Informacijos sistema mokslin je literat roje bendrai apibr iama kaip element visuma, skirta atlikti informacinius procesus, kuriuos sudaro i pagrindiniai veiksmai: informacijos rinkimas, perdavimas, saugojimas, paie ka, manipuliavimas ir pateikimas. Tie elementai gali b ti vair s, ta iau bendriausiu atveju tai duomenys, informacijos technologijos, mon s ir taisykl s, reglamentuojan ios IS element funkcionavim ir tarpusavio s veik. Tos IS, kuri sud tyje yra naudojamos informacijos technologijos, vadinamos automatizuotomis IS. iandien paprast statini interneto svetaini lieka vis ma iau. Daug ja programavimo kalb, pritaikyt ioms u duotims vykdyti (PHP, JavaScript, ASP, JAVA ir kt.). Dinaminio formavimo technologijos leido panaudoti elektronin publikavim internete (WWW svetaines) kaip nebrang, visur siekiant ir greit kanal susieti interneto informacijos sistemos elementus. Populiar jant mobiliesiems ir specialiesiems renginiams (ki eniniams, delniniams kompiuteriams, mobiliesiems telefonams su galimybe prisijungti prie interneto ir nar yti specialius WAP ar prastus WWW puslapius, kitokiems taisams), pla iai naudojant asmeninius kompiuterius ir prijungus juos prie interneto, gaunamas patogus rankis susijungti su organizacijos IS ir atlikti norimus veiksmus. Viena labiausiai paplitusi internetini informacini sistem (IIS) r yra intranetai. Tai organizacijos tinklas, grind iamas interneto protokol rinkiniu TCP/IP. Jame galima teikti visas internete teikiamas paslaugas, tokias kaip WWW puslapiai, el. pa tas, naujienos ir pan. Intranetai yra privat s tinklai ir pri jimas prie j ribojamas technin mis arba programin mis priemon mis. Pagrindin intranet paskirtis komunikacija ir bendradarbiavimas tarp organizacijos nari, ir paprastai kiekvienas j, priklausomai nuo savo atliekam funkcij, turi skirtingas naudojimosi intranetu teises. Tai, kad intranet veikimas pagr stas atviraisiais standartais ir technologijomis, leid ia enkliai padidinti bendradarbiavimo efektyvum ir atitinkamai kelia darbo na um. I technin s pus s interneto technologij naudojimas leid ia apjungti ir harmoningai naudoti heterogeni kas IS sud tines dalis, nes interneto protokol realizacijos egzistuoja prakti kai visoms iuolaikin ms operacij sistemoms, taigi sistemos element platform, j fail sistem skirtumai tampa nebe problema. Interneto protokol naudojimas supaprastina toki sistem ple iamumo galimybes, nenustato joki ypatingesni tinklo architekt ros apribojim (intranete, kaip ir internete, 8

9 galima apjungti vairi topologij tinklus). Intranetai, kaip sako pats j pavadinimas, skirti vidiniam organizacij naudojimui, vidini proces organizavimui. Prie intraneto vartotojai gali prisijungti i bet kurios pasaulio vietos, kurioje yra interneto ry ys ( inoma, jei intranetas prieinamas i i or s), naudodami bet kok prisijungimo kanal. Pagal savo pritaikym intranetai gali b ti skirti pavieni individ, darbo grupi ir/ar visos organizacijos darbuotoj darbui. Toks skirstymas atskleid ia intranet, kaip konkre ios IIS rai kos, integracijos su organizacijos veiklos procesais gilumo lyg. Intranet evoliucija leid ia kalb ti apie elektronin s organizacijos (elektroninio biuro) suk rim. Plintant internetui ir daug jant prisijungusioms prie jo organizacijoms bei augant interneto technologij galimyb ms (did ja dalimi vartotoj identifikacijos ir interaktyvaus personalizuoto turinio pateikimo) tapo manoma i pl sti intranetus u organizacij rib, apjungiant visus paslaugos suk rimo procese (supply chain) dalyvaujan ius subjektus ir papildant auk iau i vardintas tris tikslines grupes dar viena i oriniais partneriais. Tokie i pl sti intranetai gavo nauj pavadinim : ekstranetai. Fizi kai ekstranetai prakti kai nesiskiria nuo intranet, da niausiai i naudojamas tas pats interneto tinklas, skiriasi tik organizacijos - ekstraneto savinink s serveriuose diegtas funkcionalumas ir sukuriamos i orini vartotoj prisijungimo galimyb s. Ekstranet atsiradimas leido padaryti bendradarbiavim su partneriais spartesn, leido suteikti daugiau tikslesn s ir naujesn s informacijos. Racionalus push ir pull technologij panaudojimas u tikrina maksimaliai efektyv partneri informacini poreiki patenkinim. Ekstranet evoliucija ir prieigos prie j paprastumas leido giliau traukti paslaugos suk rimo proces pat vartotoj. Dabar neretai, jei paslaugos suk rimas u trunka ilgiau, vartotojas gali, prisijung s prie ekstraneto steb ti, kontroliuoti ir/ar takoti t proces. Tai veda prie geresn s kokyb s produkto suk rimo, didesnio vartotoj pasitenkinimo, taigi yra reik mingas koziris konkurencin je kovoje. inoma, teorinio modelio realizacijos pilnumas labai priklauso nuo intranet /ekstranet integracijos su organizacijos procesais lygmens. Kadangi internetas vis pirma yra komunikacijos kanalas, tai ir intranetai/ekstranetai savo prigimtimi pirmoje eil je yra skirti bendradarbiavimui ir komunikacijai. [17] TCP/IP ir IP adresavimas TCP/IP protokol rinkinys sukurtas bet kokio dyd io tinklams palaikyti. Jis atlieka daug paslaug ir paskutiniuoju metu yra populiariausias pasaulyje protokolas. Pavadinimas TCP/IP yra suformuotas i dviej dali : Transmision Control Protocol (TCP) ir Internet Protocol (IP) - Pradinis jo k tikslas buvo sukurti tinkl sujungimo b, kuris leist sujungti skirtingus 9

10 fizinius tinklus taip, kad vartotojui jie atrodyt kaip vienas didelis tinklas. Tokia sujungt tinkl visuma vadinama internetu. Viso protokol rinkinio pagrindas yra tarp tinklin s s veikos lygmuo, realizuojantis duomen paket perdavim, nenustatydamas ry io, t. y. panaudodamas datagramas. B tent is lygmuo tinklu perduoda paketus racionaliausiu mar rutu. Pagrindinis naudojamas protokolas ia yra IP. Jis siekia perduoti duomenis gav jui, naudodamas datagramin re im, t. y. nenustatydamas sujungimo, tod l transporto lygmenyje TCP protokolas iuos tr kumus i taiso. IP geras tuo, kad kmingai veikia dideliuose ir ma uose, l tuose ir greituose tinkluose. iam lygmeniui priskiriami visi duomen mar rutizavimo protokolai: RIP, OSPF (Open Shortest Path First), ICMP (Internet Control Message Protocol). ICMP naudojamas informacijai apie klaidas perduoti. Transporto lygmenyje veikia duomen perdavimo valdymo protokolas TCP, kuris susietas su datagram transporto protokolu UDP (User Datagram Protocol). Jo d ka patikimai perduodami duomenys tarp tolim ta. Duomen srautas dalijamas segmentus ir perduodamas emesniajam lygmeniui. UDP protokolas duomenis perduoda datagramomis ir yra kaip tarpininkas tarp tinklo protokolo ir taikomojo lygmens tarnyb. Taikomasis lygmuo jungia visas sistema priklausan ias tarnybas ir nuolatos ple iamas siekiant patenkinti augan ius vartotoj poreikius. Taikomajame lygmenyje juos naudoja: FTP (File Transfer Protocol - fail perdavimo protokolas), TELNET - programa, skirta prisijungti prie tolimojo interneto tinklo kompiuterio ir t. t. Taikomojo lygmens procesai su transporto kontrol s TCP (Transport Control Protocol) arba vartotojo datagram UDP (User Datagram Protocol) protokolais s veikauja per kanalus (port). Tam, kad TCP atpa int taikom program, perdavusi duomenis, naudojami taikomojo lygmens kanal (port ) numeriai, trumpumo sumetimais da nai vadinami tiesiog kanalais. IP adresas TCP/IP protokolui nurodo kompiuter tinkle, o kanalo numeris TCP protokolui - taikom program kompiuteryje. Taigi IP datagramose nurodomi siunt jo ir gav jo adresai, o transportiniame lygmenyje (TCP ir UDP) nurodomi kanal (ports) numeriai. Da nai naudojamiems interneto taikomojo lygmens protokolams, pvz., FTP, Telnet, elektroniniam pa tui, priskirti oficial s (well-known) kanal numeriai, kurie visiems inomi ir laikomi standartu. Tinklo s saja veikia emiausiame lygmenyje ir nuolatos kei iasi atsi velgdama aparatini priemoni, naudojam tinko linijoms valdyti, kitim. Siun iam duomen paketas nuolatos papildomas informacija, atitinkan ia lygmen. Atitinkamai naujas paketas kei ia savo pavadinim, t. y. pirmiausia - tai vartotojo programos duomenys, po to - TCP transporto segmentas, po to - IP datagram ir galiausiai - fizinio lygmens protokolo duomen kadras, paketas. [6] 10

11 IP adres paskirstymas, simbolini vard naudojimas intranete (ekstranete) IP adres paskirstymas tinklo mazgams gali b ti atliekamas rankiniu b du, bet tada reikia didesnio adres kiekio ir ne visada jie bus i naudoti, tod l gana da nai naudojamas automatinis adres paskirstymas. Tam reikia specialios tinklo tarnybin s stoties DHCP (Dinamic Host Configuration Protocol), automati kai priskirian ios adres prijungto ir veikian io tinklo adresui. D l saugumo dinaminis adresas gali b ti suteikiamas terminuotai, t. y. tam tikram laikui, ypa tai aktualu, jei mazg skai ius yra didesnis nei reali IP adres kiekis. Be to, naudojant taktik galima tur ti ir daugiau priskiriam adres nei yra i tikr. Toks paskirstymas geras tuo, kad jungus mazg i tinklo IP adresas i karto lieka laisvas. Vienas i IP adresavimo tiksl yra lokali tinkl efektyvaus bendravimo gyvendinimas. Pagrindinis u davinys iuo atveju yra IP adres susiejimas su lokaliaisiais adresais. Tam naudojamas specialus adres paskirstymo protokolas (Address Resolution Protocol, ARP) dinami kai priskiriantis kiekvienam IP adresui LAN tinklo adres. Jis remiasi vietiniame tinkle naudojamu kanalinio lygmens protokolu. Toks poreikis atsiranda tada, kai IP modulis perduoda duomenis vietiniam tinklui, pavyzd iui Ethernet. Protokolas dirba naudodamas ARP lenteles. Lentel je kiekvienam IP adresui, naudojamam tinkle, priskiriamas atitinkamas MAC adresas. ra o tipas nurodo, kaip jis suformuotas: jei ra ytas rankiniu b du - statinis, jei programos - dinaminis. Paskirstymo lenteli per rai naudojama speciali programa arp, paprastai esanti visose operacin se sistemose. J panaudojus galima su inoti, kokiam IP adresui koks MAC adresas priskirtas ir pan. Internet tinkluose be skaitini adres naudojami simboliniai vardai. Jie dar vadinami domeniniais ir sudaromi pagal tam tikr hierarchin strukt. Viso vardo dedamosios skiriamos ta kais ir ra omos tokia tvarka (pvz.: tinklai.studentai.su.lt): a) galinio mazgo vardas (tai gali b ti kompiuterio vardas, pavyzdyje - tinklai); b) mazg grup s vardas (organizacijos pavadinimas ir pan.,pavyzdyje - studentai); c) stambesn s mazg grup s vardas (pagrindinio domeno potinkliai, t. y. jungian organizacij - konsorciumo ir pan. pavadinimas, pavyzdyje - su); d) auk iausiojo lygmens domeno pavadinimas (da niausiai tai su geografine vieta susietas pavadinimas arba alies enklas, pavyzdyje-lt). Tod l kiekvien tinkl jungt kompiuter galima identifikuoti dviem b dais: skaitmeniniu ( ) ir simboliniu vardu (tinklai.studentai.su.lt). Simbolinis adresas yra perkoduojamas skaitmenin s formos simbolin ir, atvirk iai, t darb atlieka vard tarnybin s stotys DNS (Domain Name Server). HOSTS [6] 11

12 Rekomenduojamos intraneto (ekstraneto) paslaugos analizavus Jungtini Amerikos valstij (JAV) Kalifornijos politechnikos universiteto Cal Poly Ponoma intranet buvo i skirtos ios paslaugos: 1. Tinklo paslauga pagrindin komunikacijos sistema, ant kurios yra kuriamos kitos platintos sistemos. 2. Katalog paslaugos pagalba yra patalpinama informacija apie sistemos i teklius: vartotojus, failus, serverius, duomen bazes ir spausdintuvus. 3. Apsaugos paslauga bendras mechanizmas, kad apsaugot vartotojus ir serverius, ir tikrint u koduot bendravim. 4. Prane im paslauga elektroninis pa tas, skelbim lentos. 5. Taikom program paslauga naudojamos tokios taikomosios programos, kurios gali b ti perkeltos i vienos sistemos kit ir jomis gali naudotis darbo vietose. 6. Fail paslauga bendruomen s mastu naudojama fail paslauga. 7. Duomen baz s paslauga mechanizmas staigos duomen kaupimui ir naudojimui. 8. Tinklas mechanizmas, teikiantis pasaulin hiperpri jim ir kontrol prie vis infrastrukt ros paslaug. Prieigos ta kai Mokymo sistemos Forumas Ftp serveris Informacijos talpinimui INTRANETAS Web serveris INTERNETAS Vartai gaterway arba proxy serveris IMAP serveris (Web pa tas) POP ir SMTP (tradicinis pa tas) MySQL susij s su organizacijos duomen baz mis pav. Intraneto tinklo paslaug schema 12

13 1. Tinklo paslauga Tinklo paslaugos tikslas tiekti informacijos sraut tarp kompiuteri, spausdintuv ir kit sudedam dali i pl stoje kompiuteri aplinkoje. Dauguma kit infrastrukt ros paslaug diegiamos ant tinklo paslaugos. rint i ta ko, apiman io vis teritorij, labai svarbu apr pinti j bendra tinklo paslauga, kuri paremta viena protokolo dalimi. Tinklo paslaugos reikalavimai: Siekti palaikyti tolyg informacijos perdavimo sraut visame tinkle (mokyklos, universiteto, miesto) Tinklo kompiuteri adresavimui naudoti t pa adres srit ; Numatyti prisijungimo prie vidinio tinklo ir tam tikr ribot veiksm atlikimo galimybes, u tikrinant vietinio tinklo kompiuteri saugum bei informacijos pasiekiamum realiu laiku; Tinklo paslauga apr pia visus organizacijos padalinius; 2. Katalog paslauga Katalog paslauga palengvina darb tinklo vartotojams: mon ms, serveriams, byloms, taikomosioms programoms ir sujungia tokius po ymius, kaip tinklo adres ir fizin i stym su vardais. Atkreipiant atitinkam d mes pavadinim politik, katalog paslauga gali b ti labai lanksti ir naudinga resurs panaudojime. Katalog paslauga yra pagrindin paslauga i pl stoje kompiuteri sistemoje. Ji yra informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centras, kurio pagalba taikomosios programos i sto altinius. 3. Apsaugos paslauga pl stos kompiuteri sistemos sukelia ypating apsaugos sunkum. Apsaugos paslaugos funkcija yra suteikti reikiamus pagrindus tam, kad u tikrint 1) konfidencialum, sutrukdant neteis tam pri jimui prie informacijos; 2) s iningum, sutrukdant neteis tam informacijos pakeitimui; 3) naudingum, u tikrinant teis tiems vartotojams pri jim prie informacijos ir paslaug. Apsaugos paslauga turi b ti integruota su kitomis infrastrukt ros paslaugomis, suvokiant, kad visos paslaugos visuotinai prieinamos naudojant vien tapatyb s nustatym, skaitant ir konfidencial pri jim prie slaptos informacijos. 4. Prane im paslauga Prane im paslauga apima bendravimo informacijos (duomen ir paprast dialog ) tarp vartotoj perdavimu. Tai gali b ti elektroninis pa tas, forumas, skelbim lentos (tinklo naujienos), pa to adres s ra as. Prane im paslaugos reikalavimai: 13

14 Apr pina elektroniniu pa tu, skelbim lenta, pa to adres s ra u ir kt.. Operuoja su i orin mis paslaugomis internetu. Apr pina centralizuot valdym prane im saugojimui. Prane im paslauga tur b ti diegta kartu su apsaugos paslauga. 5. Taikom program paslauga Taikomosios programos padeda apipavidalinti darbalauk, padeda atlikti vairius veiksmus pvz.: publikacij k rimas ir redagavimas, staigos na umas ir kliento bendradarbiavimas su platinto tinklo paslaugomis. Taikom program sistema garantuoja, kad patvarios ir veikian ios taikomosios programos bus prieinamos ir tinkamai naudojamos visoje teritorijoje. Taikom program reikalavimai: Taikom program paslauga tur i platinti taikom sias programas, kurios leist visoms i platintoms infrastrukt ros paslaugoms pri jim prie darbalaukio. Taikom program paslauga tur leisti prieiti prie programin s rangos tam, kad gal naudotis duomenimis perkeltais i vienos sistemos kit. Taikom program paslauga tur teikti rekomenduojamas nemokamas ir vie sias programas. Taikom program paslauga tur b ti diegta kartu su fail, katalog ir apsaugos paslaugomis (sistemomis). 6. Fail sistema Parinkti optimalias fail sistemas, kurios orientuotos tinkl arba panaudoti specializuotas tinklines fail sistemas: DFS (Distributed File systems) Windows aplinkai, NFS (Network File System) Unix arba Linux operacin ms sistemoms. ios sistemos palengvina ir supaprastina prieig prie fail, esan serveryje, nedidinant informacijos perdavimo tinkle sraut, optimizuojant vartotoj identifikavim ir pan. Reikalingiausia programin ranga (mokyklos, universiteto) intranete (ekstranete) gali b ti visuotinai prieinama. Dalis centralizuoto valdomo byl serveriuose gali b ti pasl ptos ir prieinamos tik tinklo administratoriams. 7. Duomen baz s sistema Turi palaikyti gerai organizuot staigos informacijos baz, kuri yra tiesiogiai prieinama visai bendruomenei. Duomen baz s sistema suteikia tinklo pri jim prie bendros informacijos, saugomos mokykloje. Duomen baz s reikalavimai: Suteikia patog pri jim prie staigos informacijos moksleiviams, t vams, mokytojams, administratoriams, personalui, buvusiems mokiniams ir t.t. Duomen baz s paslauga tur b ti vis laik prieinama visiems teis tiems vartotojams per tinkl. 14

15 Duomen baz s paslauga tur suteikti mokiniams galimyb sutvarkyti reikalus su mokykla: stojimas, registracija, vertinimai ir mokos. Organizacijos personalui ir administratoriams tur b ti suteikta galimyb prieiti prie staigos informacijos, kuri jiems yra leista naudotis. Duomen baz s paslauga tur tur ti toki rang, kuri pad rinkti informacij tiesiogiai tinkle. Duomen baz s paslauga tur b ti integruota kartu su apsaugos sistema. 8. Tinklas Pasaulinio masto tinklas yra pla iai naudojamas kaip dokument perdavimo sistema, bet jis tuo neapsiriboja. Tinklo reikalavimai: Turi rang, kuri leid ia prieiti ir naudotis visomis tinkle esan iomis infrastrukt ros paslaugomis. Tinklas tur bendradarbiauti su fail sistema, kad organizacijos personalas ir kiti vartotojai gal publikuoti tinklo dokumentus. Tinklas tur teikti galimyb per ti prane im paslaugos hipertekst, o taip pat publikuoti ir palengvinti pokalb bendruomen s teritorijoje. [27]. 15

16 1.2. Mokyklinis intranetas Lietuvos mokyklose nagrin tos kelios Lietuvos mokyklos, kuriose yra diegtas intranetas. Skuodo Bartuvos vidurin je mokykloje 1987 metais rengtas pirmasis rajone informatikos kabinetas, jame - 12 viet BK tipo kompiuteri klas. V liau, dalyvaudami vairi projekt konkursuose ir juos laim dami, tur jome galimyb senus kompiuterius pakeisti naujais. Taip 1995 metais kompiuteri klas je atsirado nauji IBM tipo kompiuteriai; laim tas kompiuteris mokytoj kambariui, interneto radijo ry ys, elektroninis pa tas; sukurtas mokyklos intranetas. Esame pareng mokyklos internetin puslap. Kompiuterizuota mokyklos skaitykloje; turime 25 personalinius kompiuterius. Mokykloje galima i skirti tinklo, prane im ir taikom program paslaugas. [13] Ignalinos rajono savivaldyb je iuo metu yra 27 bendrojo lavinimo mokyklos: 1 gimnazija, 5 vidurin s, 7 pagrindin s ir 14 ma akomplek pradini. Ignalinos rajono savivaldyb s administracijoje visos kompiuterizuotos darbo vietos prijungtos prie interneto. Veikia ir intranetas, kuriame galima susipa inti su visais savivaldyb s dokumentais. Ignalinos rajono savivaldyb s interneto svetain informatyvi, nuolat atnaujinama svetain. ia galima rasti beveik visk apie Ignalinos rajon, pradedant svarbiausiais savivaldyb s dokumentais ir baigiant abiem rajono laikra iais: gausu informacijos apie savivaldyb s staigas seni nijas, mokyklas, dar elius, turizmo informacin centr ; yra informacija apie savivaldyb s administracijos strukt, apie darbuotojus, j pri mimo laik ir k kokiais klausimais kreiptis; talpinami skelbimai apie laisvas darbo vietas, apie vyksian ius ar jau vykusius kult rinius renginius, rajono Tarybos pos ius; yra Ignalinos miesto ir rajono detal s em lapiai ir kt. Visos rajono vietimo staigos, turin ios interneto ry, naudojasi ir elektroniniu pa tu. Atlikto bendrojo lavinimo mokykl naudojimosi elektroniniu pa tu tyrimo metu paai jo, kad mokyklos pakankamai operatyviai atsako gautus lai kus: beveik visos mokyklos atsakymus atsiunt t pa dien, v liausiai gautas atsakymas buvo po paros. Gerai yra tai, kad kompiuteriai mokyklose jungiami vidaus tinklus, tod l, jei mokykla turi interneto ry, prakti kai jis yra beveik visuose (i skyrus labai senus) mokyklos kompiuteriuose. Vidaus tinklus turi gimnazija, visos rajono vidurin s ir 2 pagrindin s mokyklos. Likusiose 5 pagrindin se mokyklose, sigijus daugiau kompiuteri, taip pat bus kuriami vidaus tinklai. [4] io rajono mokyklose naudojama prane im, taikom program, fail ir tinklo paslaugos. Ekstranetas mokyklose paprastai kuriamas turint gerai veikiant mokyklos intranet, web - sever, pastov interneto pajungim bei ekstraneto taikymui parengt mokyklos bendruomen. ilut s Pamario mokyklos intraneto autoriai pirmieji Lietuvoje prad jo taikyti intranet mokykloje. Ved daug seminar ir kurs vairiais intraneto taikymo klausimais. 16

17 ilut s 4-oji vidurin naudoja O Reily & Associates WebSite 1.1f web server. Taip pat naudojama apsaugos paslauga, fail, taikom program paslaugos. [1], [2] Eksperimentas elektronin s pa ymi knygel s Vilniaus miesto meras Art ras Zuokas, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravi ius, Lietuvos prekybos, pramon s ir amat r asociacijos prezidentas Darius Mockus ir AB Lietuvos telekomas generalinis direktorius Ar nas ik ta pasira sutart d l eksperimento elektronin s pa ymi knygel s (informacin sistema inios ) projekto gyvendinimo Vilniaus ir Kauno mokyklose. iuo projektu siekiama suteikti t vams galimyb realiu laiku su inoti apie vaik gaunamus pa ymius, lankomum, pamok ir nam u duotis, pastabas. Naujos internetin s sistemos inios panaudojimas bendrojo lavinimo ir profesin se mokyklose leis t vams daugiau inoti apie savo vaik pasiekimus mokykloje, mokytojams palengvins ir supaprastins ry su t vais, o mokymo organizatoriams optimaliau valdyti mokymo proces. Vieninga elektronini pa ymi knygeli sistema bus prad ta diegti nuo ateinan mokslo met. Planuojama, kad iame projekte dalyvaus apie 300 Vilniaus ir Kauno bendrojo lavinimo ir profesini mokykl. Visus mokytojus planuojama apr pinti mobiliais mini kompiuteriais, kad gal valdyti duomen baz, o mokyklose bus rengti interneto prieigos terminalai. Jie reikalingi t vams ir vaikams, neturintiems kompiuterio namuose. Interneto ry pradiniame projekto etape dovanoja AB Lietuvos telekomas. Planuojama, kad jeigu elektronin s pa ymi knygeli diegimas Vilniaus ir Kauno mokyklose pasiteisins, projektas bus ple iamas visoje alies bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo sistemoje. [16] Tinklo paslaugos Mokyklos ilut s Skuodo Ignalinos Tel Tinklo Katalog Apsaugos Prane im Taikom prog Fail Duomen baz s pav. Tinklo paslaugos 17

18 1.3. Mokyklinis intranetas u sienio mokyklose Pasaulyje yra vairaus profilio e-mokykl. Galima b i skirti e-mokykl du tipus, tai mokyklos apiman ios vairias mokslo sritis ir specializuotos. Specializuotos mokyklos yra orientuotos vien mokymosi dalyk. Populiariausia ir pla iausiai inoma pasaulyje e-mokykla yra K12. i mokykla yra sik rusi Havajuose, Jungtin se Amerikos Valstijose. Mokyklos jas JAV vietimo departamentas. K12 mokyklos tikslas - suteikti auk tos kokyb s i silavinim, paremt pa angiausiomis technologijomis, visiems mokyklos moksleiviams, nepriklausomai nuo j gyvenamosios vietos, am iaus. Siekiama, kad e-mokykla K12 b integruota vairias mokymosi staigas. E-mokykloje K12 taikomas distancinis mokymas. Naudojamos vairios skaitmenin s technologijos, Internetas, vair s Web puslapiai, elektroninis pa tas, pokalbi kanalai, video, elektroniniai vadov liai. Norint mokytis ioje mokykloje reikia pirmiausia u siregistruoti, po to praeiti konkurs. Registruotis galima nuolatin mokykl arba vasaros. Nuolatin je mokykloje yra dvi sesijos, vasaros - viena. Vasaros mokykla yra papildomo ugdymo. Mokymas mokykloje - paremtas kreditais. Mokykla si lo tokius mokymosi kursus: kalbos meno, socialini moksl, vadovavimo, gamtos moksl, mokslo technologij, meno, matematikos, verslo ir marketingo. E-mokyklos K12 moksleiviams ir j kompiuteriniai technikai bei programinei rangai keliami tam tikri reikalavimai. Moksleiviui keliami tokie reikalavimai: jis turi b ti atsakingas, suinteresuotas savaranki kai mokytis, mok ti dirbti kompiuteriu, naudotis Internetu suprasti jo veikimo technologij, taip pat mok ti programuoti, kaupti informacij vairiais formatais. Be to turi suprasti, kad ia gali mokytis ir klausti jam patogiu metu. K12 mokykla leid ia laikra eschool News, kuris talpinamas Internete. ioje mokykloje pavyko aptikti, kad mokosi moksleiviai ne tik i JAV, bet ir Kanados, Australijos, Did iosios Britanijos. [18] 1992 metais Melburne Moter metodis kolegijoje atsiranda e-mokyklos u uomazgos Australijoje. Tai siejama su ne iojamo kompiuterio pasirodymu ioje kolegijoje. iuo metu egzistuoja dvide imt nepriklausom e-mokykl naudojan kompiuterius ir tikimasi, kad netolimoje ateityje j daug s. iose e-mokyklose mokosi mokiniai i keturi Australijos valstij, tai Viktorijos, Kvinslendo, Pietinio Velso ir Vakar Australijos. Palaikomas ry ys ir su Did ja Britanij. Yra teigiama, kad Australija mokykl skai iumi ir mokymo lygiu jose lenkia Did Britanij penkerius metus. Tai galima paai kinti tuo, kad Australijoje fermeri fermos yra didel s, viena nuo kitos labai nutolusios, o mokyklos yra didesniuose miestuose, tod l moksleiviams jas pasiekti sud tinga. Turint namuose kompiuter, kompiuterin tinkl, programin rang mokslas tampa prieinamas visiems. Tokia mokymo 18

19 sistema suinteresuota priva ios ir valdi kos mokyklos Australijoje. Ta iau jos susiduria su problema, kad mokiniai nevisi moka naudotis kompiuteriu, ar kitomis kompiuterin mis technologijomis. Problema sprend iama minimaliai apmokant mokinius b tiniausi dalyk susijusi su technologijomis reikalingomis mokantis. E-mokykl moksleiviai mokom med iag gauna elektroniniu pa tu, kompaktiniuose diskuose, lankydami elektronines pamokas. Be to informacijos patys ie ko Internete, spausdintiniuose altiniuose, bendraudami. i e-mokykla yra i lusi sau tokius tris tikslus: i mokyti mokinius kompiuterinio ra tingumo, suteikti akademin ir profesin i silavinim.[19] Informacin s technologijos u sienio mokyklose Helsinkio technologijos universitetas. Suomija. Daugialyp (multimedia) studij med iaga platinama internete ir kompaktiniuose diskuose. E - mokymasis derinamas su tradicin mis studijomis. Po egzamin studentai yra apklausiami siekiant nustatyti e-mokymosi naudingum. Tyrin tojai nustat, kad vieno kredito kurso kokybi kai med iagai parengti reikia darbo valand. Palyginus 2 met mokymosi rezultatus be e - mokymosi ir 2 met rezultatus naudojant e - mokym pastebimas egzamin pa ymi pager jimas. Krokuvos kalnakasybos ir metalurgijos universitetas. Lenkija. Studij med iaga ruo iama kompiuteriu ir platinama internete. Yra kurtas nuotolini studij centras, kuris padeda d stytojams rengti studij med iag. Nuolatos rengiami interneto panaudojimo kursai d stytojams. Nustatyta, kad studentai i veng spausdinimo ir kopijavimo i laid, ta iau skelbti mokom med iag internete d stytojai ekonomi kai nesuinteresuoti. Min tame universitete e - mokymas buvo diegiamas labai sunkai. T stiniame mokyme suaugusiesiems nuotolinis mokymas yra efektyvus ir pla iau naudojamas. Humboldto universitetas. Berlynas. Vokietija. Tradiciniu b du skaitomos paskaitos, kurios per kompiuteri tinkl gali b ti transliuojamos vartotojams. Kembrid o universitetas. Anglija. Kiekviena paskaita pateikiama kaip vienas daugialyp s informacijos modulis. modul sudaro apie 25 nedideles apimties kompiuteriniai filmai, kuriuos studentas bet kada ir jam patogioje aplinkoje gali per ti norima tvarka. Vienos valandos kokyb s paskaitai parengti d stytojai sugai davo apie 300 valand. Piet veicarijos taikom moksl ir Lugano universitetai. veicarija. Studij med iaga platinama internete. Naudojama specialiai e-mokymui skirtas virtualios terpes program paketas WebCT. Fontes pereira de Melo auk toji mokykla, Superior de Engerharia institutas. Portugalija. ia pripa stama, kad kokybi kam nuotoliniam mokymui diegti reikia ne ma iau kaip penkeri met. Studentai, anks iau i klaus kurs tradiciniu b du, pra leisti pakartoti kurs naudojant e - 19

20 mokym si. Studij med iagai parengti ir bendrauti su studentais d stytojas sugai davo vidutini kai 4 valandas per diena. P.M. Kiuri universitetas. Pary ius. Studij med iaga platinama internete. Paskait studentai neprivalo lankyti. Konspektai popieriuje neplatinami. Pratybos vyksta kompiuteri klas se. io proceso tyrin tojai pastebi, kad pateikiant med iag internete galima didinti student skai nedidinant d stytoj skai iaus. Suma ja kopijavimo ir spausdinimo i laidos. Nustatyta, kad 95% student buvo patenkinti internetu, ta iau tik 15% naudojo internet mokymuisi. 60% student internet naudojo mokymo med iagos per iurai. Net 80% student nor jo gauti med iag popieriuje. [8] 20

21 2. MOKYKLINIO INTRANETO, EKSTRANETO DIEGIMO ANALIZ 2.1. Informacijos saugumo u tikrinimo priemon s Kompiuterini tinkl saugumas darosi aktuali problema vis platesniam moni ratui. Kuo labiau plinta Internetas, kuo daugiau moni ir i tis kompanij prisijungia prie jo, tuo aktualesn darosi vietinio kompiuteri tinklo apsauga, jei jis prijungtas prie Interneto. Informacija iais laikais yra viena i brangiausi preki. silau imai pasinaudojant Internetu jau realyb. Paprastai i skiriamos dvi silau im klases: Nelegalus pri jimas prie duomen. Serviso sutrukdymas. Viena saugumo spraga da niausiai sudaro s lygas vykdyti tik vien i silau im. Serviso sutrukdymas paprastai laikomas ma esne problema nei nelegalus pri jimas prie duomen. Ta iau sprag, leid ian sutrukdyti serviso darb, randama daugiau. silau imas sukelia ne tik tiesioginius nuostolius sibrov liui nelegaliai pri jus prie duomen. Daug gali kainuoti duomen auditas - ar nepakeisti, nesugadinti, nei trinti duomenys. Taip pat - ar silau liai nepaliko sau "atsarginio jimo" atei iai. silau imai galimi d l dviej prie as : Serverio konfig ravimo ir prie ros klaidos. Klaidos serverio programose. Pirmosios problemos sprendimas priklauso prakti kai tik nuo sistemos administratoriaus. Antroji - nuo visos grup s program, bibliotek bei operacin s sistemos branduolio. Interneto serviso vartotojas bendrauja su taikom ja programa, kuri savo ruo tu kvie ia funkcijas i vairi bibliotek bei kreipiasi branduol. Kai silau imai gali vykti d l klaid programose, sprendimai kaip i vengti klaidos pasekmi (galimo silau imo) gali b ti dvejopi: taisyti klaid. Bandyti taikyti prevencines priemones, kurie apribot galimybes potencialiam silau liui i Interneto pasinaudoti ia klaida. Pirmas variantas ai ku yra tiesioginis problemos sprendimas. Tai yra saugumo spraga taisoma ten, kur ji ir atsirado. Ta iau interneto serverio bendro saugumo po riu is b das turi kelet tr kum : Klaida pataisoma tik po jos suradimo. 21

22 Da nai laisvai prieinamuose informacijos altiniuose pirmiausia paskelbiama apie surast klaid, o jos i taisymas pateikiamas v liau. Reikia atid iai sekti daug informacijos altini. Bet kuriuo atveju tarp klaidos pataisymo paskelbimo ir to momento, kada ji i taisoma serveryje praeina laiko tarpas, kuriuo gali pasinaudoti silau liai. Nors vis lygi TCP/IP protokol eimos protokolai standartizuoti, ta iau standartuose apibr ta pakankamai plati veiksm aib. Vidutinio serverio normaliam darbui pakanka gerokai ma iau. Konkre iam serveriui su ribot servis skai iumi - dar ma iau. Daug protokol buvo sukurta, kai Internetas buvo ymiai ma esnis ir daugiau akademinis. l to kai kurios tais laikais, saugesniame, ma esniame ir ne pla iai prieinamame, tinkle, standartizuotos galimyb s iais laikais jau laikomos saugumo spragomis. inodami serverio strukt ra mes galime ymiai suma inti potenciali silau li veiksm laisv, nepa eisdami serverio funkcionalumo. Apriboti veiksm laisv galima visuose trijuose vir utiniuose (interneto, transportinis, program ) sluoksniuose. Apsaugos priemoni viename sluoksnyje nepakanka, nes tuomet da nai toki apsaug galima apeiti pasinaudojant kit sluoksni teikiamais servisais. Interneto sluoksnis. Informacijos vienetas iame sluoksnyje - IP paketas. Paketus filtruoti galima pagal altinio bei tikslo adresus. Taip pat reikia i mesti IP paketus, kuriuose jungta liav "source routing". Pastarasis atvejis yra puikus pavyzdys to, kaip standartizuota naudinga galimyb nesaugioje aplinkoje ( iuolaikinis Internetas) tampa saugumo spraga. Neribojant serverio funkcionalumo galima taikyti tokius apribojimus: Nepriimti IP paket i Interneto su tam tikrais altinio adresais. Tai altinio adresai, kurie normaliomis s lygomis negali ateiti i Interneto. Tokia adresai yra: adresai i m vidinio tinklo, adresai i adres erdv s skirtos vidiniams tinklams ( , ). Tokius paketus gali atsi sti silau liai, bandydami silau ti, pasinaudodami interneto servisais, prieinamais tik vidinio tinklo vartotojams arba bandydami nusl pti tikr savo buvimo viet. Nei leisti paket Internet su vidinio tinklo tikslo adresais. Atsargumo priemon prie tai, kad kokia nors vidin informacija nety ia nenutek u vidinio tinklo rib. Nei leisti paket Internet su altinio adresais ne i savo tinklo. ia daugiau vidin s drausm s u tikrinimui. Taip sistemos administratorius gali u tikrinti, kad vidinio tinklo vartotojai nebandys lau yti svetim sistem IP paketais su padirbtais altinio adresais. Transportinis sluoksnis. iame sluoksnyje apribojimai vykdomi pagal TCP bei UDP paket altinio arba da niausiai pagal tikslo portus. Jeigu neu siimti kruop iu tikslo port atrinkin jimu, tai galima bent u drausti kreipinius portus, naudojamus kreipiniams potencialiai pavojingus servisus. Tai b servisai, per kuriuos silau us b galima padaryti daug alos (telnet 22

23 23/TCP portas, login 513/TCP portas) ir servisai su silpnu saugumo mechanizmu (tftp 69/UDP portas). Program sluoksnis. Jeigu interneto sluoksnyje prakti kai naudojamas tik vienas protokolas (IP), transportiniame sluoksnyje - du (TCP, UDP), tai program sluoksnyje protokol yra daug. Ir paprasto bei universalaus metodo kaip apriboti veiksm laisv universaliai, o ne atskirai konfig ruojant kiekvien servis, turb t n ra. Ta iau ir ia galima apriboti prisijungimus pagal servis ir pagal altinio adres. Kalbant apie apsaug, svarbiausia u duotis - apsaugoti nuo silau im tinkl. silau imas tinkl, ypa prijungt prie interneto, manomas bet kuriuo metu. Nor dami kiek manoma suma inti pavoj, galima padaryti daugyb dalyk, ta iau nei vienas b das n ra labai paprastas. Paprastai, norint padidinti tikimyb sugauti arba sustabdyti silau, naudojami keli b deriniu, skaitant kardas, TCP aplankus ir vykdyto silau imo analiz (mokym si i savo klaid ). kardos paskirtis dvejopa: ji sulaiko galimus silau lius ir nepraleid ia vietin s sistemos vartotoj i siuntim. Jei organizacija nori apsaugoti savo informacij, ji gali u blokuoti bet kokio organizacijai nepriklausan io IP adreso prieig prie sistemos. Paprastai toks b das priimtinesnis nei visi kas kompiuterio atjungimas nuo interneto, nes taip nepraranda galimyb s prisijungti nutol vartotojai. Jei ta pati organizacija nor savo vartotojams u drausti prieig prie tam tikr interneto svetaini, ji gal nustatyti u kard, ribojan i tam tikr IP adres siun iamu paket praleidim pro u kard nurodytas interneto svetaines. Paketas sudarytas i dviej dali : antra s ir duomen. Antra je nurodoma i siuntusios sistemos IP adresas, gavimo sistema, paketo dydis ir kita svarbi informacija. D l to, nor dama nustatyti, k su tuo paketu daryti, u karda negai ta laiko tikrindama paketo duomenis, o tikrina tik antra. Pirmosios u kardos buvo papras iausi mar rut nustatymo rengini neturintys kompiuteriai su dvejomis tinklo plok mis - viena ry iui su internetu, kita ry iui su vietiniu tinklu. Tokia tinklo plok konfig racija pateikta 2 priede. Jei reikalinga prieiga prie interneto, galima prisijungti prie kardos tarnybin s stoties ir atlikti veiksmus i ten, savo vietin kompiuter eksportuojant ekran. Visos programos, kurias paleistos u kardos kompiuteryje, turi prieig prie abiej tinkl. iandien ios r ies u kardos retos, bent jau tokia paprasta forma - i konfig racija reikalauja, kad visi vartotojai, kuriems turi b ti suteikta prieiga prie interneto, tur paskyras u kardos kompiuteryje. Tikrai ne nor si to daryti, jei nesame tikri, kad visi vartotojai, kuriems suteikiama i prieiga, patikimi. Vietoj to, nusprendus, kad reikalinga u karda, ji nustatoma kitais dviem b dais. Pirmasis das - tikroji u karda, vadinama filtruojan ja arba paket filtravimo u karda. Filtruojan ioji karda apdoroja paketus tinklo lygmenyje, dar prie jiems patenkant taikom program lygmen. Antruoju b du fakti kai naudojama tarpin tarnybin stotis, ta iau da nai vadinama 23

24 karda. I esm s tarpin tarnybin stotis - tai kompiuteris, apr pinantis vartotojus ry iu vietoj tiesioginio prisijungimo. Gana da nai naudojamas dviej b tandemas. Paket filtravimo u karda. I esm s paket filtravimo u karda - tai mar rut parinkimo renginys. Jos darbas patikrinti duomen paketus ir atitinkamai juos persi sti pav. atvaizduota tokios u kardos konfig racija. Kaip matote, u karda s veikauja tiek su internetu, tiek su vietiniu tinklu, tod l turi du IP adresus. Visi vietinio tinklo kompiuteriai gali si sti duomen paketus u kardos paskirtus i orinius tinklus. Ir atvirk iai, duomen paketai gali b ti atsiun iami tinklu pro u kard numatomai vietiniam vartotojui. Bet kuriuo atveju b tent u karda sprend ia, praleisti pakt ar ne. Nuspr sdama, ar praleisti paket, u karda naudojasi tam tikra duomen paketo antra s informacija i informacija apima paketo tip, pirmin adres ir jungties numer, paskirties adres ir jungties numer, protokol ir visas TCP arba IP gaires ar parinktis. Norint, kad domen paketai b praleid iami pro u kard, jie turi paklusti tam tikroms taisykl ms". ias taisykles Linux sistemoje galima konfig ruoti naudodamiesi IP ChaiS arba IP Tables paketais. Priklausomai nuo pageidavimo, u karda gali b ti atvira arba apribota. Galb t papras iausiai norite neleisti i orin je u kardos pus je esantiems mon ms prisijungti prie savo sistemos Telnet ry iu. Tai galite padaryti nurod u kardai nepriimti atsiun iam paket, reikalaujan nustatyti tokius ry ius. Pana iai, nenor dami, kad kas nors susisiekt su duotu IP adresu, galite filtruoti i vietinio tinklo i siun iamus paketus. U kardos apribojimo laipsnis priklauso nuo to, kokias taisykles nustatysite IP grandin se arba IP lentel se pav. Paket filtravimo u karda 24

25 Veikianti paket filtravimo u karda yra standartiniame Linux branduolyje, nors tam tikrame tinkle reikia perkompiliuoti branduol trauktas parinktis. I esm s, parinkdami parinktis privalote traukti mar rut parinkim, defragmentavim, IP maskavim ir daugiaadresio perdavimo mar rut nustatym. Senesniuose l.x..x eros branduoliuose buvo ipfwadm paketas, dabar jau nebenaudojamas. Vietoj jo, pradedant branduolio serija, branduoliuose naudojamos IP grandin s, 2.4 serijos branduoliuose naudojama IP lentel s. Filtruojan iajai u kardai neb tinas didelio paj gumo kompiuteris. Visi kai pakankamai seno 486DX66 bent su 16 MB darbo atminties, MB laisvos vietos stand iajame diske ir tinklo ry. I tikr, da niau pasitaiko sistemos bent Pentium arba Pentium II" su MB darbo atminties ir 20 GB stand iuoju disku. Esm ta, kad nereikalinga kuo didesnius reikalavimus atitinkanti sistema, jei ji bus naudojama kaip filtruojan ioji u karda, kadangi paket filtravimas neapkrauna sistemos. Jei sistema reikalauja ypatingai dideli IP lenteli taisykli rinkini ar bus laikomas didelis kontrolin s informacijos kiekis, didesn darbo atmintis nepakenks. IP grandin s IP Chains paketo d ka papras iau nustatyti branduolio savos u kardos savybes. IP grandin tai taisykli rinkinys, kuri turi b ti laikomasi praleid iant pro u kard duomen paketus. Numatytoje IP Chains paketo konfig racijoje yra trys nuolatin s grandin s: eigos, i eigos ir persiuntimo. eigos grandin tvarko atsiun iamus paketus, persiuntimo grandin tvarko kit kompiuter siun iamus paketus, o i siun iami paketai priversti paklusti i eigos grandin s taisykl ms. Prireikus, galite prid ti ir redaguoti grandines. IP Chains paketo veikimas labai paprastas. Pana us procesas vyksta, kai derinimui naudojama tinklo kilpos s saja - vienam vietiniam procesui pasiuntus paket kit vietin proces, is pro i eigos grandin perduodamas eigos grandin. IP lentel s Paket IP Tables, da niau vadinam Netfilter, truput patogiau naudoti nei IP Chains paket. Paketas IP Chains nustato u kard, kuri nesir pina gaunam paket sutvarkymu pagal eili kum. ra jokios metodikos, skirtos nustatyti, ar paketas atsi stas eil s tvarka arba ar apskritai gautas laukiamas paketas. Paketas IP Tables - tai paketo b kl tikrinanti u karda, kuri atvir ry b sen lentel ra o paket steb jimo rezultatus. Yra trys numatytosios lentel s: filtro, galutin ir tr kum. Aptarsiu filtro ir galutin lenteles. Numatytoji filtro lentel apima ias nuolatines grandines: eigos, eigos ir persiuntimo. grandini naudojimas daugiau intuityvus, i skyrus por skirtum : visos atsiun iamos paket kelio schemos siun iamos IP Chains eigos grandin, tik paket kelio 25

26 schemos nukreiptos vietin kompiuter siun iamos Netfilter eigos grandin, paket kelio schemos nukreiptos kitus kompiuterius siun iamos persiuntimo grandin. Dar vienas esminis skirtumas - IP Chains i eigos grandin mato visus i siun iamus paketus, nepriklausomai nuo to, ar jie prad ti si sti. Netfilter i eigos grandin ie ko tik paket, siun iam vietin kompiuter, ignoruodama paket kelio schemas, siun iamas i kit kompiuteri. Maskavimui naudojama galutin lentel. ioje lentel je yra dvi grandin s: prerouting ir postrouting. Nor dami nurodyti, kad ji veikt galutin lentel, naudojama komand - t nat. Vis d lto, prireikus, galima traukti ir redaguoti grandines. Analizuodami veikimo princip, matome, kad paketas patenka sistem ir, norint nustatyti, ar jis nesugadintas, tikrinamas programa checksum. Jei sugadintas, jis u draud iamas. Kitu atveju pasiun iamas patikrinti b kl, kur patikrinama, ar paketas tinkamai suformuotas. Jei suformuotas netinkamai, jis u draud iamas. Jei paketas praeina pro patikrinim, nustatoma, ar tai vietinis, ar i orinis paketas. Vietiniai paketai siun iami eigos grandin, kur jis vertinamas pagal eigos grandin s taisykles, i metamas, nepriimamas arba siun iamas i eigos grandin. Netfilter b das gana supaprastintas, palyginus su anks iau aptartu IP Chains b du. Jei norite naudoti IP Tables, teks suformuoti Netfilter suderinim branduolyje (turi b ti arba v lesn s versijos branduolys) arba traukti j kaip modul. [10] 26

27 2.2. Informacijos perteikimo servisai Realizuota mokyklos tinklo strukt ra: internetas mar rutizatorius serveris administracija komutatorius mokytoj kab. kompiuteri klas skaitykla pav. Mokyklos kompiuteri tinklas Intraneto sistema nekelia ypating reikalavim tiek mokyklos vietiniam tinklui, tiek interneto ry iui. Vartotoj prisijungimui prie serverio bei serverio ry iui su internetu naudojamas TCP/IP protokolas. Sistema nekelia reikalavim tinklui auk tesni nei Ethernet 100 Mbps. Mokyklos interneto ry iui nekeliami auk tesni reikalavimai nei 128Kbps. [6] Intranete gali b ti pateikiama tekstin, grafin, garsin, vaizdin bei hipertekstin informacija naudojanti Interneto protokolus, pvz.: 1. Ugdomojo turinio med iaga bei kita ugdymui svarbi med iaga (metodiniai darbai, pamok planai, ugdymo planai ir moduliai, pamok ir paskait tvarkara iai bei konspektai, konsultacij med iaga; direktoriaus sakymai; laisvai platinamos mokomosios ir universalios paskirties kompiuterin s programos ir kt.); 27

28 2. Elektroniniai leidiniai ( vair s mokyklos elektroniniai leidiniai bei kit vietimo staig leidiniai, skirti bendrojo lavinimo mokykloms, vietimo kaitai, informacini technologij taikymui vairi dalyk pamokose, b reli veikloje bei mokyklos valdyme); 3. Naujausia vietimo informacija ( vietimo institucij skelbiamos naujienos dokumentai, renginiai, vykiai; kita su vietimu susijusi institucij, organizacij bei moni pateikiama informacija); 4. Bendra mokyklos informacija, asmeniniai mokini bei mokytoj, vairi rengini, projekt, klasi, b reli bei konkurs tinklapiai. Intranete skelbiama informacija turi b ti nuolat per rima, atnaujinama ir taisoma. Visada tikrinamos visos vidin s ir i orin s nuorodos, papildoma naujais interneto altiniais. Sekamas vietimo staig ir kit naujien pateikimo intranete operatyvumas ir tikslumas. Visa informacija saugoma centralizuotai, serverio kompiuteryje. Vartotojai informacij pasiekia prisijung prie serverio On-line re imu i bet kurio mokyklos tinklo kompiuterio. Dalis mokyklos intraneto informacijos gali b ti pateikiama vie ai internete. Sistemoje numatyta bet kuriam vartotojui suteikti teis pa iam kurti informacijos sritis ir suteikti kitiems vartotojams teises jas. WWW turinio, tame tarpe ir dinami kai skelbiamo i duomen bazi, valdymui nereikalingas atskiras vartotoj autentifikavimas. 28

29 2.3. Prane im persiuntimo servisai Pa tas POP3/IMAP4/SMTP protokolais Tai labiausiai paplitusi interneto pa to r is. Jai reikia specializuot pa to program, kuri dauguma nemokamos. Esama WWW tarnybini sto, si lan gauti elektronin pa nar ykl s pagalba. Senesniu SMTP/POP3 (Simple Mail Transfer Protocol / Post Office Protocol) protokolu dirban ios programos tiesiog perkelia lai kus i tarnybin s stoties j kompiuter, kai kurios turi galimyb palikti lai ko kopij tarnybin je stotyje. Tai nepatogu, kai reikia tur ti galimyb susira in ti i daugelio viet - kiekvienoje naujoje vietoje reikia ra yti savo duomenis pa to program, baigus darb juos i trinti, neturite po ranka" seniau gaut lai. Naujesnis protokolas IMAP4 (Internet Message Access Protocol) leid ia saugoti ir tvarkyti savo korespondencij tiesiog tarnybin je stotyje arba per ti antra tes ir atsisi sti savo kompiuter tik norimus lai kus. Naudojantis ia paslauga turite inoti tiksl pa to tarnybin s stoties vard (i siuntimui ir gavimui gali b ti atskiros tarnybin s stotys), vartotojo vard ir slapta od. iuos parametrus ra ote naudojamoje pa to programoje. Savo darbe esu dieg s SquirrelMail - tai www pa to aplink. Jis pasi ymi moduline strukt ra, gerais lokalizavimo rankiais ir lengva konfig racija. SquirrelMail konfig racijos failas pateiktas 3 pirede. SquirrelMail privalumai: Naudojamos nuosavos IMAP komand funkcijos. Tai suma ina reikalavimus php konfig racijai. Php imap modulio instaliavimas n ra labai paprastas ir tokia interfeiso strukt ra labai palengvina administratoriaus darb. Be to dalyje php versij egzistuoja klaidos, kurios labai smarkiai apriboja php imap funkcijas naudojan interfeis galimybes. Moduliai leid ia administratoriui bazin pa to konfig racij traukti papildomas funkcijas, kurios reikalingos konkre iam serveriui. Pvz. jungti pa to r iavimo filtrus, galimyb atsisi sti pa i kito serverio. Patogi adres knygel s aplinka. Jei j nar ykl palaiko JavaScript ir j s naudojat s adres knygute - rekomenduo iau naudoti JavaScript'in knygut s variant. Visi konfig raciniai failai yra saugomi serverio diske. Tai leid ia atsisakyti pagalbinio SQL serverio. Ta iau esant reikalui nustatym ir adres saugojimui galima naudoti ir MySQL server. Baziniam darbui su aplinka galima naudoti nar ykles, kurios nepalaiko JavaScript. Konfig ravimo programa numato pagrindini IMAP serveri komand specifik ir leid ia si sti pa tiek per lokali program, tiek per SMTP server. 29

30 Vartotojai gali pasirinkti jiems patinkan ius interfeiso spalv derinius - temas. Labai patog s vertimo rankiai. SquirrelMail lietuvi versij yra lengviau pri ti nei kitais b dais nacionalizuotus interfeisus. SquirrelMail tr kumai: Darbui su pa tu yra b tinas IMAP serveris. Su POP3 pa tu galima dirbti tik atsisiun iant POP3 pa pagrindin IMAP server. gerai, kad nar ykl palaikyt r melius (frames). PHP r iavimo skriptai paprastai reikalauja daugiau kompiuterio resurs nei C/C++ kalbomis para ytos programos. Tr kumas b dingas daugumai webmail sistem - lai kai yra ra omi naudojant vien koduot, kuri paprastai nulemia vartotojo pasirinkta lokal. [6], [10] 30

31 2.4.Tinklini duomen bazi servisai Nor dami suma inti i laidas duomen baz s dislokavimui, reikia duomen baz s valdymo sistemos savybes suderinti su baz s reikalavimais. Naudojant kompleksin mon s duomen baz s valdymo sistem tajai ar suskaidytajai duomen bazei, be reikalo eikvojamos l os tos sistemos licencijavimui, naudojimo apmokymui, dislokavimui, administravimui ir prie rai. Duomen baz s valdymo sistemas santykinai galima suskirstyti tris kategorijas: mon s, tosios ir darbalaukio sistemos. mon s (enterprise) duomen baz s valdymo sistemos vienu metu palaiko t kstan ius vartotoj ir terabaitus duomen. Jos skirtos kompleksin ms didelio skai iaus serverini kompiuteri aplinkoms, kai yra daug disk, konfig ruot teikti nepertraukiamas paslaugas, nepriklausomai nuo technin s rangos gedim. DB2, Oracle ir SQL yra pagrindiniai ios kategorijos atstovai. tosios (embedded) duomen baz s valdymo sistemos kartais yra vadinamos specifin s paskirties ar darbo grup s duomen baz s valdymo sistemomis, nors n viena i s vok tiksliai neapib dina. ios kategorijos duomen baz s valdymo sistemos yra savireguliuojan ios, savikontroliuojan ios ir nereikalaujan ios jokio prie ros personalo. Jas lengviau diegti, i mokti jomis naudotis ir pri ti nei moni sistemas. tosios duomen baz s valdymo sistemos vienu metu palaiko nuo 1 iki 1000 vartotoj ir duomen bazes iki keli imt gigabait. Kaip ir mon s duomen baz s valdymo sistemos, tosios sistemos naudoja klientinio serverio architekt ir gerai palaiko transakcijas. Klientinio serverio architekt ra pasi ymi dideliu na umu ir padaro duomen baz nepa eid iam nuo kliento kompiuterio technin s ar programin s rango gedim. Klientinio serverio aplinkoje kliento kompiuteris niekada ne ra o duomen baz s fail, jis tik siun ia komandas duomen baz s serverio programinei rangai. Duomen baz s serveris reguliuoja visas vestis ir i vestis duomen baz s failuose. i architekt ra neleid ia kliento kompiuteriui pa eisti duomen baz s. Transakcij kontrol yra ypa svarbus faktorius verslo duomen baz ms, kadangi tai tikrina login duomen vientisum. Puikus pavyzdys, kur reikalinga transakcij kontrol, b 100 doleri pervedimas i kliento taupomosios s skaitos einam s skait. Tam reikalingi du pakeitimai duomen baz je taupomosios s skaitos balanso suma inimas ir einamosios s skaitos balanso padidinimas. Jei d l kokios nors prie asties sistema sutrinka po pirmojo pakeitimo prie padarant antr, duomen baz lieka nesuderinamumo b senoje. Transakcij kontrol u tikrina, kad duomen baz s valdymo sistem paleidus i naujo, visos ne iki galo atliktos transakcijos b at auktos. iame pavyzdyje bus at auktas taupomosios s skaitos balanso suma inimas ir duomenys gr pradin pad. damos savireguliuojan ios ir savikontroliuojan ios, tosios duomen baz s valdymo 31

32 sistemos idealiai tinka kelioms paskirtims. Pirmiausia tokia sistema gali b ti, pavyzd iui, skaitybos sistema. Tokiu atveju duomen baz yra toji integracin sistemos dalis. tosios duomen baz s valdymo sistemos taip pat idealiai tinka suskaidytoms taikomosios sistemoms, kur duomen bazi serveriai turi b ti dislokuoti daugelyje viet be vietinio prie ros personalo. Tre ioji kategorija yra darbalaukio (desktop) duomen baz s, pvz., Microsoft Access ar Paradox. Tai pirmiausia galutiniam vartotojui skirti rankiai. Darbalaukio duomen baz s valdymo sistemos vienu metu gali palaikyti kelis vartotojus ir duomen bazes, nevir ijan ias keli imt megabait. Jos neapsaugotos nuo duomen vientisumo pa eidimo d l darbin s stoties gedim, normaliai nepalaiko transakcij, tod l netinka svarbioms daugelio vartotoj verslo sistemoms. Mokykl bibliotek informacin sistema MOBIS v leista 2003 metais lietuvi kalba. OS patikimam serverio darbui rekomenduojama Windows NT, 2000, XP, 2003 operacin s sistemos. Operacin sistema Windows 98/ME stabilaus serverio darbo neu tikrina. Tai programa skirta vairi organizacij bei mokykl ir kit mokymo staig bibliotekoms. Ji leid ia automatizuoti prakti kai visus bibliotekinius procesus nuo dokumento gavimo, jo apra ymo iki skaitytoj aptarnavimo. Ji yra suderinta su dauguma bibliotek darbe naudojamais standartais: Unimarc/B bibliografinio ira o vedimui ir saugojimui. Iso2709 bibliografini ra apsikeitimui su kitomis bibliotekomis. Unicode daugiakalbi duomen vedimui bei paie kai. ISBD bibliografinio ra o pateikimui. Fondu apskaitos standartai kasdieninio darbo ir turim dokument apskaitai Unimarc/A autoriteting ra naudojimui informacijos paie koje PI sandara. Program sudaro ie tarpusavyje susij moduliai: Unimarc taisykli ir koduot duomen ini baz ; Vartotoju valdymas; Katalogavimas specialiais langais ir Unimarc formatu; Autoriteting ra (vard ir rubrik ) duomen baz ; Komplektavimas (s skait, tiek, egzempliori u sakymas, registravimas, nura ymas); Serialini leidini registracija; Komplektavimo ataskaitos (inventorin, bendroji, visumin knygos, gavimo bei nura ymo aktai, fond jud jimo); Skaitytoj aptarnavimas (skaitytoj registracija, dokument i duotis, statistika); 32

33 Katalogas per WWW, kuriame skaitytojas gali u sakyti reikiamus dokumentus; Integruotas LIBIS bibliografini ra katalogas kompaktiniame diske; Skaitytoj importas i Student ir moksleivi DB. Dirbti su ia programa yra labai paprasta, nes bet kuriuo momentu galima pasinaudoti patarimais ir rekomendacijomis pateiktomis vartotojo vadove elektroniniame pavidale. Jis pasiekiamas bet kuriuo momentu nuspaudus F1 klavi arba piktogram klaustuk, kuri yra visuose pagrindiniuose languose. Paspaudus pagalbos mygtuk konkre iame lange, jums bus pateiktos konkre ios darbo su tuo langu instrukcijos Mokykl bibliotek kompiuterizuota sistema (sukurta CDS/ISIS-M priemon mis) ra yti sistemai reikia 5 diskeli arba kompaktin s plok tel s. Sistemoje yra penkios duomen baz s: knyg (knyga), periodikos (per), straipsni (str), skaitytoj registravimo (reg) ir knyg cirkuliacijos (cir). Knyg ir periodikos duomen baz s yra sukurtos taip, kad vidin s sistemos ym s atitikt bibliografini duomen pasikeitimo standart UNIMARC. Sistema leid ia: vesti naujus ra us turimas duomen bazes; redaguoti ar trinti esamus ra us; automati kai kurti ir palaikyti greitos prieigos (invertuotas) bylas kiekvienai duomen bazei; ie koti ra pagal j turin, naudojantis paie kos kalba; r iuoti ra us bet kuria norima seka; i vesti ra us ar j dalis displ pagal vartotojo reikalavimus; spausdinti katalogus ir/arba rodykles ar j dalis; apibr ti nauj duomen baz, turin reikiamus elementus. Sistemos dosin versija pritaikyta dirbti lietuvi kalba. Yra lietuvi kas meniu, sudarytos atitinkamos bylos darbui su lietuvi kais ir rusi kais simboliais. Dirbant su Windows versija reikia naudotis dviem kopijomis, kuri viena (Winisis) veikia duomenims lietuvi ir angl kalba, kita (Wisrus) - rus ir angl kalba. Nesvarbu, kuri versija bus naudojama pildant baz, nes ji yra tapati ir prieinama i bet kurios versijos. Skirtumas yra tik tai, kad vienoje versijoje bus matomi lietuvi ki riftai, kitoje - rusi ki ir tik DOS versijoje matomi gra iai visi ra ai. Mokykloje yra diegta MySQL duomen baz valdoma phpmyadim. phpmyadmin - tai patogi duomen bazi administravimo programa, para yta php kalba. Informacij saugom duomen baz je galima keisti, trinti, atnaujinti Visas SQL komandas kaip parametrus galima perduoti specialioms PHP funkcijoms, kurios jas nusi s MySQL serveriui. MySQL serveris gautas instrukcijas interpretuos, vykdys ir rezultatus gr ins PHP "engine", kuri perduos visk web serveriui HTML formate. Web serveris HTML kod perduos nar yklei, kuri interpretavus gaut kod, parodys rezultatus vartotojui. MySQL - viena i reliacini duomen bazi apdorojimo. Duomen bazi sistema yra skirta 33

34 tvarkyti, r iuoti ir manipuliuoti informacij. Kadangi MySQL duomen baz leid ia traukti, keisti ir i trinti informacij i keli lenteli vienu metu pagal nurodytus kriterijus, ji priskiriama reliacin ms duomen baz ms (angl. "relational"). MySQL sistemoje duomenys yra talpinami lentel se. Kiekviena lentel yra suskirstyta eilutes ir stulpelius. Kiekviena eilut atitinka vien ra. ra as gali tur ti keli r informacij, kuri priklauso nuo stulpeli tip ir pavadinim. [7], [10] 34

35 2.5. Informacijos maini servisai FTP - tai fail persiuntimo protokolas (File Transfer Protocol), kuris naudojamas norint persi sti informacij (failus) i tolimo kompiuterio (ftp serverio) savo kompiuter ir atvirk iai. Fail persiuntimo veiksmams atlikti reikia inoti tam tikras komandas. Jei dirbate Windows aplinkoje, tai u tenka pasinaudoti si loma meniu sistema. FTP serveris - tai programin ranga, reaguojanti FTP u klausas lygiai taip pat kaip iniatinklio serveris klauso HTTP u klaus 80 prievadu (port) ir reaguoja jas. FTP serveri programin ranga turi klausyti FTP u klaus 21 prievadu. Microsoft Internet Information Server pakete yra FTP serveris. Jame galima leisti vartotojams kelti failus j kompiuter. Ta iau atsiminkite, kad tai gali b ti vairi saugumo spragu altinis. Jei vartotojams leisite kelti bet kokius failus, kas nors gali kelti programin rang, pavojing sistemai. Dirbant ftp kliento programomis, reikia prisiminti, kad dalis ftp serveri darbo valandomis yra nepasiekiami, nes fail persiuntimas ma ina kompiuterio darbo na um, kuris reikalingas pagrindin ms funkcijoms atlikti. Yra ftp serveri, kurie dirba i tis par, o kiti - tik nedarbo valandomis (da niausiai v lai vakare ir nakt ). Savo darbe naudojau ProFTPd - tai populiarus ftp servisas skirtas informacijai persi sti. Turi lankstu nustatym, stabilum, greitum, pakankamai saugus, kompiliuojasi ant daugeliu platform, ai ku, galima naudoti su MySQL, LDAP ir t.t. Alternatyvos prakti kai jam n ra. Deja netinka did liam ftp serveriui. ProFTPd konfig racinis failas pateiktas 4 priede. [10], [26] 35

36 3. EKSTRANETAS 3.1. Ekstraneto naudojimas Ekstraneto naudojimas labai pana us interneto bei intraneto naudojim. Dirbama su ta pa ia programine ranga kaip ir internete (intranete). Nor dami pasiekti mokyklos ekstraneto svetain (jei esate ne mokykloje), kaip ir internete, turite inoti jos internetin adres. Skirtumas tik toks, kad ekstraneto lankytojai registruojami. Jiems ekstraneto administratorius suteikia vartotojo vard, slapta od bei skirtingas teises naudotis informacija ir j teikti. Paprastai ekstraneto vartotojai yra vienaip ar kitaip susij su staiga, kurioje diegtas ekstranetas. Ekstranetas praple ia staigos ribas, sudarydamas galimyb aktyviai dalyvauti staigos veikloje nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esate. Pagrindiniais mokyklos ekstraneto vartotojais tur b ti mokyklos bendruomen s nariai: moksleiviai, j t vai, mokyklos mokytojai (kai jie yra ne mokykloje): Moksleivi t vams galima teikti informacij apie moksleivi pa angum, mokyklos vidaus gyvenim, vairi patarim bei rekomendacij, skelbim. Savo ruo tu mokykla tikisi i veli aktyvaus bendradarbiavimo visais mokyklos veiklos aspektais. Mokytojai intranete (ekstranete) gal teikti papildom savo dalyko informacij moksleiviams. Tai gal b ti sunkesn s ir domesn s d stomo dalyko temos, kurioms da nai nebelieka laiko pamokos metu, taip pat vair s paai kinimai, kaip ir kokius nam darbus atlikti, vykdom ir numatom projekt temos ir pan. Klasi aukl tojai ekstranete t vams gal teikti vairi informacij apie mokyklos siekius, problemas, vaik pasiekimus, skelbimus apie mokykloje vyksian ius renginius. Galima pateikti bei aptarti ir moksleivi pa angumo rodiklius. Ekstraneto technologija mokykloje dar labai nauja. iuo metu informacija da niausiai pateikiama i mokyklos intraneto. Visiems ekstraneto vartotojams turi b ti sudarytos galimyb s gauti informacij pagal speciali sias standartizuotas u klausas ir formas, taip pat galimyb s teikti informacij kitiems ekstraneto vartotojams. Tam reikia parengti keitimosi informacija ekstranete formas ir b dus bei darbo metodik. Toliau i vardinsime kelet galim keitimosi informacija form pavyzd : vairios formos individualizuotam ir diferencijuotam mokymui bei mokymuisi (mokytojai pateikia u duotis moksleiviams); Mokyklos vadov skelbimai, ataskaitos, pasi lymai, reikalavimai, kvietimai; 36

37 ra teliai klas s aukl tojui (-ai) (vaikas i vyk s, serga, negali atlikti testo, vai negali atvykti susirinkim, ir pan.); pasi lymai (id bankas), balsavimai, rekomendacijos. Aktyvus ekstraneto taikymas mokykloje atveria naujas informacini technologij taikymo galimybes ugdymo procese. Mokykloje kai kurias sritis reikia apsaugoti, toks poreikis atsiranda nat raliai, kai intranete (ekstranete) pateikiama aktuali ir tik su mokyklos bendruomene ar atskiromis jos grup mis susijusi informacija. Tai gali b ti vair s mokyklos projektai, vairiems konkursams ruo iama med iaga, mokyklos audito duomenys, id bankai, mokyklos bendruomen s ir atskir j grupi darbo planai, ataskaitos, moksleivi testai, pamok planai, med iaga, ruo iama vairi dalyk pamokoms, vairi darb juodra iai, moksleivi pa angumo rodikliai, pa eidim ir nuobaud duomen baz s, autoriniai darbai, mokyklos finansin s veiklos duomenys, asmenin bendruomen s nari informacija ir kt. Be to, mokykla turi laikytis LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMEN TEISIN S APSAUGOS STATYMO (1996 m. bir elio 11 d. Nr. I-1374 ) reikalavim. emiau pateikiamos pagrindin s io statymo s vokos ir terminai. vis tai b tina atsi velgti pateikiant informacij ekstranete: 1. Asmens duomenys bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu duomen subjektu, kurio tapatyb yra inoma arba gali b ti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis, kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui b dingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kult rinio ar socialinio pob io po ymiai. 2. Ypatingi asmens duomenys duomenys apie fizinio asmens rasin ir etnin kilm, politinius, religinius, filosofinius ar kitus sitikinimus, naryst profesin se s jungose ir politin se partijose, sveikat, lytin gyvenim, teistum. 3. Duomen valdytojas juridinis ar fizinis asmuo (taip pat mon, neturinti juridinio asmens teisi ), kurie vieni arba drauge su kitais nustato asmens duomen tvarkymo tikslus ir priemones, tvarko asmens duomenis. 4. Duomen tvarkytojas juridinis ar fizinis asmuo (taip pat mon, neturinti juridinio asmens teisi ), kurie yra duomen valdytojo galioti tvarkyti asmens duomenis. 5. Duomen gav jas juridinis ar fizinis asmuo (taip pat mon, neturinti juridinio asmens teisi ), kuriems teikiami asmens duomenys. io statymo vykdymo prie ros institucijos, nurodytos 8 ir 25 straipsniuose, taip pat 14 straipsnyje nurodyta Ry reguliavimo tarnyba n ra duomen gav jai, kai ios institucijos gauna asmens duomenis j tvarkymo kontrol s tikslu. 6. Sutikimas savanori kas duomen subjekto leidimas tvarkyti jo asmens duomenis jam inomu tikslu. D l ypating asmens duomen sutikimas pateikiamas ra ytine forma, d l kit asmens duomen bet kokia forma. 37

38 7. Tre iasis asmuo juridinis ar fizinis asmuo (taip pat mon, neturinti juridinio asmens teisi ), i skyrus duomen subjekt, duomen valdytoj, duomen tvarkytoj. 8. Duomen tvarkymas bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, ra ymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, skirstymas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas ar naikinimas arba keli veiksmai. 9. Duomen teikimas asmens duomen atskleidimas, perdavimas, s lyg susipa inti su jais sudarymas vairiomis priemon mis. 10. Susisteminta rinkmena rinkmena asmens duomen, sistemi kai i styt pagal tam tikrus su asmeniu susijusius kriterijus, leid ian ius lengviau surasti asmens duomenis rinkmenoje. 11. Vidaus administravimas veikla, kuria u tikrinamas duomen valdytojo savaranki kas funkcionavimas (strukt ros tvarkymas, personalo valdymas, turim materialini finansini i tekli valdymas ir naudojimas, ra tvedybos tvarkymas). 12. ankstin patikra proced, numatom naudoti tvarkant asmens duomenis, i ankstinis patikrinimas siekiant nustatyti j veiksmingum ir teisingum. 13. Tiesiogin rinkodara veikla, kuri skirta pa tu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu b du si lyti asmenims prekes ar paslaugas ir teirautis j nuomon s d l si lom preki ar paslaug. 38

39 3.2.Virtualios mokymo(si) aplinkos moodle panaudojimas ugdymo procese Programa pad s mokytojams ir mokiniams susipa inti su virtualia mokymosi aplinka, kuri suteiks galimyb centralizuotai kaupti ir lanks iai pateikti metodin med iag bei organizuoti mokymo(si) proces internete. VMA Moodle pripa inta pedagogi kai lanks iausia virtualia mokymosi aplinka. Ji jau kelerius metus naudojama pa angiame pasaulyje, o Lietuvoje - nuo 2003 met penkiose mokymo staigose. Programa ne tik supa indins klausytojus su virtualiuoju mokymusi ir tam skirtomis aplinkomis, bet ir suteiks virtualaus mokymosi organizavimo bei pasirengimo pamokai, kurioje bus naudojamas virtualusis mokymasis,. Programa skirta mokytojams d stantiems tiksliuosius, humanitarinius bei socialinius mokslus. [9] 39

40 3.3. Programos svarba, aktualumas vietimo ir mokslo ministerijos valstyb s sekretorius Dainius Numgaudis Infobalt parodoje vykusiosiose konferencijoje Informacin s technologijos mokykloje teig, kad per artimiausius trejus metus mokiniai gal s naudoti informacines technologijas kalb, tiksli moksl, istorijos pamok metu ir sijungti virtuali mokymosi aplink. Tai numato m. informacini technologij diegimo strategija. alies mokykl kompiuterizavimas art ja prie ES standart, mokyklos pakankamai apr pintos kompiuteriais ir ranga. Dabar reikia ias priemones tinkamai naudoti ne tik per informacini technologij, bet ir kit dalyk pamokas: kalb, tiksli moksl, istorijos, geografijos. Pasak D. Numgaud io, tai yra nauja mokykl kompiuterizavimo pakopa, tod l dabar svarbiausias d mesys bus skiriamas mokini mokymo ir mokymosi kokybei gerinti naudojant modernias technologijas, kompiuterines mokymo priemones. Prad tos kompiuterizuoti mokytoj ir mokini darbo vietos, intensyviai apmokomi pedagogai. VMA diegimas yra i skirtas kaip mokykl tobulinimo programos A komponento A2 dalis, ir j adama pateikti mokykloms 2005-aisiais metais. Virtualios mokymosi aplinkos ypa pasitarnaut gabi ir speciali poreiki vaik ugdymui. Diegti VMA leid ia ir ple iamos mokykl galimyb s naudotis internetu, kurti savo internetines svetaines, kurios b apjungtos vien vietimo portal. Mokykl bibliotekos tampa informaciniais centrais, kurie yra efektyviai naudojami ir prieinami moksleiviams bei bendruomen s nariams. Intensyv informacini technologij diegim rodo ir tai, kad vienam kompiuteriui tenkan mokini skai ius suma jo nuo 60 iki 17, o 9-12 kl. iki penki, o mokyklos gali naudoti daugiau nei 30 kompiuterini mokymo priemoni, skirt mokyti lietuvi kalbos, istorijos, geografijos, angl kalbos ir kt. dalyk. Naujos mokykl kompiuterizavimo pakopos vizija mokykla vis daugiau mokymosi proceso vykdanti virtualioje mokymosi aplinkoje. Tokia VMA gal b ti Moodle, nes naudojant mokyme(si) IT svarbu taikyti tinkamus metodus. iandieniniame mokyme(si) svarbu naudoti metodus, orientuotus vaik. Mokymosi procesas vykstantis VMA Moodle siekia aktyvios mokini veiklos, skatina bendradarbiavim. Moodle pagr sta socialinio konstruktyvizmo paradigma, jos pagrindin s galimyb s: Lankstus mokomosios med iagos pateikimas; vair s testai bei kiti atsiskaitymo b dai; Bendravimas ir bendradarbiavimas; Integruota vertinimo sistema. 40

41 Paruo ta programa su adins klausytoj motyvacija veiksmingiau naudoti IKT, pad s gauti patirties virtualioje mokymo(si) aplinkoje: Bendrauti ir bendradarbiauti, naudojant diskusijas ir wiki ; Mokytis ir mokyti naudojant pamokos, test, individuali u duo bei koleg vertinimo veiklas; Suteikti didesnes galimybes fizi kai ne galiems mokiniams dalyvauti mokymo(si) procese kartus su kitais mokiniais; Sutaupyti laiko ir l metodin med iag naudojant pakartotinai. [9] 41

42 3.4. Bendravimo priemoni Moodle 1.4 ir WebCT 4.1 palyginimas Bendravimo Moodle 1.4 priemon Diskusijos / forumai Diskusija patvirtina socialinio konstruktyvisto pedagogikos model. Diskusijos gali b ti per tos pagal dat, tem ar autori. D stytojai diskusij gali i pl toti pagrindin diskusij nauj. D stytojai gali nustatyti student dalyvavimo (skaityti, ra yti ar anonimi kai si sti) lyg. Korespondencija gali tur ti pried, paveiksl ar URL. Diskusijos turi teksto formatavimo redaktori. Korespondencija lygiai taip pat gali b ti per ta kit student. Studentai korespondencij gali gauti diskusij forumus kaip kasdieni reikal ap valg arba vis korespondencij gauti elektronini pa tu. Dokument / fail Studentai gali atiduoti u duotis pasikeitimas naudodamiesi pa to d ut mis. Vidaus elektroninis pa tas Tiesioginis urnalas, ra ai Tikralaikiai pokalbiai [21] Studentai privalo tur ti i orinio interneto elektronin adres. Studentas gali u ra in ti pastabas asmeniniame urnale i anksto suformuotame tekste arba naudoti WYSIWYG k rimo redaktori. Pokalbius patvirtina paveikslai. Sistema sukuria archyv slapta od ius visiems pokalbi kambariams. D stytojai mato pokalbi slapta od ius. D stytojai gali sudaryti pokalbi dienotvark naudodamiesi kurso kalendori. Studentai mato kas dar tinkle be j kurso. WebCT 4.1 Campus Edition Diskusijos gali b ti per rimos pagal dat, tem, dalyk ir autori. stytojai gali nustatyti dalyvavimo lyg. D stytojai gali sukurti atskiras diskusij aplinkas ma esn ms grup ms. Korespondencija gali sudaryti priedai ir URL. Detalios diskusijos programin ranga turi teksto formatavimo redaktori. Diskusijos pagrindin s mintys gali ti i ple iamos ir sutraukiamos, kad b galima matyti vis diskusij viename ekrane. Visa diskusija gali b ti i saugota arba atspausdinta autonominiam skaitymui. Studentai gali atiduoti u duotis naudodamiesi pa to d ut mis. Studentai gali kelti failus bendr grup s aplank. Studentai gali naudoti vidin elektronin pa, kad susisiekt su atskirais asmenimis. Studentai gali prid ti ir archyvuoti failus, o taip pat persi sti prane imus kitiems oriniams pa to adresatams. Studentai gali tikrinti ra yb i siuntamuose prane imuose. Studentas gali prid ti u ra us prie bet kokio puslapio, gali sujungti savo u ra us su kurso turiniu ir sukurti spausdinam studij program. Pokalbi programa paremta Java turi priva ius kambarius ir asmeninius prane imus. Sistema sukuria archyv slapta od ius visiems pokalbi kambariams. Vienu metu gali vykti iki 4 grupini diskusij. 42

43 3.5. Virtualaus mokymo aplikos naudojimas realizuojant intraneto ir ekstraneto servisus Informacijos saugumui u tikrinti ioje aplinkoje, padeda vartotoj registravimas. Norint prisijungti prie sistemos, reikia tur ti prisijungimo vard ir slapta od. Prisijungimo vardus gali sukurti tik administratorius pav. Vartotojo registravimas Prane im, persiuntimo paslaugos palaikomos ioje aplinkoje. Per pateikt informacij, mokiniai gali diskusijose aptarti i kilusius klausimus: pav. Dalyvavimas diskusijose Diskusijose gali dalyvauti ir mokiniai, ir mokytojai. I sakomos vairios nuomon s padeda susidaryti geresn supratim apie d stom dalyk to ir siekia socialinis konstruktyvizmas moderni mokymo(si) paradigma. Diskusija pradedama suk rus pirm inut. 43

44 pav. Diskusijos temos parinkimas inut reaguoti galima spaud iant po ja esan ias nuorodas: pav. Veiksmai diskusijose Diskusijose inutes galima i styti keliais b dais: pav. Diskusijos inu i stymas 44

45 Forumas sisavinant kurso med iag, veikla forumuose gali b ti pati svarbiausia - tent diskusijose galima mokytojo ar mokini papra yti paai kinti tai, ko nepavyko pa iam suprasti. Forume b na daug diskusij tem, kurios nagrin ja skirtingus d stomos temos aspektus. Forumai gali b ti sumodeliuoti vairiais b dais, ir gali leisti studentams reitinguoti vienas kito pasisakymus. U siregistravusieji forume kiekvienos dienos inu rinkin gali gauti elektroniniu pa tu. Mokytojas gali nustatyti, kad ie rinkiniai b siun iami visiems forumo dalyviams. Prie inu gali b ti prisegamos rinkmenos: pav. Naujo forumo prid jimas Galima nustatyti vairius parametrus diskusijai. Ar registruoti visus priverstinai?: Did iausias prisegamos rinkmenos dydis: Ar leisti vertinti inutes?: Ne 10KB Naudoti vertinimus: Visi gali vertinti inut Vartotojai: Mokiniai gali matyti vis vertinimus Per velgti: vertinimas: Skal : Teorinis ir/ar susietas su praktika inojimas Riboti vetrinimus iame laikotarpy Nuo: 9 January Kam: 9 September pav. Diskusijos parametr nustatymas 45

46 Suk rus nauj forum, i prad jis b na tu ias, ir bet kas gali sukurti naujas diskusij temas. Taip pat ioje aplinkoje galima i skirti informacijos main paslaug. Vartotojai gali pateikti mokom ar kitoki med iag sistemoje, kuria prijung vartotojai gali pasinaudoti. Da niausiai pateikta informacija ia yra naudojama mokomaisiais tikslais t.y. nam darb pateikimui, u duo siuntimui, papildomos mokomosios med iagos suteikimui ir kt. Fail laikymo sistema yra pana i personalinio kompiuterio fail sistem (analogi kai leid iama prid ti, perkelti bei archyvuoti failus). [20], [21] pav. Byl patalpinimas 46