. HTML dokumento struktūra

Size: px

Start display at page:

Download ". HTML dokumento struktūra"

Sherman Matthews
6 years ago
Views:

1 HTML dkumentą sudar keturis pagrindinės dalys:. HTML dkument struktūra 1. HTML - Visi HTML dkumentai prasideda nurda, kuri infrmuja naršyklę, kad dkumentas yra parašytas naudjant HTML kalbs elementus. 2. Head - Tai vadinamji HTML "antraštė", nurdanti įvairią techninę infrmaciją, pavyzdžiui dkument autrių, prgramą, su kuria dkumentas buv kurtas, naudjamą kdų lentelę ir pan. 3. Title - Tai dkument pavadinimas, kuris bus rdmas peržiūrs prgrams lang titulinėje eilutėje. 4. Bdy - Tai pagrindinė HTML dkument dalis, susidedanti iš HTML kmandų ir tekst. HTML kalba sudar kmands, kuris nurd peržiūrs prgramai, kaip reikia vaizduti tekstą ir kitus bjektus. HTML kmanda susideda iš vard ir argumentų, "apskliaustų" ženklais '<' ir '>', pavyzdžiui <P ALIGN="CENTER">. Dažniausiai kmands turi ir sav pabaigs žymę, rdančią, kur baigiasi kmands veikimas ir susidedančią iš ženkl '/' ir kmands vard "apskliaustų" ženklais '<' ir '>', pavyzdžiui </P>. Kmanda nurd kaip turi atrdyti tekstas, esantis tarp kmands ir js pabaigs žymės. Pats elementariausias HTML dkument pavyzdys: <HTML> <HEAD> <TITLE>Man pirmasis puslapis</title> </HEAD> <BODY> Hell Wrld! </BODY> </HTML> Kaip matte, viss keturis dkument dalys yra nurdms HTML kmandmis. Jų vardai atitinka dalių angliškus pavadinimus. Kiekviena jų turi pabaigs žymę. Tai pagrindinės HTML kalbs kmands. Pirmji jų - <HTML> yra privalma. Visi HTML turi prasidėti dkumentai prasideda kmanda <HTML> ir baigtis žyme </HTML> ( galimi nukrypimai nu šis taisyklės, bet apie tai vėliau). Analgiškai kitas dkument dalis atitinka kmands: Head - <HEAD> ir pabaigs žymė </HEAD>. Title - <TITLE> Čia rašmas pavadinimas ir </TITLE>. Bdy - <BODY> Čia talpinama visa infrmacija ir kits HTML kmands ir </BODY>. Pastaba: Tlimesnuse skyriuse grįšime prie detalesni šių kmandų nagrinėjim.. Svarbiausi HTML dkument elementai Taigi, visų pirma HTML dkumente turi būti įrašyts pagrindinių struktūrs elementų kmands <HTML>, <HEAD> ir <BODY> ir jas atitinkančis pabaigs žymės </HTML>, </HEAD> ir </BODY>. Infrmacija talpinama tarp kmands <BODY> ir js pabaigs žymės. Tekstą Jūs galite rašyti nauddami patį įvairiausią tekst frmatavimą - tarpus, tabuliaciją, perkėlimą į kitą eilutę ar centravimą, tačiau tai ignrus naršyklė - ji dėmesį kreips tik į HTML kmandas. Papildykime sav pavyzdį keletų frazių:

2 <HTML> <HEAD> <TITLE>Man pirmasis puslapis</title> </HEAD> <BODY> Hell Wrld! Na, rds, ir viskas. Vis ger </BODY> </HTML> Reiktų tikėtis, kad būtent tkį tekstą ir pamatysite, kai žiūrėsite dkumentą peržiūrs prgrama. Deja, taip nėra. Visas tekstas yra vienje eilutėje ir tarp tarp dvieju paskutinių sakinių irgi nebus - visi tekst frmatavim ženklai ignruti. Taigi, keletas pagrindinių kmandų, kuris padės išsikapstyti iš šis situacijs: Pavadinimai Tekstas dažniausiai skirstmas į dalis ir kiekviena jų turi sav atskirą pavadinimą. Tai frazė, atskirta nu kit tekst ir galbūt rašma didesnėmis ir ryškesnėmis raidėmis, nei visas kitas tekstas. Pavadinimams yra išskirta atskira HTML kmandų grupė vadinama Headings. Kmands susideda iš raidės 'H' ir skaičiaus nu 1 iki 6. Didžiausias raides nurd kmanda <H1>, mažiausias - <H6>. Kmands pabaigs žymė yra </Hi>, čia i - skaičius nu vien iki šešių. Taigi, štai kaip viskas atrd (kartu su pavyzdžiu užrašyta ir kmanda, kurią derėtų naudti): <H1> Šis tekstas labai didelis< /H1> <H2> O šis truputį mažesnis </H2> <H3> Va šis tks pats, kkį naudju aš </H3> <H4> O dabar pradedame mažėti </H4> <H5> Visai visai maži </H5> <H6> Na, ar matsi kas nrs? Mažesni pavadinim vargu ar bereikia... </H6> Pastraips HTML dkumente esantį tekstą naršyklė pati autmatiškai dalija į eilutes pagal peržiūrs lang pltį ir ignruja visus frmatavim simblius. Tekst skirstymui į atskiras pastraipas naudjama kmanda <P> (paragraph). Kiekviena nauja pastraipa turėtų būti pradedamas ja. Pastraips pabaigs žymė yra </P>, bet ji nėra būtina. Taigi, prisiminkime pavyzdį ir jį pataisykime taip: <HTML> <HEAD> <TITLE>Man pirmasis puslapis</title> </HEAD> <BODY> Hell Wrld! <P> Na, rds, ir viskas. Vis ger </BODY>

3 </HTML> Dabar tekstas, esantis p kmands <P> prasidės naujje eilutėje. Tkiu būdu galima patgiai suskirstyti ilgą tekstą į dalis, tu palengvinant j skaitymą. Nurds HTML dkumentai išsiskyrė kaip atskira infrmacijs pateikim grupė ne tdėl, kad taip galima patgiai perduti tekstą ir vaizdus, bet tdėl, kad jie turi nurdas - aktyvius tekst elementus, kurių pagalba galima pereiti iš vien dkument į kitą, nesvarbu, kur tas kitas yra: tame pačiame kmpiuteryje ar kitame pasauli krašte, svarbu, kad jis egzistuja ir yra teisingai nurdyta j dislkacijs vieta. Varttjui tai suteikia galimybę klaviš paspaudimu lengvai keliauti WWW puslapiais. Paprastai nurds (hyperlinks) išskiriams iš tekst spalva ir pabraukimu, tdėl būna nesunkiai atpažįstams vis tekst fne. Nurdms frmuti naudjama kmanda <A> (anchr). Tarkime, Jūs nrite sukurti nurdą į kitą sav dkumentą, vardu 'pvz2.html'. Taigi, Jūs: 1. Pradedate rašyti kmandą: <A (p raidės A turi būti tarpas). 2. Nurdte dkumentą, į kurį bus nurda, nauddami kmands atributą HREF: HREF="dkument_adresas". 3. Užbaigiate kmandą ženklu '>'. 4. Rašte tekstą, kuris bus naudjamas kaip nurds aprašymas dkumente (tik jis bus matmas varttjui, nes tai, kas parašyta pačije kmandje, "matys" tik naršyklė). 5. Rašte kmands pabaigs žymę </A>. kmanda atrd taip: <A HREF ="pvz2.html">man antras puslapis</a>., dkumente tai atrdys šitaip: Man antras puslapis. Šiame pavyzdyje nurda yra į dkumentą, kuris yra tame pačiame kmpiuteryje ir tame pačiame katalge, kaip dkumentas, kuriame ši nurda rašma. Tačiau taip būna ne visada. Dažnai dkumentas būna kitame katalge ar net kmpiuteryje, tdėl naudjami keli nurdų tipai: Reliatyvi nurda - nurda į dkumentą, esantį kitame katalge, pradedant katalgu, kuriame yra dkumentas. Pavyzdžiui : <A HREF ="../kitas/antras.html">man antras puslapis</a>. Absliuti nurda - nurda į dkumentą, esantį kitame katalge, pradedant šakniniu katalgu. Pavyzdžiui: <A HREF ="/users/ingrid/html/kitas/antras.html">man antras puslapis</a>. Bendrji nurda - nurda į dkumentą, dažniausiai (bet ne būtinai) esantį kitame kmpiuteryje, naudjant universalų infrmacijs šaltini adresą (URL). Pavyzdžiui: <A HREF =" antras puslapis</a>.. Tekst frmavimas Tekstą HTML dkumentuse galima ne tik skirstyti į pastraipas, bet ir naudti daugumą tekst frmavim būdų, naudjamų šiulaikinėse tekstų rušim prgramse, tkise kaip Micrsft Wrd. Yra skiriami du tekst frmavim būdai: 1. Lginis frmatas - priklaus nu naršyklės. Tekstas parašytas naudjant kmandą H1 visada bus didesnis nei tekstas, parašytas naudjant kmandą H2, bet kks tiksliai bus raidžių dydis priklaus nu naršyklės ir bendu atveju gali būti skirtingai prgramai skirtingas.

4 2. Fizinis frmatas - visiškai priklaus tik nu WWW puslapi kūrėj. Tarkime, Jūs galite fiksuti, kad tam tikra tekst dalis bus rašma naudjant 14 dydži TimesLT šriftą. Tada nepriklausmai nu peržiūrs prgrams tekstas bus vaizdujamas būtent 14 dydži TimeLT šriftu, žinma jei tks šriftas yra varttj kmpiuteryje. Priešingu atveju rezultatai gali būti įvairūs. Viss tekst frmavim kmads turi pradžis ir pabaigs žymes. Kmanda lemia tik tekst, esanči tarp šių dviejų žymių, vaizdą. Tekste, esančiame tarp viens kmands pradžis ir pabaigs žymių, galima naudti kitas kmandas. Pagrindiniai tekst frmavim būdai Pagrindiniai trys tekst stiliai yra jau seniai įprasti paryškintas (bld), kursyvas (italic) ir pabrauktas (underline). Na jus atitinka kmands B, I ir U: Kmanda Pabaigs žymė Pavyzdys <B> </B> Šis tekstas ryškesnis ir geriau matmas <I> </I> Tai švelnus, "pasviręs" tekstas <U> </U> Pabrauktas tekstas, paprastai kas ns svarbaus Šrift pakeitimas Paprastai visas tekstas HTML dkumente rdmas tkiu šriftu ir spalva, kkie būna nurdytas naršyklėje ar HTML dkument kmandje <BODY>. Tačiau skirtingms tekst dalims galima naudti skirtingus šriftus ir spalvas. Šrift ir spalvs keitimui naudjama kmanda <FONT>, kuris pabaigs žymė yra </FONT>. Štai pagrindiniai šis kmands atributai: HTML kmanda Trumpas aprašymas Pavyzdžiai <FONT FACE="Šriftas"> tekstas </FONT> <FONT COLOR="#rrggbb"> tekstas </FONT> <FONT SIZE="dydis"> tekstas </FONT> Tekstas bus vaizdujamas tkiu šriftu, kks nurdytas, jei tks šriftas yra varttj kmpiuteryje Tekstas vaizdujamas spalva, nurdyta šešiliktainiu kdu (rrggbb). Spalvą galima nurdyti ir raktiniu ždžiu. Nurd, kki dydži turi būti raidės. Leistini skaičiai nu 1 iki 7. 1 atitinka 9 taškų dydį, 7-36-ių. Dydis gali būti nurdmas ir reliatyviai: -3, -2, -1, +1, +2, +3 - nurd kiek turi pasikeisti raidžių dydis, lyginant su naudjammis. MS LineDraw, Mdern geltna, žalia, raudna trys, penki, septyni Galima rašyti ir keletą atributų vienje kmandje. Pavyzdžiui, kmands <FONT SIZE="5" FACE="TimesLT" COLOR="#0000FF"> rezultatas bus tks: Penkt dydži mėlynas tekstas, rašytas "TimesLT" šriftu Pastaba: Jei šrift, kurį nurdėte, varttj kmpiuteryje nebus, tai laukiam efekt nebus. Taigi, patariama nepiknaudžiauti šia galimybe. Galima nurdyti ir šriftą, skirtą visam dkument tekstui, išskyrus ribjamą kmanda <FONT>. Tai darma kmanda <BASEFONT> be pabaigs žymės, kuris atributai tkie pat, kaip ir kmands <FONT>. Lginiai frmatai Tekst, esanči tarp šių kmandų pabaigs ir pradžis žymių, realus vaizdas gali keistis priklausmai nu kmpiuteri ir naudjams naršyklės. Štai keletas kmandų:

5 Kmanda Paaiškinimas Pavyzdys <CITE> tekstas <CITE> <EM> tekstas </EM> <KBD> tekstas </KBD> <STRONG> tekstas </STRONG> <VAR> tekstas </VAR> Fiziniai frmatai Tai kmanda, skirta citujamam tekstui pažymėti. Paprastai tekstas būna parašytas kursyvu Analgija pligrafiniam kursyvui. Paprastai tai tekstas kursyvu. Skirta tekstui, parašytam ar gautam iš varttj klaviatūrs. Paprastai tai tekstas mnspace šriftu. Analgija paryškintam pligrafiniam kursyvui. Paprastai tai paryškintas tekstas. Paprastai nurd kintamj vardą. Tekstas dažniausiai parašytas kursyvu. "Mkytis, mkytis ir dar kartą mkytis!" typgraphic emphasis Keybard - mnspace fnt strng typgraphic emphasis Tkiu šriftu rašykite kintamųjų vardus Tai tekst frmatavim kmands, kuris nepriklaus nu peržiūrs prgramų. Tarp jų yra jau aukščiau minėts <B>, <I> ir <U> kmands, taip pat ir keletas kitų: <BIG> tekstas </BIG> - tekstas taps truputį didesnis už aplinkinį. <BLINK> tekstas </BLINK> - tekstas turėtų mirksėti. Ar mirksi? Jei ne, vadinasi Jūsų naršyklė "nesupranta" šis kmands. <SMALL> tekstas </SMALL> - tekstas taps truputį mažesnis už aplinkinį. <STRIKE> tekstas </STRIKE> - tekstas bus perbrauktas, kaip neteisingas ždis tekste... <SUB> tekstas </SUB> - tekstas bus truputį žemiau ir mažesnis už aplinkinį. <SUP> tekstas </SUP> - tekstas bus truputį aukšciau ir mažesnis už aplinkinį. <TT> tekstas </TT> - teletaip tekst stilius - fixed-width typewriter fnt.. Tekst grupavim kmands Tai kmands, skirts ne atskirų ždžių frmatavimui, bet prasminių tekst dalių išskyrimui į grupes. Šis kmands galija visam tekstui nu kmands pradžis iki js pabaigs žymės. Viena jų - jau minėta pastraips kmanda <P>. Tai labai svarbūs HTML dkument frmavim įrankiai. Štai keletas jų: <BR> Labai svarbi kmanda, suteikianti galimybę perkelti tekstą į naują eilutę. Skirtingai nei kmanda <P> ji nepalieka vertikalaus tarp tarp tekst iki kmands ir p kmands. Pavyzdys: Štai pirma eilutė O štai antra eilutė <SPACER> WWW naršyklės ignruja daugiau nei vieną tarpą tarp raidžių, kartais reikalinga įterpti hrizntalius (paragraf pradžis atitraukimas) ar vertikalius tarpus ir yra nepatgu naudtis tkimis priemnėmis kaip <BR> kmanda. Bendru atveju tarpas - tai tuščia vieta dkumente ir nrs iš pirm žvilgsni tai atrd paprasta, tačiau ne taip jau lengva realizuti be specialis kmands. Taigi, kmanda <SPACER> būtent ir skirta tarpams tekste frmuti. Ji turi keletą argmentų rinkinių:

6 <SPACER TYPE="HORIZONTAL VERTICAL" SIZE="dydis" > - nurd kki tip bus tarpas - vertikalus, hrizntalus. Naudjama, jei tarp dydis (SIZE) nurdmas takškais (vienas matavimas). <SPACER TYPE="BLOCK" WIDTH="dydis" HEIGHT="dydis" > - rd, kad tarp dydis bus matujamas blku, kuri aukštis ir dydis nurdytas. Šiu atveju galima naudti ir atributą ALIGN. Pavyzdžiai: Štai čia hrizntalus 25 taškų ilgi tarpas -. Čia jis baigiasi. O dabar tki pat dydži vertikalus tarpas - Ši eilutė turėtų būti "atitraukta žemyn nu viršutinės. Panaudsime atributą BLOCK, 25x25 dydži tarpui sukurti: Pabaiga Trumpa eilutė. <NOBR>... </NOBR> Visas tekstas, esantis tarp šis kmands pradžis ir pabaigs žymės prival būti vienje eilutėje ir negali būti perskeltas į kelias. Paprastai tekstą naršyklė suskaid pagal ždžius į eilutes, tačiau jei reikalinga, kad kks pavadinimas tarkime Vilniaus Universitetas nebutų perskeltas (viena eilutė baigiasi Vilniaus, kita prasideda Universitetas), tai reikia jį "apskliausti" kmanda <NOBR> ir js pabaigs žyme, kuris nedera pamiršti. Analgišką rezultatą galima pasiekti naudjant specialų simblį '&nbsp', reiškiantį vietą, kurije negalimas perkėlimas ar eilutės dalijimas, bet yra tarpas. Pavyzdys: Tekstas tekstas tekstas, dar truputi tekst, ku daugiau tekst, na dabar pavadinimas: Vilniaus Universitetas. <WBR> Kmanda, priešinga kmandai <NOBR>, nes "sufleruja" naršyklei, kuriu ždžiu ji gali perkelti tekstą į kitą eilutę, jei t prireiktų. Naudjama tekste, esančiam tarp kmands <NOBR> ir js pabaigs žymės, nrint fiksuti leistiną perkėlim vietą tam tikrame tekst intervale. Pavyzdys (tekstas prasidedantis p kableli yra "apskliaustas" kmands <NOBR> ir js pabaigs žymės): Tekstas tekstas tekstas, dar truputi tekst, ku daugiau tekst, na dabar pavadinimas: Vilniaus Universitetas. <PRE>... </PRE> Na ši kmanda leidžia apsieiti be HTML kmandų frmatujant tekstą, nes dabar tekstas bus pateiktas fiksutu šriftu ir būtent tkiame frmate, kkiame pateiktas bylje. Keletas pastabų apie tekstą ir kitų kmandų naudjimą tekste, esančiame šis kmans įtakje: visi eilutės perėjim ženklai interpretujami kaip perėjimai į naują eilutę; kmanda <P> neatlieka sav vaidmens, yra interpretujama kaip perėjimas į kitą eilutę; gali būti naudjams nurds ir tekst frmatavim kmands; tekst grupavim kmands nevarttins, nes yra neveiksmings. hrizntalis tabuliacijs ženklas interpretujams neteisingai, tdėl nevarttinas. Pavyzdys:

7 Stai keletas tarpu: O dabartekstas... O cia kita eilute ir nepanaudta nei viens HTML kmands!!! Tiesa, negalima naudti spec. simbliu, tdel nera lietuvisku raidziu :(... <CENTER>... </CENTER> Tekstas, esantis tarp kmands ir js pabaigs žymės, bus centrujamas, t.y. atsidurs puslapi viduryje j vertikalių kraštų atžvilgiu. Pavyzdys: Šis tekstas yra per patį viduriuką... <DIV>... </DIV> Tai labai patgi kmanda, skirta dalies tekst rientacijai keisti: t.y. lygiuti jį į kairįjį/dešinį kraštą arba centruti. Tekstas tarp kmands pradžis ir pabaigs žymių yra pradedamas ir baigiamas nauja eilute. Tam yra naudjamas atributas ALIGN="LEFT CENTER RIGHT". Šį atributą turi ir kits tekst grupavim kmands: <P>, <H1>,...<H6>. Pavyzdys: Kmanda <DIV ALIGN=LEFT>Šis tekstas lygiujasi į kairįjį kaštą.</div>. Ir rezultatas: Šis tekstas lygiujasi į kairįjį kaštą. Šis tekstas yra puslapi centre Šis tekstas lygiujasi į dešinįjį kaštą. <BLOCKQUOTE>... <BLOCKQUOTE> Kmanda skirta citatms išskirti, tekstas truputį atitraukiamas nu puslapi kraštų ir paprastai pradedamas ir baigiamas nauja pastraipa. Pavyzdys: Manau, kad ždžiai Sumerk blakstienas - ir as ateisiu, - Tau išbučiusiu plaukus melsvus - Be pareigų ir be jkių teisių, - Kaip ir tas vėjas - jaunas, gaivus. Yra iš Salmėjs Nėries eilėrašči. <ADDRESS>... <ADDRESS> Tai kmanda, skirta adresui, autriui ar kitai tki tip infrmacijai rašyti. Visa infrmacija pradedama iš naujs eilutės ir baigiama taip pat nauja eilute. Tekstas viduje rašmas kursyvu. Pavyzdys: Tekstas... p t adresas Mr. Csmic Kumquat SSL Trusters Inc Squeamish Ossifrage Rad Anywhere NY U.S.A. vėl tekstas...

8 HR Šia kmanda galima linija atskirti vieną tekst dalį nu kit (kas sėkmingai darma šiame dkumente). Galimi patys įvairiausi šis linijs variantai, naudjant atributus: <HR SIZE=skaičius> - nurd, kki plči turi būti linija. Štai keletas: <HR WIDTH=skaičius prcentai> - nurd kki ilgi bus linija: absliučiu dydžiu, t.y. kiek taškų, arba santykiniu dydžiu - kiek prcentų puslapi užims. Pavyzdžiai (10, 50 ir 100 %): <HR ALIGN=left right center> - na tikriausiai aišku, kad nurd kks bus lygiavimas: į kairį kraštą, centruta linija ar į dešinį kraštą. Žinma, tai naudinga tik tada, kai linija nėra vis puslapi plči. Pavyzdukai: <HR NOSHADE> - tai stra "neįspausta" linija be šėšėlių - tiems kam reikia tikrai slidžis linijs: <HR COLOR=vardas #rrggbb> - galima nurdyti kkis spalvs bus linija vartjant spalvs vardą arba šešiliktainį kdą. Pavyzdžiai: <COMMENT>... <COMMENT> Kmanda, skirta tekst "paslėpimui" - tekstas tarp kmands ir js pabaigs žymės nebus matmas naršyklės varttjui. Ši kmanda ekvivalenti kmandai <! >. Pavyzdži nebus, nes Jūs vis tiek j nematysite (juk tam kmanda ir skirta). Naudtina, nrint paslėpti kmentarus ar nereikalingas šiu mmentu, bet gal dar praversiančias dkument dalis. Pastaba:Jei pavyzdys aprašyme neatitinka t kas parašyta, tai dar nereiškia, kad jis neteisingas, gal tiesig Jūsų naršyklė "nesupranta" kai kurių naudjamų kmandų ar jų atributų. Patikrinkite tai.

9 . Sąrašai ir apibrėžimai HTML dkumente Dar vienas ppuliarus būdas vaizdžiai pateikti infrmaciją yra sudarinėti sąrašus, išvardijimus, vizualiai išskirtus sąvkų apibrėžimus. Taigi, Jums neteks t daryti savarankiškai: sudarinėti ir kiekvieną kartą kreguti sąrašų numeraciją, keičiant ar pildant sąrašus, nes specialiai tam yra skirta atskira HTML kmandų grupė. <UL>... </UL> Tai nenumerujamas sąrašas. Bendras šis kmands frmatas yra: <UL> <LI> tekstas <LI> tekstas... </UL>; Sąraš pabaigs žymę rašyti būtina. Sąraš elementams atskirti naudjama kmanda <LI>, kuria prasideda kiekvienas naujas sąraš elementas. Kmandje <UL> arba <LI> naudjant atributą TYPE="disc square circle" galima pakeisti sąraš element simblį. Jei atributas naudjamas kmandje <UL>, tai jis galija visiems sąraš elementams, jei su kmanda <LI>, tai jis galija tik elementams, esantiems p ts kmands. Kitas sąrašas taip pat gali būti sąraš elementas. Jei atributas TYPE nenurdmas, tai element simblis priklaus nu sąraš gyli. Element simbliai gali būti trijų tipų: - skrituli tipas. Kmanda <LI TYPE=disc>. - kvadrat tipas. Kmanda <LI TYPE=square>. - apskritim tipas. Kmanda <LI TYPE=circle>. Sąraš elementai yra truputį atitraukti nu kairij puslapi krašt ir juse galima naudti kitas HTML kmandas. Pavyzdys: Pirmasis elementas (nenumerujama ir nėra nurdyta kki tip simblis). Kita eilutė. Va taip. O dabar pakeisime simblį į kvadratuką ir pridėsime dar vieną sąrašą: Čia jau kit sąraš elementas Pabaiga. <OL>... </OL> Tai numerujam sąraš kmanda, kuris frmatas visiškai tks pat kaip ir kmands <UL>: <OL> <LI> tekstas numeris 1 <LI> tekstas numeris 2... </OL> Kmanda turi papildmą atributą START="numeris", kuriu galima nurdyti, kuriu numeriu pradėti numeraciją. Tai pat kmandje <LI> galima naudti atributą VALUE="numeris", numeracijs

10 pakeitimui, pradedant šiu elementu. Tada naujji numeracija galis visiems elementams, esantiems p kmands. Dar vienu kmands <OL> atributu galima nurdyti, kkius simblius naudsite numeracijai. Tai atributas TYPE="kdas". Galimi keletas numeracijs tipų: Kdas Stilius 1 arabiški numeriai 1, 2, 3,... a mažsis raidės a, b, c,... A didžisis raidės A, B, C,... i maži rmėniški skaičiai i, ii, iii,... I dideli rmėniški skaičiai I, II, III,... Kaip ir nenumerujamuse sarašuse, numerujamų sąrašų elementai gali būti kiti sąrašai. Na dabar trūksta tik pavyzdži. Pavyzdys: iv. Rmėnišk stiliaus (maži skaičiai) sąrašas, pradėtas ketvirtu numeriu. Kmanda <OL START=4 TYPE="i">. x. Pakeičiame numeraciją: pradedame numeruti nu dešimties - <LI VALUE=10> xi. Na rds viskas aišku? <DL>... </DL> Tai apibrėžimų sąrašas, skirtas sąvkms kartu su jų apibrėžimais vardinti. Apibrėžimų sąrašą sudar elementai, patys susidedantys iš dviejų dalių: sąvks pavadinim ir sąvks apibrėžim. Pilnas <DL> (Definitin List) kmands frmatas yra tks: <DL> <DT> (Definitin term) Apibrėžiams sąvks pavadinimas. <DD> (Term Definitin) Sąvks apibrėžimas.... (tliau kartjams "prs" <DT> ir <DD>) </DL> P kmands <DT> galima rašyti tik tekstą, be grupavim kamandų, p kmands <DD> - bet kkį tekstą su bet kkimis kmandmis tekst viduje. Kiekviena sąvka pradedama iš naujs eilutės, js apibrėžimas sudar atskirą, kiek atitrauktą nu vertikalių puslapi kraštų tekstą, taipgi prasidedantį iš naujs eilutės. Pavyzdys: Pirmji sąvka Pirmsis sąvks apibrėžimas. Antrji sąvka Antrsis sąvks apibrėžimas, Antra eilutė apibrėžime.. Lentelės, lentelės, lentelės... Dažnai naudjamas, kmpaktiškas, malnus akiai ir lengvai suprantamas infrmacijs pateikim būdas yra lentelės. Lentelei naudjama kmanda yra sudėtinga ir tdėl įvairis js variacijs leidžia gauti pačius įvairiausius rezultatus. Lentelėms naudjama kmanda <TABLE>, ją būtinai turi užbaigti pabaigs žymė

11 </TABLE>. Lentelę sudar eilutės ir ląstelės. Tiek eilutėms, tiek ląstelėms frmuti yra atskirs kmands, eilutėms - kmanda <TR> (Table Rw), su privalma pabaigs žyme </TR>, ląstelėms - <TD> (Table Data) ir atitinkamai </TD>. Kmanda <CAPTION> su pabaigs žyme </CAPTION> yra skirta lentelės pavadinimui, kmanda <TH> (Table Header) su pabaigs žyme </TH> skirta atskirų stulpelių pavadinimams. Taigi, bendra <TABLE> kmands frma yra: <TABLE>; <CAPTION> Pavadinimas </CAPTION> <TR>  <TH> Pirmas stulpelis </TH> <TH> Antras stulpelis </TH> </TR> <TR>  <TD> Dumenys </TD> <TD> Dumenys </TD> </TR>... </TABLE> O tkis kmands rezultatas bus: Pavadinimas Pirmas stulpelis Antras stulpelis Dumenys Dumenys <TABLE>... </TABLE> Gal ir nelabai įspūdinga iš pirm žvilgsni, bet viss kmands turi papildmus neprivalmus atributus, galinčius neatpažįstamai pakeisti lentelės vaizdą. Kmands <TABLE> atributai: ALIGN="LEFT CENTER RIGHT" Na jau turbūt aišku, kad šis atributas leidžia "rientuti" lentelę puslapyje: į kairę, centre, į dešinę. WIDTH="taškai prcentai" Nurd, kki plči turi būti lentelė. Galimi du nurdym būdai: absliutus ir relatyvus. Pirmu atveju nurdma, kiek tiksliai taškų turi užimti lentelė (WIDTH=250), antru - kiek prcentų puslapi plči turi užimti lentelė (WIDTH="50%" - pusė puslapi). BORDER Nurd, kki plči (kiek taškų) turi būti lentelės ribjantys brteliai. Jei atributas nurdmas be knkrečių skaičių ar nenurdmas, tai lentelės brteliai bus tki plči, kkie yra naršyklėje pagal nutylėjimą (dažniausiai 1 taškas), na jei bus nurdyta BORDER=0, tai brteli iš vis nebus. CELLSPACING="taškai" Kiekviena lentelės ląstelė HTML dkumente gali būti atskirta nu kitų ląstelių, šis atributas ir nustat, kki plči bus skiriamji ląstelių erdvė. CELLPADDING="taškai" Nurd kks turi būti atstumas tarp infrmacijs ląstelės viduje ir ląstelės brteli. BGCOLOR="spalvs_kdas" Šiu atributu galima pasirinkti ir lentelės fn spalvą. BACKGROUND="nurda į grafinę bylą" Dar vienas būdas pakeisti lentelės fną - tai nurdyti grafinį vaizdą. Abu paskutiniai atributai analgiški kmands <BODY> atributams. Štai kmanda: <TABLE CELLSPACING=10 BORDER=4 CELLPADDING=5 ALIGN="RIGHT" WIDTH="70%" BGCOLOR="#C0C0C0">

12 <TR>  <TH> Pirmas stulpelis </TH> <TH> Antras stulpelis </TH> </TR> <TR>  <TD> Dumenys </TD> <TD> Dumenys </TD> </TR>... </TABLE> Ir js rezultatas: Dumenys Pirmas stulpelis Dumenys Antras stulpelis <TR>... </TR> Kita lentelėms skirta kmanda yra <TR>. Js paskirtis - suskirstyti lentelę į eilutes; kiekviena lentelės eilutė HTML dkumente turi prasidėti kmanda <TR> ir baigtis js pabaigs žyme </TR>. Tik tkiu būdu peržiūrs prgrama gali teisingai sudalinti lentelę į ląsteles. Ši kmanda taipgi turi sav atributus: ALIGN="LEFT CENTER RIGHT" Nurd kkia bus hrizntaliji šis eilutės ląstelių turini rientacija - link kairij/dešini krašt ar lątelės centre. VALIGN="TOP MIDDLE BOTTOM BASELINE" Nurd kkia bus vertikaliji šis eilutės ląstelių turini rientacija - infrmacija bus viršuje, centre, apačije ar visų eilutės ląstelių turinys "lygius" sav apačia vienu lygiu. BGCOLOR="spalvs_kdas" Nurd kkia bus šis eilutės ląstelių fn spalva. Štai kmanda: <TABLE ALIGN="RIGHT" BORDER=1> <TR BGCOLOR="#C0C0C0"> <TH> Pirmas stulpelis </TH> <TH> Antras stulpelis </TH> </TR> <TR BGCOLOR="#FFFFFF" ALIGN="Center"> <TD> Dumenys </TD> <TD> Dumenys </TD> <TR VALIGN="Middle"><TD> Dumenys <BR> Antra eilutė</td> <TD> Dumenys </TD> </TR>... </TABLE> Ir js rezultatas: Dumenys Antra eilutė Pirmas stulpelis Dumenys Dumenys Antras stulpelis Dumenys

13 <TH>... </TH> ir <TD>... </TD> Kmands <TH> ir <TD> yra labai panašis, tiksliau kmanda <TH> yra atskiras kmands <TD> atvejis, kai tekstas ląstelėje yra paryškintas (Bld) ir js turinys pagal nutylėjimą centrutas tiek hrizntaliai, tiek vertikaliai. Pirmji kmanda, kaip jau minėta, "apskliaudžia" ląsteles ir tik nu šis kmands priklaus, kiek bus lentelėje ląstelių. Pagal nutylėjimą, ląstelės turinys šiu atveju yra lygiujamas prie kairij krašt ir centrujamas vertikaliai. Antrji kmanda gali būti naudjama patgumui, nes dažniausiai lentelės turi "antraštes". Taigi, abi šis kmands turi viendus atributus, praplečiančius jų galimybes: ALIGN="LEFT CENTER RIGHT" Analgiškas aukšiau minėtiems kitų kmandų atributams, bet galija viens ląstelės ribse. VALIGN="TOP MIDDLE BOTTOM BASELINE" Analgiškas kmands <TR> atributui, bet galija viens ląstelės ribse. WIDTH="taškai prcentai" Nurd ląstelės pltį taškais arba prcentais, lyginant su viss lentelės plčiu. Dėmesi: Pakeitus viens ląstelės pltį, keisis atitinkamai vis stulpeli ląstelių pltis. HEIGHT="taškai prcentai" Nurd ląstelės aukštį. Viens ląstelės aukšči kregavimas lems ir viss eilutės aukštį. NOWRAP Tai reikalavimas neskaidyti tekst ląstelėse į dalis taip, kad lentelė tilptų į peržiūrs langą. Analgišką rezultatą galima pasiekti visą ląstelės turinį "apskliaudžiant" kmanda <NOBR>. COLSPAN="skaičius" Šis atributas naudjamas nurdyti, kiek stulpelių turi aprėbti knkreti ląstelė. Paprastai ląstelės pltis yra vienas stulpelis, bet kartais reikalinga, kad ta pati ląstelė būtų kelių stulpelių plči. ROWSPAN="skaičius" Analgiška COLSPAN bet eilučių atžvilgiu: nurd kiek eilučių aprėbs knkreti ląstelė. BGCOLOR="spalvs_kdas" Nurd, kkia bus šis ląstelės fn spalva. Štai kmanda: <TABLE BORDER=1 ALIGN="RIGHT" WIDTH="70%"> <TR BGCOLOR="#C0C0C0"><TH COLSPAN=2> Pirmas stulpelis </TH> <TH ROWSPAN=2> Antras stulpelis </TH></TR> <TR BGCOLOR="#C0C0C0"><TH BGCOLOR="#808080"> Pirma stulpeli dalis </TH> <TH> Antra stulpeli dalis</th></tr> <TR BGCOLOR="#FFFFFF" ALIGN="Center"><TD>Daug daug daug daug dumenų </TD> <TD NOWRAP> Daug daug daug daug dumenų </TD> <TD VALIGN="Bttm">Kiti dumenys</td></tr> <TR VALIGN="Middle"> <TD ALIGN="Right" ROWSPAN=2>Dumenys <BR>Antra eilutė</td> <TD ROWSPAN=2> Dumenys </TD><TD>Pirma eilutė</td></tr> <TR><TD ALIGN="Right">Antra eilutė</td></tr> </TABLE> Ir js rezultatas: Pirma stulpeli dalis Daug daug daug daug dumenų Pirmas stulpelis Dumenys Dumenys Antra stulpeli dalis Antras eilutė stulpelis Daug daug daug daug dumenų Kiti dumenys Pirma eilutė

14 <CAPTION>... </CAPTION> Na ir paskutinė lentelėms skirta kmanda, apie kurią dar nebuv šnekėta yra <CAPTION>. Tai kmanda, specialiai skirta lentelės pavadinimui. Pavadinimas gali būti lentelės viršuje (TOP) arba apačije (BOTTOM). Kmands bendra frma yra: <CAPTION ALIGN="TOP BOTTOM"> Pavadinimas </CAPTION> Čia atributas ALIGN turi įprastinę prasmę ir reikšmes. Align Width Brder Cellspacing Cellpadding Bgcllr Backgrund TABLE CAPTION Align Align Valign Bgclr TR TD arba TH Align Valign Width Height Nwarp Clspan Rwspan Bgclr Pastaba:Jei pavyzdys aprašyme neatitinka t kas parašyta, tai dar nereiškia, kad jis neteisingas, gal tiesig Jūsų naršyklė "nesupranta" kai kurių naudjamų kmandų ar jų atributų. Patikrinkite tai. Be t, čia paminėts tik dalis kmandų ir atributų, skirtings naršyklės dažnai "supranta" skirtingas kmandas.. Grafiniai vaizdai HTML dkumente Vien tik tekst, kad ir kaip gražiai "išdėlit" puslapyje, dažnai nepakanka, kad WWW puslapis atrdytų taip gražiai kaip nrėtųsi. Išeitis gana paprasta - naudti grafinius vaizdus puslapi pagyvinimui ir svarbiausia infrmatyvum padidinimui. Grafiniams vaizdams įterpti naudjama kmanda <IMG> (image). Ši kmanda naudjama be pabaigs žymės. Grafinis vaizdas turi būti pateikiamas GIF, JPEG ar PNG frmat bylse. Bendra kmands išraiška yra tkia: <IMG SRC="grafinės_byls_vardas" [ALT="tekstas"] [ALIGN="rentacija"] [BORDER="taškai"] [WIDTH="taškai"] [HEIGHT="taškai"] [HSPACE="taškai"] [VSPACE="taškai"] [USEMAP="nurda" ISMAP] > Pagrindinis ir būtinas <IMG> kmands atributas yra SRC (surce). Tai nurda, kkia byla bus rdma kaip grafinis vaizdas dkumente. Byla nurdma ne tik vardu, bet ir nurda į sav dislkacijs vietą. Štai pavyzdys: <IMG SRC="images/html.gif" > Ir rezultatas: Na dabar trumpai apie kitus atributus:

15 ALT="tekstas" naudjama kaip alternatyva vaizdui, jei dėl kažkkių priežasčių neatvaizdujamas grafinis vaizdas (nerandama byla, tekstinė peržiūrs prgrama ar uždrautas grafinių vaizdų naudjimas). Tada vietje grafini vaizd bus rašmas nurdytas tekstas. Naudti nebūtina, bet patartina. ALIGN="left right tp texttp middle absmiddle baseline bttm absbttm" Nurd, kkia bus grafini vaizd padėtis kitų HTML dkument bjektų atžvilgiu: left right - Grafinis vaizdas rentujamas į kairį ar dešinį HTML dkument kraštą, tekstas (ar kiti bjektai), rašmi p kmands IMG "apgaubia" vaizdą iš dešinės ar kairės pusės. Taigi, vaizdas niekaip neišskiriamas ir "įjungiamas" į bendrą vaizdą. Štai šalia tekst matmas dešinėn rientutas grafinis vaizdas. Naudjama kmanda: <IMG SRC="images/Wrldmap.gif" ALIGN="RIGHT">. tp - Grafini vaizd pradžis linija lygiujama su prieš tai esančis tekst eilutės viršumi. Vienje eilutėje su vaizdu tebus viena tekst eilutė. Kits bus žemiau vaizd pabaigs. middle - Grafini vaizd viduri linija lygiujama su tekst bazine linija. bttm baseline - Grafini vaizd pabaigs linija lygiujama su tekst bazine linija. Pavyzdžiai: Šis vaizdas rientutas pagal tekst viršų (ALIGN="TOP"):. Na dabar per viduriuką (ALIGN="MIDDLE"):. Ir paskutinis būdas - lyginami tekst ir vaizd apačis (ALIGN="BOTTOM"): texttp - veikim apibrėžimas analgiškas tp, tačiau ne visada veikia taip pat. absmiddle absbttm - analgiškas veikimas kaip ir middle ar bttm, tik lygiujama su atitinkamai tekst viduri ir pabaigs linijmis. BORDER="taškai" - nurd, kki stri bus rėmelis aplink grafinį vaizdą. Dažnai jis darmas lygus nuliui, nes tada vaizdas neissiskiria iš HTML dkument. Kits reikšmės dažnai naudjams su kmanda <A>, kurije vietje ar šalia tekst naudjamas grafinis vaizdas: Pavyzdžiai su nurdmis: 1. Tekstas: <A HREF="images/Wrldmap.gif"> <IMG SRC="images/Wrldmap.gif" BORDER=0 ALIGN="TOP" ></A>. Rezultatas:" 2. Tekstas: <A HREF="images/Wrldmap.gif"> <IMG SRC="images/Wrldmap.gif" BORDER=2 ALIGN="TOP" ></A>. Rezultatas: WIDTH="taškai" HEIGHT="taškai" - nurd, kki dydži (taškais) bus atvaizdutas grafinis vaizdas HTML dkumente. Jei nenurdyta - sutampa su realiu vaizd dydžiu. Jei abu atributai nurdyti, tai peržiūrs prgrama iš ankst žin, kiek viets užims vaizdas ir pagal tai gali iš kart teisingai išdėstyti tekstą aplink vaizdą, priešingu atveju tekst išsidėstymas bus kregujamas p piln grafinės byls persiuntim į varttj kmpiuterį. VSPACE="taškai" HSPACE="taškai" - nurd, kiek tuščis viets reikia palikti aplink grafinį vaizdą vertikalia ar (ir) hrizntalia kryptimi. Kiti du atributai USEMAP ir ISMAP naudjami kuriant grafinius žemėlapius HTML dkumente ir bus aprašmi kitam skyriuje (žiūrėkite skyrių grafiniai žemėlapiai).

16 . Dar kartą apie nurdas ir <BODY> Kalbant apie nurdas ir kmandą <BODY> nebuv nurdytas pilnas šių kmandų frmatas, nenrint apsunkinti pirmųjų skyrių dideliu infrmacijs kiekiu, tdėl šiame skyriuje apie kmandas bus papasakta truputį daugiau. <BODY>... </BODY> Ši kmanda turi daugybę atributų ir skirta ne tik išskirti HTML dkument kūną, kaip atskirą j struktūrs elementą, bet ir nurdyti pagrindines dkument charakteristikas. Trumpas atributų aprašymas: BGCOLOR="spalvs kdas vardas" - nurd, kkis spalvs bus vis HTML dkument fnas. TEXT="spalvs kdas vardas" - nurd, kkis spalvs bus tekstas HTML dkumente (jei spalva nebus nurdyta kitaip). LINK="spalvs kdas vardas" - nurd, kkis spalvs bus "naujs" nurds: nurds, kuris dar nebuv aplankyts varttj (neužfiksuts naršyklės, kaip lankyts). VLINK="spalvs kdas vardas" - nurd, kkis spalvs bus "sens" nurds: nurds, kuris jau buv aplankyts varttj (užfiksuts naršyklės, kaip lankyts). ALINK="spalvs kdas vardas" - nurd, kkis spalvs bus "aktyvi" nurda, t.y. nurda js pasirinkim mmentu. BACKGROUND="byls_vardas nurda" - nurd, kkia grafinė byla bus naudjama kaip fnas HTML dkumentui. Paprastai tai nedidelis grafinis fragmentas,kartjamas tiek kartų, kl užpild visą HTML dkumentą. <A>... </A> Jau buv minėta, kad nurdant nurds dkumentą galima naudti universalų šaltini adresą (URL). Šis adresas susideda iš trijų dalių: serveri tip, serveri, dkument ir dkument viets nurdym. Pirmji dalis naudjama tdėl, kad šiulaikinės peržiūrs prgrams dažnai leidžia naudtis ne tik WWW ir kitų serverių resursais. Taigi, pagrindiniai tipai: <A HREF=" nurda į HTML dkumentą, kuris yra WWW serveryje. <A HREF="ftp://..."> nurda į FTP serverį; dažnai naudjama kartu su byls nurdymu. Paprastai naršyklė naudja anniminį FTP serverį. <A HREF="gpher://..."> nurda į Gpher serverį. <A HREF="mailt:..."> naudjama laiškui siųsti. Naršyklė kreipiasi į ją aptarnaujančią pašt prgramą ir nurdytu adresu yra siunčiamas laiškas. <A HREF="news:..."> nurda į naujienų grupę (newsgrup). Naudti rizikinga, nes neaišku, ar turi galimybę knkretus varttjas ir j naudjamas naujienų serveris prisijungti prie nurdyts grupės. <A HREF="telnet://..."> nurda į TELNET serverį. Paprastai būna aktyvujama prgrama, kuri naudjama TELNET seansams. <A HREF="wais://..."> nurda į WAIS indeksutų dumenų bazių serverį.

17 Nurds galims, ne tik tarp dkumentų, bet ir vien dkument ribse. Tam naudjamas papildmas atributas NAME="vardas". Tarkime Jūsų dkumente yra tam tikra vieta, į kurią reikia kreiptis iš kits t paties dkument viets. Tada tje dkument vietje, į kurią bus kreipiamasi, reikia įterpti nurdą su šiu atributu, tarp kmands pradžis ir pabaigs žymių galimas bet nebūtinas tekstas. Taigi, rašma kmanda: <A NAME="vardas"> galimas tekstas arba j nėra </A>. Tje dkument vietje, iš kuris kreipiamasi rašma nurda į reikiamą vietą tkiu būdu: dkument pavadinimas nerašmas, viets vardas nurdmas tks, kks yra apibrėžtas atributu NAME tik su ženklu '#' priekyje: <A HREF="#vardas">Nurda į kitą t paties dkument vietą</a>. Žinma, tkį knkrečis kažkki HTML dkument kreipimsi viets nurdymą galima naudti ir kreipiantis iš kit dkument, tereikia p dkument vard parašyti ženklą '#' ir viets pavadinimą. Pavyzdžiui: Kmanda <A HREF="basic.html#A>Pirmasis kmands <A> aprašymas</a>. Rezultatas: Pirmasis kmands <A> aprašymas. Dar vienas nurds kmands atributas bus aprašytas vėliau, nes jis reikalingas tada, jei HTML dkumente naudjami rėmeliai. Tai atributas target.. Spalvų kdai ir vardai Spalva - dažniausiai naudjamų atributų HTML kmandse ir viena iš pagrindinių priemnių frmujant HTML dkumentą. HTML kalbje naudjamas trijų bazinių spalvų - raudns, žalis ir mėlyns (RGB - red-green-blue) kdas. Kdas yra šešių pzicijų šešiliktainis skaičius, kuri pirmi du skaitmenys atitinka raudns, antri - žalis, treti - mėlyns spalvs intensyvumą. Kdas "#000000" atitinka judą spalvą, kdas "#FFFFFF" - baltą. Visų kitų spalvų kdai yra tarp šių dviejų kdų. Dauguma spalvų turi ne tik kdus bet ir sav pavadinimus. Jie gali būti naudjami vietje tų spalvų kdų, jei taip yra patgiau. Štai pagrindinių 16 spalvų vardų lentelė: Spalvų vardai ir RGB kdai Black = "#000000" Green = "#008000" Silver = "#C0C0C0" Lime = "#00FF00" Gray = "#808080" Olive = "#808000" White = "#FFFFFF" Yellw = "#FFFF00" Marn = "#800000" Navy = "#000080" Red = "#FF0000" Blue = "#0000FF" Purple = "#800080" Teal = "#008080" Fuchsia = "#FF00FF" Aqua = "#00FFFF". Papildmi simbliai HTML dkumente

18 HTML dkumente kartais naudtini simbliai, kurių nėra standartinėje klaviatūrje (tkie kaip, ir pan.), simbliai, kurie gali būti interpretujami kaip HTML kmandų elementai (pavyzdžiui < ar >), nacinaliniai kalbų simbliai. Tada naudjami vadinamieji specialūs simbliai (Special characters) arba papildmi simbliai (Extended characters). Tai kelet raidžių kdai, būtinai prasidedantys ženklu '&' ir besibaigiantys ženklu ';'. Lentelėse pateikiami simbliai, jų kdai ir aprašymas. Visi kdai gali būti užrašmi ir naudjant tiesig kdinės lentelės kd numerį. Tarkime galima vietje & rašyti & ir tai kdinėje lentelėje is reikš visiškai tą patį, tačiau kitje kdinėje lentelėje simbliai gali reikšti kitą raidę ar simblį. Skaitmeniniais kdais galima rašyti ir visus kitus simblius tekste. Bet ir ne visi raidiniai kdai skirtingms kdinėms lentelėms sutampa. Atskirai pateikiama ir papildmų arba vadinamųjų nacinalinių simblių lentelė, kuri dar ilgesnė už esančią šiame puslapyje, tačiau labai praverčia, kai tenka rašyti vkiečių, lenkų ar kits kalbmis. Specialūs simbliai Simblis Kdas Aprašymas " &qut; Citats pradžis ar pabaigs ženklas & & Vadinamasis lginis (matematinis) 'ir' (and) < < Ženklas mažiau > > Ženklas daugiau ' ' Ženklas reiškiantis vietą, kurije negalimas perkėlimas ar eilutės dalijimas, bet yra tarpas Trumpas brūkšniukas eilutės viduri linijje &cpy; Autrinių teisių (cpyright) ženklas Registrut firms ženkl (registered trademark) simblis Firms ženkl (trademark) simblis ¹ ¹ ² ² ³ ³ Mažas vienetas virš eilutės viduri linijs (superscript). Va taip: x¹ Mažas dvejetas virš eilutės viduri linijs (superscript) Mažas trejetas virš eilutės viduri linijs (superscript) Pastraips pabaigs ženklas &middt; Taškas elutės viduri linijje «&laqu; Dvigubas ženklas mažiau» &raqu; Dvigubas ženklas daugiau ¼ ¼ Viena ketvirtji ½ ½ Viena antrji ¾ ¾ Trys ketvirtsis Apverstas aukštyn kjmis šauktukas Cent ženklas &pund; Svar sterlingų ženklas Bendas valiuts ženklas Jens ženklas Ištisinis vertikalus brūkšnys Pastraips (skyriaus) ženklas

19 &nt; Lginės peracijs "ne" (neigim) ženklas Laipsnių ženklas, pavyzdžiui C ± ± Ženklas "plius-minus" µ &micr; Daugybs ženklas Dalybs ženklas Ženklas, reiškiantis priešdėlį "micr" (graikiška raidė miu). Rėmeliai - HTML dkumentų sintezė Kartais ilgas klaidžijimas iš vien dkument į kitą gali pasirdyti gana nepatgus ir nubdus, arba tiesig kartais nrisi sukurti pakankamai dinamišką puslapį, kuriame navigacija būtų daug greitesnė ir akivaizdesnė, nei tai galima realizuti naudjant tiesig nurdas iš vien dkument į kitą. Tada galima naudti kitą, sudėtingesnį HTML dkumentų grupavim būdą - rėmelius. Tai keletas HTML dkumentų, vaizdujamų viename peržiūrs lange. Jie yra atskirti vienas nu kit matmmis arba nematmmis linijmis ir gali būti peržiūrimi ir keičiami naudjant nurdas nepriklausmai nu kitų tame pačiame lange esančių HTML dkumentų taip, lygtai visi jie būtų atskiruse peržiūrs languse. Peržiūrs langas yra išskaidmas į dalis: hrizntaliai ir vertikaliai ir kiekvienje dalyje yra patalpinamas vis kitas HTML dkumentas. Visų pirma frmujamas naujas HTML dkumentas, kuris neturi BODY dalies. Vietje js naudjama kita kmanda - <FRAMESET>, su pabaigs žyme </FRAMESET>, kuri ir nurd, kad šis dkumentas bus kelet HTML dkumentų sąjunga: <HTML> <HEAD> </HEAD> <FRAMESET>... </FRAMESET> </HTML> <FRAMESET>...</FRAMESET> Du pagrindiniai kmands atributai yra ROWS ir COLS. Vienje kmandje galima naudti tik vieną iš šių atributų. Pirmasis reiškia peržiūrs lang dalijimą hrizntaliai, antrasis - vertikaliai. Tačiau galima pačis įvairiausis kmbinacijs: padalijame langą vertikaliai pusiau ir p t kiekviena dalį dalijame hrizntaliai antrą kartą nauddami kmandą FRAMESET. ROW ir COLS atributų parametras yra dydžių sąrašas, reiškiantis į kiek ir kki dydži dalių bus dalijamas langas. Matuti galima prcentais arba taškais ir dalijimų skaičius neribtas (jis natūraliai ribjamas įžiūrėjim charakteristiks, nes sudalijus peržiūrs langą į 10 dalių bus vargu ar galima bus įžiūrėti kažką bent vienje jų). Galima naudti kmbinutus sąrašus, naudjant tiek prcentus, tiek taškų kiekius, taip pat ženklą '*', reiškiantį likutį - ta peržiūrs lang dalį, kuri lik neišskirta. Kiti kmands atributai: BORDER="stris" - Netscape peržiūrs prgramai skirtas atributas, nurdantis, kki stri turi būti rėmeliai, skiriantys vieną HTML dkumentą nu kit lange. FRAMEBORDER="yes/n" - analgiškas atributas skirtas Internet Exsplrer prgramai. Galima rinktis ar rėmeliai matmi ar ne. BORDERCOLOR="spalva" - Netscape peržiūrs prgramai skirtas atributas, nurdantis, kkis spalvs bus skiriantysis rėmelis.

20 Pavyzdžiai: <FRAMESET ROWS="20%,60%,20%">...</FRAMESET>, <FRAMESET COLS="100,*,100">...</FRAMESET>, <FRAMESET ROWS="120,* BORDER="3">...</FRAMESET>. <NOFRAME>...</NOFRAME> Paprastai kartu su kmanda FRAMESET naudjama kmanda NOFRAME, skirta tms naršyklėms, kuris nenaudja kmands FRAMESET ir tdėl naudjant tik šią kmandą ekrane pardys tik tuščią lapą - juk niek daugiau šiame HTML dkumente nėra. Taigi, tarp kmands <NOFRAME> ir js pabaigs žymės </NOFRAME>galima naudti įprastas HTML kmandas ir frmuti HTML dkumentą, taip lyg kmanda NOFRAME būtų kmands BODY analgas: <NOFRAME> Ši dalis skirta tik prgramms, kuris "supranta" rėmelius... </NOFRAME> <FRAME> Vien tik suskirstyti peržiūrs langą į dalis nepakanka. Kiekvienai gautai lang daliai reikia nurdyti kaip ir kks HTML dkumentas turi būti ten pavaizdutas. Šis kmands rašms tarp kmands FRAMESET ir js pabaigs žymės. Kiekviena jų apraš vieną lang dalį eilės tvarka. Vietje dalies apraš gali būti kita FRAMESET kmanda, reiškianti kad ši dalis sav ružtu yra dalijama. Dalys aprašms naudjant kmandas FRAME. Ši kmanda turi 6 pagrindinius atributus: SRC, NAME, MARGINWIDTH, MARGINHEIGHT, SCROLLING ir NORESIZE. Atskirai apie kiekvieną jų: SRC="nurda" - nurd, kks HTML dkumentas bus pavaizdutas lang dalyje. Jei šis atributas nebus nurdytas, tai ta lang dalis atrdys kaip tusčias HTML dkumentas. NAME="dalies vardas" - priskiria lang daliai vardą, kuris vėliau bus naudjamas nurdse, nukreipiant HTML dkumentą į reikiamą lang dalį. Tam nurdse (kmanda <A>) naudjamas papildmas atributas TARGET="dalies_vardas", nurdantis, kurije peržiūrs lang dalyje turi būti vaizdujamas dkumentas. Yra keletas standartinių vardų: _blank - dkumentas talpinamas naujai atidarytame peržiūrs lange. _self - dkumentas talpinamas tje pačije lang dalyje, kur ir pradinis dkumentas su nurda. _parent - dkumentas talpinamas į mtininį dkumentą, jei tki nėra - veikia kaip ir "_self" atveju. _tp - dkumentas talpinamas visame peržiūrs lange, t.y. išeinama iš rėmelių. Jei dkumentas su nurda jau buv vis lang dydži tai veikia kaip "self" atveju. MARGINWIDTH="dydis" - leidžia laisvai pasirinkti kairisis ir dešinisis paraštės pltį. Turi būti tks, kad didžiausias bjektas dkumente tilptų į paskirtą lang dalį. Atributas nebūtinas. MARGINHEIGHT="dydis" - leidžia laisvai pasirinkti apatinės ir viršutinės paraštės pltį. Turi būti tks, kad didžiausias bjektas dkumente tilptų į paskirtą lang dalį. Atributas nebūtinas. SCROLLING="yes n aut" - jei atribut reikšmė "yes", tai dkument, esanči ši lang dalyje, dešinėje pusėje bus "liniutė", nesvarbu ar ji reikalinga ar ne. Jei reikšmė bus "n", tai liniutės nebus, nrs HTML dkumentas ir netilps visas į išskirtą lang dalį. Tai nebūtinas atributas, pagal nutylėjimą j reikšmė yra "aut" - liniutė atsiras tik tu atveju jei HTML dkumentas netilps į skitą lang dalį. NORESIZE - atributas, nurdantis, kad šis lang dalies dydži keisti negalima. Atributas neprivalmas. Pagal nutylėjimą kiekviens lang dalies (FRAME) dydį ir frmą galima keisti.

21 Pavyzdžiai: <FRAME SCROLLING="n" NAME="antrastė" NORESIZE SRC="title.htm"> <FRAME SCROLLING="yes" NAME="tekstas" SRC="tc.htm"> <FRAME SCROLLING="n" NAME="PAgalba" NORESIZE SRC="buttns.htm"> Pavyzdys Nedidelis pavyzdys. HTML dkumentų tekstas: <HTML> <HEAD> <TITLE>HTML aprašymas rėmeliuse</title> </HEAD> Pagrindinis dkumentas <FRAMESET ROWS="50,*">  <FRAME SCROLLING="n" NAME="title" NORESIZE SRC="frame_ex2.html">  <FRAMESET COLS="30%,60%">   <FRAME SCROLLING="yes" NAME="turinys" SRC="frame_ex3.html"> <FRAME SCROLLING="yes" NAME="main" SRC="blank.html"> </FRAMESET> <NOFRAME> Šis dkumentas skirtas tik tms peržiūrs prgramms, kuris suteikia galimybę naudti rėmelius. </NOFRAME> </FRAMESET> Antraštinis dkumentas <HTML> <HEAD> <meta http-equiv="cntent-type" cntent="text/html; charset=windws-1257"> </HEAD> <BODY BACKGROUND="images/sandgrund.jpg"> <H2 ALIGN=center>HTML aprašymas rėmeliuse </H2> </BODY> </HTML> Sąraš dkumentas <HTML> <HTML> <HEAD> <meta http-equiv="cntent-type" cntent="text/html; charset=windws-1257"> </HEAD> <BODY BACKGROUND="images/sandgrund.jpg> <P ALIGN=RIGHT><A HREF="frame.html#example" TARGET="_tp">Grįžti atgal į aprašymų puslapį <IMG SRC="images/A_UP.GIF" WIDTH=20 HEIGHT=20 BORDER=0 ALT="back"> </A> <H3 ALIGN="CENTER">Pirmsis trys taisyklės</h3> <OL> <LI><A HREF="planing.html" TARGET="main">WWW puslapi planavimas</a>.

22 <LI><A HREF="users.html" TARGET="main">Nepamirškit tų, kurie lankys tav puslapį!</a> <LI><A HREF="admin.html" TARGET="main">WWW puslapių etiketas, priežiūra ir autrystės teisės</a>. </OL> <H3 ALIGN="CENTER">Pagrindiniai HTML kalbs elementai</h3> <OL> <LI><A HREF="structure.html TARGET="main"">HTML dkument struktūra</a>. <LI><A HREF="basic.html" TARGET="main">Svarbiausi HTML dkument elementai</a>. <LI><A HREF="frmtxt.html" TARGET="main">Tekst frmatavimas</a>. <LI><A HREF="blck.html" TARGET="main">Tekst grupavim kmands</a>. <LI><A HREF="list.html" TARGET="main">Sąrašai ir apibrėžimai HTML dkumente</a>. <LI> <A HREF="table.html" TARGET="main">Lentelės, lentelės, lentelės...</a> <LI><A HREF="image.html" TARGET="main">Grafiniai vaizdai HTML dkumente</a>. <LI> <A HREF="bdy.html" TARGET="main">Dar kartą apie nurdas ir <BODY></A>. </OL> </BODY> </HTML>. Frms - bendravimas su varttju Viss iki šil nagrinėts kmands nesuteikia galimybės aktyviai bendrauti su klientu, peržiūrinčiu puslapį. Tdėl yra įvedama nauja HTML kmandų rūšis, skirta pačiai įvairiausiai infrmacijai iš klient priimti ir specialiu prtklu persiūsti WWW serveriui. Gauta infrmacija yra perdudama HTML dkumentams su specialis kalbs (pavyzdžiui JavaScript) intarpais arba prgramms, rašytms kažkkia prgramavim kalba ir dažnai vadinamms CGI (Cmmn Gateway Interface) bylmis. <FORM>...</FORM> Kmanda nustat klient įvedamų dumenų frmą ir perdavim serveriui parametrus. Kmanda turi sav pabaigs žymę </FORM>. Tarp kmands pradžis ir pabaigs žymių gali būti rašmas HTML tekstas ir specialis kmands - frmų elementai. Kmands atributai yra: 1. ACTION="nurda" - nurd, kkiam dkumentui ar bylai bus pasiūsta frms surinkta infrmacija. 2. METHOD="prtklas" - nurd kkiu prtklu bus siunčiama infrmacija. Dažniausiai naudjams reikšmės yra GET ir POST. 3. ENCTYPE="kdavim tipas" - nurd, kkiu būdu bus kdujama infrmacija perdavim iš klient kmpiuteri į serverį metu, jei pats prtklas autmatiškai nesirenka jam reikaling. Frms rezultatas susideda iš vardų ir reikšmių prų, kurias sudar frms elementų atributų NAME reikšmės ir tų elementų dumenys. Frma turi penkis pagrindinius elementus: kmandas INPUT, OPTION, SELECT ir TEXTAREA. <INPUT> Tai įvedim laukas, kuri infrmaciją varttjas gali redaguti. Galimi keli ši lauk tipai, apibrėžiami atributu TYPE="tipas". Nu t kks bus įvedim lauk tipas priklaus kkie dar bus reikalingi atributai: TYPE="TEXT" - tai tekstinis laukas, kuriame varttjas gali užrašyti reikiamą ar nrimą infrmaciją. TYPE="PASSWORD" - analgiškas TEXT tip elementui, tik tekstas įvedim metu nematmas ekrane - jis pakeičiamas viendais simbliais, dažniausiai '*'. Papildmi atributai TEXT ir PASSWORD tip laukams:

23 SIZE="skaičius" - nurd, kki plči bus tekstinis laukas ekrane. MAXLENGTH="skaičius" - nurd maksimalų ženklų kiekį tekstiniam lauke. Gali būti didesnis nei lauk dydis SIZE. Pagal nutylėjimą tekst ilgis ( ženklų skaičius) yra neribjamas. TYPE="CHECKBOX" - ši tip laukas realizuja kelet elementų pasirinkim iš pateikt sąraš galimybę. Tai specialus laukas, galintis būti pažymėtas (pasirinkta) arba nepažymėtas (nepasirinkta). Pagal nutylėjimą reikšmė yra "n" - pažymėtas, bet galims pačis įvairiausis reikšmės. TYPE="RADIO" - ši tip elementas realizuja vien variant iš kelet pateiktų pasirinkim galimybę. Kiekvienas pasirinkim laukas priklaus kažkkiai grupei pasirinkim laukų, iš kurių ir vykdmas pasirinkimas. Viens grupės pasirinkim laukai turi turėti tą pati vardą NAME. Į serverį perdudama tik t lauk infrmacija, kuris bus pasirinktas. Papildmi atributai CHECKBOX ir RADIO tip laukams: CHECKED - nurd, kad išsirinkim (radi) arba pasirinkim (checkbx) elementas yra pasirinktas/išsirinktas. Nepasirinkti/neišsirinkti elementai neperdudami į serverį dumenų perdavim iš frms metu. TYPE="IMAGE" - tai grafini vaizd tip laukas, kuris veikia grafini žemėlapi principu ir leidžia pasirinkus vaizdą visus frms rezultatus perduti serveriui. Pasirinkt tašk krdinatės perdudams naudjant element vardą su papildymais atitinkamai '.x' ir '.y'. Atributai ši tip laukams: SRC="nurda" - nurda į naudjamą grafini vaizd bylą. ALIGN="reikšmė" - grafini vaizd padėtis tekste; reikšmės analgišks tam pačiam atributui IMG kmandje. TYPE="RESET" - tai mygtuk tip laukas, kuris realizuja visų viens frms laukų reikšmių pakeitimą pradinėmis reikšmėmis, apibrėžtmis VALUE ar kitais atributais. TYPE="SUBMIT" - tai mygtuk tip laukas, kuris realizuja viss frms dumenų perdavimą serveriui. TYPE="HIDDEN" - tai laukas, kuris yra nematmas HTML dkumente, bet j reikšmė yra perdudama į serverį. Naudjama specialiai infrmacijai perduti arba antrinėse patvirtinim frmse infrmacijs išsaugjimui. Kmands atributai, naudjami visų tipų laukams: NAME=vardas" - apibrėžia element vardą. Būtinas atributas, nes yra perdudamas kaip dumenų identifikatrius. VALUE="reikšmė" - lauk reikšmė, skaitinė arba simblinė. Reikalinga, jei laukas turi vaizduti kažkkį tekstą ar reikšmę ar reikšmė, kuri bus perduta į serverį, tu atveju, jei laukas bus pasirinktas (RADIO tip laukams). Pavyzdžiai: Įveskite sav vardą: Įveskite sav slaptaždį: Jūs esate: Studentas; Mksleivis; Nesimkau. Vardas Kam naudjate šį HTML kalbs aprašymą? Susipažinimui su HTML kalba; (Naudjama kmanda: <INPUT TYPE="TEXT" NAME="Vardas" VALUE="Vardas" SIZE=20 MAXLENGTH=50>) (Naudjama kmanda: <INPUT TYPE="PASSWORD" NAME="Passwd" SIZE=10 MAXLENGTH=20>) (Naudjama kmanda: <INPUT TYPE="RADIO" NAME="Select" VALUE="1">Studentas; <INPUT TYPE="RADIO" NAME="Select" CHECKED VALUE="2">Mksleivis; <INPUT TYPE="RADIO" NAME="Select" VALUE="3">Nesimkau.) (Naudjama kmanda: <INPUT TYPE="CHECKBOX" NAME="Ats1" VALUE="1">Susipažinimui su HTML kalba; <INPUT TYPE="CHECKBOX" NAME="Ats2" VALUE="1">HTML kalbs mkymuisi;

HTML TAG SUMMARY HTML REFERENCE 18 TAG/ATTRIBUTE DESCRIPTION PAGE REFERENCES TAG/ATTRIBUTE DESCRIPTION PAGE REFERENCES MOST TAGS

HTML TAG SUMMARY HTML REFERENCE 18 TAG/ATTRIBUTE DESCRIPTION PAGE REFERENCES TAG/ATTRIBUTE DESCRIPTION PAGE REFERENCES MOST TAGS MOST TAGS CLASS Divides tags into groups for applying styles 202 ID Identifies a specific tag 201 STYLE Applies a style locally 200 TITLE Adds tool tips to elements 181 Identifies the HTML version