I SEKCIJA ATVIRAS KODAS IR LOKALIZACIJA

I SEKCIJA ATVIRAS KODAS IR LOKALIZACIJA

LOKALĖS, JŲ SANDARA IR YPATUMAI Rimgaudas Laucius Matematikos ir informatikos institutas Tarptautinei rinkai skirtos programos rašomos taip, kad jas būtų galima lengvai pritaikyti konkrečiai kultūrinei terpei. Dialogo su vartotoju aspektų, priklausančių nuo konkrečios kultūrinės terpės, visuma yra apibrėžiama lokale. Todėl lokalė yra viena iš svarbiausių koncepcijų adaptuojant programas. Šiame straipsnyje nagrinėjamos tarptautiniais standartais apibrėžtos lokalės, jų sandara ir skirtumai. 1. Lokalės koncepcija Lokalė naudotojo aplinkos poaibio, priklausančio nuo kalbos ir kultūros normų, apibrėžimas [14]. Pagrindiniai aspektai sudarantys tokį naudotojo aplinkos poaibį yra: 1. Kalba ir šalis. Kokia kalba naudotojas norėtų palaikyti dialogą su programine įranga? Kokie yra kalbos ir šalies pavadinimai ir kodai, bei angliški jų vertimai? 2. Ženklų klasifikacija. Kurie ženklai yra raidės, skaitmenys arba skyrybos ženklai? Kurios raidės yra didžiosios, mažosios ir jų atitikimas 3. Ženklų kodavimas. Kokios yra naudojamos ženklų kodavimo lentelės ir jų ženklų atitikimas? 4. Ženklų ir eilučių rikiavimas. 5. Transliteracija. 6. Skaičių formatai. Kaip yra vaizduojami sveikieji ir realieji skaičiai, bei piniginės sumos? 7. Datų ir laiko formatai. Kaip yra vaizduojamos datos ir laikas? 8. Laiko juosta. Įtraukiant ir informaciją apie laiko pakeitimus pereinant prie žiemos arba vasaros laiko. 9. Kalendorius. Koks kalendorius yra naudojamas? Ar jame yra savaitės dienos ir kaip? 10. Matavimo vienetai. Kokie matavimo vienetai naudojami matuojant ilgį, svorį, garsą, greitį ir kt.? 11. Popieriaus lapų formatai. 12. Adresų formatai. Kokia informacija yra naudojama pašto adresuose ir kokia tvarka ji rašoma? 13. Telefoninių numerių formatai. Dalis aspektų kaip spalvos, paveikslai, šriftai, garsai ir pan. čia nėra paminėti nors jų interpretavimas taip pat priklauso nuo kultūrinės terpės. Pavyzdžiui turbūt daugelis žino, kad balta spalva vienose kultūrose reiškia džiaugsmą, kitose liūdesį. Tokių aspektų yra gana daug ir formaliai juos visus aprašyti būtų gana sunku, todėl ši sritis yra paliekama programinės įrangos kūrėjams. Internacionalizuotoje programinėje įrangoje yra numatoma galimybė šiuos dalykus keisti. Iš esmės lokalė yra duomenų bazė, kurioje saugomi duomenys susiję su konkrečioje kultūrinėje terpėje galiojančiomis nuostatomis ir kalba. Ji gali būti realizuota įvairiai, taip pat ir nenaudojant duomenų bazių valdymo sistemų. Kai kurie standartai apibrėžia ne tik lokalės duomenų vaizdavimą, bet ir valdymo struktūras jiems apdoroti. Lokalė labai svarbi koncepcija programų internacionalizavime. Pagrindiniai programų internacionalizavimo modeliai yra du: lokalių ir daugiakalbiškasis. Lokalių modelis yra paprasčiau pritaikomas ir naudojamas, tačiau naujausiose operacinėse sistemose (pvz. Windows 2000 ) pradėtas taikyti daugiakalbiškasis modelis (nors išlaikant pereinamumą yra palaikomas ir lokalių modelis) [22]. Daugiakalbiškasis modelis suteikia galimybę naudoti kelias kalbas vienu metu, atskirti lokales naudojamas informacijos įvedimui ir vaizdavimui. Lokalių modelis skirtingais būdais yra taikomas POSIX standartą palaikančiose operacinėse sistemose (tarp jų Linux kartu su įvairiomis jo grafinėmis aplinkomis [23]), OS/2, Microsoft Windows 1 ir Java terpėje. 1 Toliau rašysiu tiesiog Windows I 1

2. POSIX lokalės modelis R. Laucius Vienas iš pirmųjų ir plačiai naudojamų lokalių modelių yra apibrėžtas POSIX. Jo kūrimu užsiima IEEE organizacija. Pirmoji jo dalis IEEE Standard 1003.1-1988 Portable Operating System Interface for Computer Environments (POSIX) išleista 1988 metais. Vėliau jį patobulinus buvo išleistas IEEE Standard 1003.1-1990 standartas, kuris buvo priimtas kaip ISO/IEC 9945-1:1990 standartas, dar vadinamas POSIX.1 [7, 24]. Jis apibrėžia portatyvių operacinių sistemų sąsają. Todėl kai yra sakoma, kad operacinė sistema palaiko POSIX standartą omenyje turimas POSIX.1 standartas. Nors POSIX standartą sudaro specifikacijos skirtos UNIX genties operacinėms sistemoms, tačiau tai neapriboja jo palaikymo ir taikymo galimybių kitose terpėse. Pavyzdžiui Windows NT turi posistemę, kuri leidžia vykdyti POSIX standartą palaikančias programas [22]. Antroji POSIX standarto dalis IEEE Standard 1003.2 1992, vėliau priimta ir kaip ISO/IEC 9945-2:1993 standartas (POSIX.2) apibrėžia programų, naudojančių komandų interpretatorių, sąsają ir aplinką, bei jų pagalbines priemones [8, 24]. Tačiau mums jis labiau žinomas ir svarbus dėl to, kad jame be viso to dar apibrėžiamas ir lokalės modelis. POSIX.2 standarte apibrėžtas lokalės modelis taip pat sudaro ir lokalės modelio, apibrėžto C programavimo kalbos standartuose (ANSI X3.169-1989 ir ISO/IEC 9899) [10], pagrindą. Šis lokalės modelis yra naudojamas su POSIX suderinamose operacinėse sistemose, bei daugelio C kalbos kompiliatorių (veikiančių įvairiose sistemose) naudojamose standartinėse bibliotekose. POSIX lokalę sudaro tam tikrų savybių (jos vadinamos kategorijomis) aprašai. Pagal šiuos kategorijų aprašus yra sukuriamas lokalės aprašomoji byla. Kiekviena POSIX kategorija aprašomojoje byloje apibrėžiama vieną kartą. POSIX lokalę sudaro šešių kategorijų aprašai apima skirtingas kultūrines nuostatas. Jos yra pateiktos 1 lentelėje [8]. 1 lentelė. POSIX lokalės elementų kategorijos Kategorija LC_TIME LC_MONETARY LC_NUMERIC LC_CTYPE LC_COLLATE LC_MESSAGES Elementai datų ir laiko formatai piniginių sumų formatai skaičių formatai ženklų klasifikacija, konvertavimas ir kiti atributai eilučių rikiavimo metodai pranešimų katalogai Kategorijos yra aprašomos labai formaliai pagal standarte apibrėžtas taisykles. Kad lokalės aprašomoji byla būtų portatyvi ji yra sukompiliuojama į objektinę bylą specialia standarte numatyta priemone localedef. Lokalės aprašomojoje byloje gali būti naudojami 8 bitų ženklai, kurie priklauso nuo kodavimo lentelės. Siekiant panaikinti šią priklausomybę, kompiliavimo metu aprašomoji byla yra perkoduojama 16 bitų koduote (ISO/IEC 10646 ) [4]. POSIX lokalės yra identifikuojamos pagal X/Open organizacijos dokumente XPG4 pateiktas specifikacijas [24]. Jame pateikiamos specifikacijos kaip praktiškai turėtų būti įgyvendinamas POSIX.2 standartas. Pagal šias specifikacijas lokalių pavadinimai yra sudaromi remiantis tokia forma: [kalba]_[vietovė].[koduotė][@modifikatorius] Čia vietoje [kalba] yra rašomas vienas iš kalbos kodų apibrėžtų ISO 639:1988 [5] standarte, o vietoje [vietovės] vienas iš vietovės (šalies) kodų apibrėžtų standartu ISO 3166-1:1977 [9]. [Koduotė] reiškia naudojamą ženklų kodavimo lentelę, o laukas [@modifikatorius] yra paliktas specifiniams išplėtimams identifikuoti. Reikia pastebėti, kad nėra jokių standartų dėl kodavimo lentelių arba modifikatorių pavadinimų. 3. C++ lokalės modelis POSIX lokalės modelis taip pat sudaro standartinėse C++ bibliotekose naudojamo lokalės modelio pagrindą. C++ programavimo kalbos standartas ISO 14882:1998 aprašo ne tik pačią kalbą, bet ir jos standartines bibliotekas [10]. Panašiai kaip ir C kalbos standarte, jame taip pat yra aprašomas savas lokalės modelis. Skirtingai nei POSIX arba C, C++ naudoja objektinį lokalės modelį. C kalboje lokalė sudaryta iš globalinių duomenų struktūrų, kuriuos valdo funkcijos. Dėl to C programoje sudėtinga panaudoti daugiau nei vieną lokalę. C++ kalboje lokalės duomenys ir valdymo struktūros aprašomos vienoje klasėje locale. Kadangi programoje galima sukurti kiek tik norim šios klasės objektų yra paprasta naudoti keletą lokalių vienu metu [18]. C++ locale klasė apima keliolika mažesnių klasių, vadinamų aspektais (angl. facets). Kiekviena tokia klasė savo ruožtu turi metodus, kurie apdoroja lokalės duomenis (1 pav.). I 2

Lokalės, jų sandara ir ypatumai 1 pav. C++ lokalės sandara Kaip ir POSIX, C++ lokalės modelis turi septynias kategorijas, kuriose pateikiama maždaug tokia pati informacija. Šios kategorijos pateiktos 2 lentelėje. 2 lentelė. C++ lokalės kategorijos Kategorija Skaičiai Piniginės sumos Data ir laikas Ženklų klasifikavimas Rikiavimas Kodavimas Pranešimai Aspektai num_get<chart, inputiterator>, num_put<chart, outputiterator> skirti skaičių formavimui ir nagrinėjimui, numpunct<chart> apibrėžia skaičių formatą money_get<chart, bool, inputiterator>, money_put<chart, bool, outputiterator> skirti piniginių sumų formavimui ir nagrinėjimui, moneypunct<chart> apibrėžia piniginių sumų formatą time_get<chart, inputiterator>, time_put<chart, outputiterator> skirti datos ir laiko formavimui ir nagrinėjimui ctype<chart> skirtas ženklų klasifikavimui collate<chart> skirtas eilučių rikiavimui codecvt<internt, externt, statet> skirtas ženklų perkodavimui messages<chart> skirtas pranešimų katalogų valdymui 4. Windows lokalės Pačios pirmosios Windows versijos dar neturėjo kitų kalbų galimybių. Tačiau pradedant nuo 3.0 ir 3.1 versijos joje buvo įdiegta kalbų sistema NLS (National Language Support) ir jos programavimo sąsaja (API), kas ir sudaro Windows lokalę. Tačiau ji buvo dar menka, o operacinė sistema galėjo turėti tik vieną lokalę ir programose naudoti kitas lokales galimybės nebuvo numatytos. NLS programavimo sąsaja buvo sukurta naudojant C kalbą ir todėl lokalių informacija prieinama naudojant C kalbos taisyklėmis paremtas struktūras arba funkcijas. Vėliau pradedant nuo Windows 95, Win32 2 sistemose, lokalė buvo išplėsta. Naudojant NLS programavimo sąsają operacinės sistemos lokalės tapo prieinamos ir taikomosioms programoms [20]. Microsoft kompanija Windows operacinėse sistemose pateikė savą lokalės modelį, nesinaudodama esamais lokalių standartais. Tačiau jis turi maždaug tą pačią informaciją kaip ir aukščiau minėti lokalių modeliai. T.y. datų, laiko, skaičių, valiutos formatai, kalendoriai, eilučių rikiavimas, ženklų klasifikavimas ir kt. [17, 20]. Win32 sistemose galima nustatyti vartotojo, gijos ir sistemos lygio lokales [21]. Vartotojo lokalė. Ji yra priskiriama kiekvienam operacinėje sistemoje užsiregistravusiam vartotojui. Vartotojas gali ją nustatyti pagal savo pageidavimą ir tam operacinės sistemos nereikia įkelti iš naujo. Gijos lokalė. Win32 terpėje kiekvienai gijai yra priskiriama lokalė. Kiekvienai naujai sukurtai gijai pagal nutylėjimą yra priskiriama sistemos lokalė arba jei gija priklauso taikomosios programos procesui vartotojo lokalė. Vykdymo metu gijos lokalė gali būti pakeista kita. Sistemos lokalė. Nustato sisteminių programų lokalę. Sistemos lokalė yra taikoma visiems sistemoje registruotiems vartotojams. Ją pakeisti galima tik įkeliant operacinę sistemą iš naujo. Win32 lokalės yra identifikuojamos 32 bitų LCID konstantomis. Šių konstantų atitinkamose srityse koduojama informacija apie kalbą, teritoriją, rikiavimo metodą ir versiją. Paprastai ši konstanta yra gaunama 2 Windows 95/98, Windows NT/2000, Windows CE, sistemos pasižymi operacijų atlikimo su 32 bitų duomenimis savybe, todėl jas žymėsiu Win32 I 3

R. Laucius panaudojant NLS programavimo sąsajos makrokomandą MAKELCID. Šioje makrokomandoje kalbos kodai atitinka standarte ISO 639, o teritorija iš esmės atitinka standarte ISO 3166-1 apibrėžtus kodus. Rikiavimo metodo kodai nėra standartizuoti, o versija nėra naudojama [20]. Atskiros Win32 lokalės informacijos dalys (jų yra apie 100) yra identifikuojamos LCTYPE konstantomis 3. Pasinaudojant šiomis konstantomis galima gauti arba pakeisti lokalėje esančią informaciją. Nors Win32 sistemų programavimo sąsajoje plačiai taikomas objektinis programavimas (COM technologija), tačiau NLS programavimo sąsają sudaro vien C kalbos funkcijos ir struktūros. Win32 lokalės kategorijos ir NLS programavimo sąsają sudarančių funkcijų pavyzdžiai yra pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Win32 lokalės kategorijos Kategorija Lokalės informacija Datų ir laiko formatai Kalendoriai Skaičių ir piniginių sumų formatai Ženklų klasifikavimas Teksto apdorojimas Funkcijos GetLocaleInfo(), IsValidLocale(), EnumSystemLocales(), SetLocaleInfo(),... GetDateFormat(), EnumDateFormats(), EnumDateFormatsEx(), GetTimeFormat(), EnumTimeFormats(), EnumTimeFormatsEx(), GetCalendarInfo(), EnumCalendarInfo(), EnumCalendarInfoEx() GetNumberFormat(), GetCurrencyFormat() IsCharAlpha(), IsCharAlphaNumeric(), IsCharLower(), IsCharUpper() CompareString(), FoldString(), lstrxxx(),... Windows NT ir jos pagrindu sukurtų sistemų ( Windows 2000, Windows XP ) programavimo sąsaja, skirtingai nuo likusiųjų, palaiko Unikodą [4]. Ją sudarančios funkcijos, turinčios tekstinių parametrų yra žymimos pavadinimo gale pridedant raidę W ir jos doroja tekstą koduotą Unikodu. Lentelėje jos nepaminėtos nes iš esmės atlieka tuos pačius veiksmus, kaip ir paminėtos funkcijos [20]. 5. Java lokalės 1995 ais metais sukurta Java programavimo kalba greitai išpopuliarėjo ir rado pritaikymą daugelyje sričių. Java koncepciją sudaro ne vien programavimo kalba, bet ir terpė, kuri gali būti lyginama su operacine sistema ir turi savo programavimo sąsają. Nors yra sukurta ir grynų Java operacinių sistemų, tačiau jos nepaplito. Java dalis skirta programų internacionalizavimui yra pateikiama pakuotėse java.util ir java.text. Beveik visi standartinių Java bibliotekų grafiniai komponentai yra automatiškai prisitaikantys prie operacinėje sistemoje nustatytos lokalės. Viena iš šios galimybės prielaidų yra Unikodo palaikymas. Keisti lokalę arba kitaip doroti su ja susijusią informaciją galima naudojant Java klasę java.util.locale [1, 2]. Java lokalės yra identifikuojamos naudojant kalbos ir šalių kodus apibrėžtus jau minėtais standartais ISO 639 ir ISO 3166-1, bei sąlyginiu autoriaus priskiriamu kodu, kuris gali žymėti lokalės versiją arba operacinę sistemą kuriai ji skirta. Java lokalės modelis plačiai apima su lokalėmis susijusią informaciją. Taikant objektinį modelį lokalių informacija yra susieta su ją apdorojančiomis valdymo struktūromis. Java klasės, skirtos lokalės informacijai apdoroti, pateiktos 4 lentelėje. Viena iš svarbių Java lokalės savybių yra ta, kad ją galima papildyti naujomis galimybėmis [1]. Kaip pavyzdį galima paminėti IBM atvirojo kodo projektą ICU4J [3]. Jį sudaro papildomos priemonės susijusios su kalendoriaus, laiko juostų, bei Unikodu palaikymu. 3 LCTYPE konstantos neturi nieko bendra su POSIX lokalės kategorijos LC_TYPE pavadinimu. I 4

Lokalės, jų sandara ir ypatumai 4 lentelė. Java lokalės kategorijos Kategorija Lokalės informacija Datų ir laiko formatai Skaičių ir piniginių sumų formatai Ženklų klasifikavimas Kalendoriai Teksto dorojimas Pranešimų formavimas Programų ištekliai Klasės java.util.locale java.text.dateformat, java.text.simpledateformat, java.text.dateformatsymbols java.text.numberformat, java.text.decimalformat java.lang.character java.util.calendar, java.util.gregoriancalendar, java.util.timezone java.text.collator, java.text.rulebasedcollator, java.text.breakiterator java.text.messageformat, java.text.choiceformat java.util.resourcebundle, java.util.listresourcebundle, java.util.propertyresourcebundle 6.Formalių kultūrinių nuostatų apibrėžimų aibė Kultūrinių nuostatų apibrėžimų aibė (angl. trumpinys FDCC-set) apibrėžta ISO/IEC 14652 standarte [12]. Tai POSIX lokalės viršaibis ir su ja iš dalies yra suderinamas. Todėl kultūrinių nuostatų apibrėžimų aibė yra tarsi išplėstas POSIX lokalės modelis. Tačiau derinantis prie standarto ISO/IEC 11017 terminologijos, terminu lokalė yra nevadinama [12]. Lyginat formalių kultūrinių nuostatų apibrėžimų aibę su POSIX lokalės modeliu yra įvestos kelios naujos kategorijos. Jos pateiktos 5 lentelėle. 5 lentelė. Elementų kategorijos, kurių nėra POSIX lokalėje Kategorija LC_IDENTIFICATION LC_XLITERATE LC_NAME LC_ADDRESS LC_TELEPHONE Elementai Versija ir kategorijų statusas Ženklų transliteracija Vardų rašymo formatai Pašto adresų formatai Telefono numerių formatai Be šių kategorijų lyginat formalių kultūrinių nuostatų apibrėžimų aibę su POSIX lokale yra ir keliolika kitų išplėtimų. Kategorijoje LC_MONETARY įdiegtas daugiau nei vienos valiutos palaikymas pavyzdžiui, tai reikalinga šalims, oficialiai naudojančioms nacionalinę valiutą ir Eurus. LC_CTYPE kategorijoje įdiegtos transliteracijos priemonės. Tačiau dauguma išplėtimų yra formalių aprašų išplėtimai [8, 12]. 7.Kultūros elementų registravimo procedūros ISO/IEC 15897:2001 standartas [13] nustato kultūros elementų, pateiktų tiek laisvos formos tekstu, tiek ir labiau formalizuotai, pasitelkiant ISO/IEC 9945-2 standarte numatytus būdus, registravimo procedūras. Registravimas yra nemokamas, o jo rezultatai laisvai prieinami tinkle adresu http://www.dkuug.dk/cultreg/. Tad informacija apie kultūros normas gali laisvai ir lengvai pasinaudoti IT rinkos produktų gamintojai. Kai kurias iš šių normų galima įdiegti netgi automatiškai, parsisiuntus formalias POSIX specifikacijas [13, 14]. Pagal šį tarptautinį standartą gali būti registruojami keturi kultūros specifikacijų tipai: 1. Nusakomoji kultūros specifikacija 2. POSIX lokalė 3. POSIX ženklų koduotė 4. POSIX ženklynas 5. Kultūros specifikacija kompiuterio nagrinėjamu (angl. machine-parsable) formatu 6. Koduotų ženklų rinkinio specifikaciją kompiuterio nagrinėjamu formatu I 5

R. Laucius Nusakomoji kultūros specifikacija neformalizuotas kultūros ypatumų aprašymas, skirtas panaudoti kompiuteryje. Ji apibrėžia kultūros normas pasakojamąja anglų kalba, nors kartu gali pateikti ir ekvivalenčius apibrėžimus kitomis kalbomis. Standartas numato 32 skirsnius apibūdinančius kultūros elementus, kurie turėtų būti aprašyti šioje specifikacijoje. Dalis šių skirsnių atitinka POSIX lokalės kategorijas arba yra skirti išsamesniam jų aprašymui, todėl vienas iš svarbių reikalavimų yra, kad nusakomoji kultūros specifikacija ir atitinkama POSIX lokalė neprieštarauja viena kitai [14]. 2, 3 ir 4 tipai yra aprašomi naudojant kultūros elementų POSIX specifikacijas, apibrėžtas ISO/IEC 9945-2 standarte. 5 ir 6 tipai yra aprašomi naudojant kompiuterio nagrinėjamas kultūros elementų specifikacijas pavyzdžiui, naudojant ISO/IEC 14652 standartu apibrėžtas kultūros elementų specifikacijas arba, XML arba SGML lenteles. Galima naudoti, bet kurį kompiuterio nagrinėjamą formatą, tačiau turi būti laikomasi šios taisyklės: tai turėtų būti ISO/IEC 14652 standarte apibrėžta formalių kultūrinių nuostatų apibrėžimų aibė arba ženklų koduotė, priešingu atveju pirmoje bylos eilutėje turi būti nurodoma jos formatas [13]. 8. Išvados Augant tarptautinei rinkai skirtos programinės įrangos paklausai, programinės įrangos gamintojai suvokė, kad nepakanka ją pritaikyti kalbos atžvilgiu, reikia pritaikyti ir atsižvelgiant į kitas kultūrinėje terpėje galiojančias nuostatas. Šios nuostatos yra aprašomos lokalėse. Deja, standartų kūrėjams nespėjant kartu su sparčiai besivystančiomis informacinėmis technologijomis atsirado keli lokalių modeliai, kurie šiuo metu yra aktyviai naudojami. Nors iš esmės jie apima tą pačią informacijos sritį, tačiau tarpusavyje nėra suderinami. Ir dėl to kyla programinės įrangos, naudojančios skirtingus standartus, suderinamumo problemos. Nors kalba yra pagrindinis lokalės aspektas, tačiau lokalės perteikia daugiau informacijos apie įvairias kultūrines nuostatas, nei apie kalbų ypatumus, kurių yra labai daug pavyzdžiui asmenvardžių sudarymo taisyklės, žodžių kaityba, žodžių kėlimas ir kt. Tai galima paaiškinti tuo, kad kalbas yra sunkiau formaliai aprašyti, nei kultūrines nuostatas. Literatūros sąrašas 1 A. Deitch ir D. Czarnecki. Java Internationalization. O'Reilly & Associates, 2001. 2 E. Giguere, Writing world-aware J2ME applications. Java Developer Connection (JavaSoft), 2001. http://developer.java.sun.com/developer/j2metechtips/2001/tt0129.html#tip1. 3 IBM Corporation. International Components for Unicode. http://oss.software.ibm.com/icu/. 4 International Organization for Standardization. ISO/IEC 10646-1:1993 Information technology -- Universal Multiple- Octet Coded Character Set (UCS) -- Part 1: Architecture and Basic Multilingual Plane. International Organization for Standardization, 1988. 5 International Organization for Standardization. ISO 639:1988 Code for the representation of names of languages. International Organization for Standardization, 1988. 6 International Organization for Standardization. ISO 8601:1988 Data elements and interchange formats Information interchange -- Representation of dates and times. International Organization for Standardization, 1988. 7 International Organization for Standardization. ISO/IEC 9945-1:1990, Information technology -- Portable Operating System Interface (POSIX). International Organization for Standardization, 1990. 8 International Organization for Standardization. ISO/IEC 9945-2:1993 Information technology -- Portable Operating System Interface (POSIX) -- Part 2: Shell and Utilities. International Organization for Standardization, 1993. 9 International Organization for Standardization. ISO 3166-1:1997 Codes for the representation of names of countries and their subdivisions -- Part 1: Country codes. International Organization for Standardization, 1997. 10 International Organization for Standardization. ISO/IEC 14882:1998 Programming languages -- C++. International Organization for Standardization, 1998. 11 International Organization for Standardization. ISO/IEC WD3 15435 Information Technology Internationalization APIs. International Organization for Standardization, 1999. 12 International Organization for Standardization. ISO/IEC DTR2 14652:2002(E) Information Technology Specification method for cultural conventions. International Organization for Standardization, 2002. 13 International Organization for Standardization. ISO/IEC 15897:2001 Information technology Procedures for registration of cultural elements. International Organization for Standardization, 2001. 14 Lietuvos standartizacijos departamentas. LST ISO/IEC 15897:2001 Informacijos technologija. Kultūros elementų registravimo procedūros (tapatus ISO/IEC 15897:1999 Information technology Procedures for registration of cultural elements). Lietuvos standartizacijos departamentas, 2001. I 6

Lokalės, jų sandara ir ypatumai 15 Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Lietuviškos lokalės (lietuvių kalbos ypatybių informacijos technologijoje) metmenys. http://www.likit.lt. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2001. 16 Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Lietuvių kalba informacinėse technologijose. http://www.likit.lt. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2001. 17 N. Kano. Developing International Software for Windows 95 and Windows NT. Microsoft Press, 1995. 18 K. Kreft ir A. Langer. Internationalization using Standard C++. http://home.camelot.de/langer/articles/internationalization/i18n.htm 19 Microsoft Corporation. Developing International Applications for Microsoft Windows CE 3.0-based devices. Microsoft Developer Network, 2000. http://msdn.microsoft.com/library/techart/local.htm. 20 Microsoft Corporation. Win32 Developers References. Microsoft Developer Network, 1996. http://msdn.microsoft.com. 21 Microsoft Corporation. Writing Multilingual User Interface Applications. Microsoft Developer Network, 2002. http://msdn.microsoft.com. 22 D. A. Schmitt. International Programming for Microsoft Windows. Microsoft Press, 2000. 23 Steve Turnbull. Alphabet soup: the internationalization of Linux, part 1. http://turnbull.sk.tsukuba.ac.jp/tools/i18n/lj- I18N.html 24 Sun Microsystems, Inc. Standards Conformance Guide. Sun Microsystems, Inc., 1995. Locales, they structure and features Programs designed for the international market are written so, that they can be easily adapted to the specific culture and language environment. Locale describes human computer interface aspects, witch are specific for culture. That is why locale is one of the most important concepts then we are talking about programs cultural adaptation. This article analyzes locales which are defined by international standards for they structure and features. I 7

PROGRAMŲ ADAPTAVIMAS LIETUVIŠKAI LOKALEI Tatjana Jevsikova Matematikos ir informatikos institutas. Akademijos 4, Vilnius Straipsnyje pateikiama informacija apie pastebėtas interneto programų paketo Mozilla ir jo terpėje veikiančios asmeninio kalendoriaus ir laiko planavimo programos originalių versijų neatitikimus lietuviškai lokalei ir tų neatitikimų šalinimą šias programas lokalizuojant. Tikimasi, kad pateikta medžiaga padės greičiau rasti ir ištaisyti su lokalizavimu susijusias klaidas kitose programose. 1.Įvadas Kiekviena vietovė (pvz., valstybė ar jos dalis) turi nusistovėjusių kultūrinių normų visumą. Šių normų laikomasi kasdieniniame gyvenime: kalbant, rašant, bendraujant. Kadangi informacinės technologijos tampa neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, tai natūralu, kad kompiuteriu būtų galima rengti tas normas atitinkančius dokumentus ir dialogas su kompiuteriu konkrečioje kultūrinėje terpėje vyktų laikantis tokių pačių normų. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, kompiuterių programinė įranga internacionalizuojama bei lokalizuojama. Programinės įrangos lokalizavimas suprantamas kaip visiškas jos adaptavimas konkrečiai kultūrinei terpei, arba lokalei. Kalbant apie programinę įrangą ir jos lokalizavimą, lokalė suprantama kaip visų nuo konkrečios vietovės (ar tai būtų valstybė, ar jos dalis) priklausančių dialogo su vartotoju aspektų visuma. Tarptautiniame ir Lietuvos standarte LST ISO/IEC 15897 lokalė apibrėžiama kaip naudotojo aplinkos poaibis, priklausantis nuo kalbos ar kultūrinių normų [5]. Lokalė priklauso ne tik nuo kalbos (pvz., JAV ir Didžiosios Britanijos lokalės yra skirtingos, nors vartojama ta pati kalba). Taip pat negalima sakyti, kad lokalė priklauso vien nuo šalies (pvz., Kanadoje yra dvi valstybinės kalbos (anglų ir prancūzų), todėl reikia dviejų skirtingų lokalių). Vieną programinės įrangos lokalizavimo dalį sudaro dialogo tekstų (programos languose ir jų elementuose ant mygtukų, etikečių, meniu ir pan. matomų užrašų, pranešimų) bei elektroninio žinyno vertimas į lokalės kalbą. Kita ne mažiau svarbi programinės įrangos lokalizavimo dalis tai kitų programoje naudojamų su lokale susijusių elementų (datos ir laiko formatų, dešimtainės trupmenos skirtuko, matavimo vienetų, asmenvardžio užrašymas formos, dokumentų formatų ir t. t.) pritaikymas konkrečiai kultūrinei terpei. Pagrindinė priežastis, dėl kurios verta nagrinėti programų adaptavimą konkrečiai lokalei, yra ta, kad programinės įrangos gamintojai nepakankamai numato programoje panaudotų su lokale susijusių elementų adaptavimą įvairioms kultūrinėms terpėms. Kitaip tariant, šiuolaikinė programinė įranga dar nėra pakankamai internacionalizuota. Tokiu atveju antroji lokalizavimo dalis būna problematiškesnė. Šiame straipsnyje nagrinėjami dažniausiai pasitaikantys programinės įrangos lokalės elementai. Remiamasi interneto programų paketo Mozilla ir jo terpėje veikiančio komponento kalendoriaus lokalizavimo patirtimi. 2. Interneto programų paketo Mozilla lokalizavimo ypatumai Programų paketas Mozilla skirtas darbui internete. Jis yra kilęs iš plačiai žinomo analogiškos paskirties paketo Netscape. Paketą Mozilla sudaro šios pagrindinės programos: naršyklė, pašto ir naujienų grupių programa, hipertekstų (HTML) rašyklė. Paketą galima papildyti ir kitomis programomis, pavyzdžiui, laiko planavimo ir kalendoriaus programa. Paketas Mozilla yra atvirojo kodo, t. y. jis platinamas kartu su programos tekstais, kuriuos galima modifikuoti pagal Mozillos viešąją licenciją (http://www.mozilla.org/mpl/mpl-1.1.html) arba Netscape viešąją licenciją (http://www.mozilla.org/npl/). Atvirojo kodo programų lokalizavimas turi tam tikrą specifiką: egzistuoja atvirojo kodo bendrija, kurią sudaro grupės, besirūpinančios įvairiais paketo tobulinimo aspektais. Pavyzdžiui, yra internacionalizavimo, lokalizavimo grupės, programose pastebėtų klaidų registravimo grupė ir daugybė kitų (http://www.mozilla.org/projects/). Interneto programų paketas Mozilla projektuojamas naudojant šiuolaikines XML ir RDF technologijas. Programų sąsajai aprašyti vartojamas XML kalbos plėtinys XUL. Visi ištekliai koduojami Unikodu (UTF-8 arba kaitos ženklų sekomis). Todėl paketas turi geras prielaidas pretenduoti į daugiakalbį. I 8

Programų adaptavimas lietuviškai lokalei Šiuo metu (2003 m., sausis) programų paketas Mozilla yra lokalizuojamas į 77 lokalių kalbas (http://www.mozilla.org/projects/l10n/mlp_status.html). 2002 m. pabaigoje buvo paskelbta ir lietuviškoji paketo lokalizacija (http://aldona.mii.lt/pms/lok/mozilla/). Informacija apie lietuvišką paketo atmainą pateikta straipsniuose [2; 3]. 3. Lokalės elementai programų pakete Mozilla Programinė įranga turi tam tikras iš anksto parinktas (numatytąsias) nuostatas, pavyzdžius, naudoja išorinius komponentus. Sulietuvintoje programinėje įrangoje visi šie komponentai turėtų būti pritaikyti lietuviškai terpei. Jei lokalizuojamoje programoje pasitaiko neatitikimų lokalei, juos reikia arba patiems pašalinti, arba informuoti apie juos programos autorius, nes tokie nesklandumai gali būti laikomi klaidomis. Mozillos pakete rastas klaidas galima užregistruoti specialioje duomenų bazėje Bugzilla. Pranešimas apie užregistruotą klaidą iš karto nusiunčiamas tą paketo komponentą (ar jo dalį) tvarkančiam programuotojui. Tada galima tikėtis, kad pastebėta klaida bus ištaisyta (deja, realiai klaidos taisomos ne taip greitai, kai kurių klaidų taisymas gali užtrukti metus ar ilgiau). Todėl svarbus uždavinys kuo anksčiau pastebėti klaidas ir atkreipti į jas programos autorių dėmesį. Žemiau pateiksime pagrindinius originaliame pakete Mozilla esančius lokalės elementus, paminėsime, kaip atitinkami elementai turi atrodyti lietuviškoje lokalėje, kaip pavyko (ar nepavyko) pašalinti originalaus paketo klaidas, susijusias su lokale. Pagal čia pateiktus lokalės elementų aprašymus galima patikrinti programas ir įvertinti jas lokalizavimo požiūriu. Visų originalaus paketo Mozilla klaidų, susijusių su lokalizavimu, kurių nepavyko ištaisyti lokalizavimo metu, sąrašas pateiktas svetainėje http://aldona.mii.lt/pms/lok/mozilla/. 3.1. Numatytosios koduotės ir šriftai Lietuviškiems rašto ženklams koduoti vartotinos dvi 8 bitų koduotės: tarptautinio standarto ISO/IEC 8859-13 bei Microsoft bendrovės Windows-1257 koduotė ir Unikodo koduotė UTF-8. Todėl į lokalizuojamą programą turi būti įtrauktos šios koduotės, o lokalizavimo metu viena iš jų turi būti nustatyta numatytąja, kad vartotojui nereikėtų papildomai reguliuoti koduočių nuostatų. Programų pakete Mozilla naršyklėje, pašto programoje ir hipertekstų rašyklėje vartojamų koduočių pavadinimai yra iškelti į lokalizuojamų išteklių bylas. Todėl lokalizuojant buvo galimybė nustatyti numatytąsias laiškų skaitymo ir laiškų rašymo koduotes pašto programoje, numatytąją koduotę, priskiriamą naujai kuriamam tinklalapiui hipertekstų rašyklėje. Yra galimybė atskirai nustatyti numatytąsias koduotes Windows ir Linux sistemoms. Tokiu būdu, jei lokalizuota Mozilla diegiama sistemose Windows, tai parenkama Windows-1257 koduotė (kadangi į ankstesnius Microsoft gaminius neįtraukta tarptautinio standarto ISO/IEC 8859-13 koduotė), o jei Linux ISO/IEC 8859-13. 3.2. Numatytosios kalbos Yra tinklalapių, parašytų keliomis kalbomis su galimybe automatiškai parinkti kalbą. Tokiu atveju tikrinamas naršyklėje sudarytas kalbų sąrašas ir rodomas tinklalapis ta kalba, kuri yra arčiausiai sąrašo pradžios. Mozillos naršyklės kalbų sąrašas iškeltas į lokalizuojamus išteklius. Lokalizavimo metu šis sąrašas buvo pakoreguotas įrašius lietuvių kalbą pirmąja. 3.3. Abėcėlės ženklų rikiavimo tvarka Lietuvių kalbos abėcėlės ženklų rikiavimo tvarka apibrėžta Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje [1]. Lokalizuojamoje programoje reikia patikrinti, ar teisingai rikiuojamos specifinės lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž). Reikia atkreipti dėmesį į tai, ar rikiuojant (sudarant abėcėlinius sąrašus) raidės i, į ir y yra greta., nes daugelyje kitų kalbų raidė y yra arti abėcėlės pabaigos. Jei taip nėra galima konstatuoti klaidą Mozillos pakete problemų su lietuviškų ženklų rikiavimu nėra dėl labai paprastos priežasties raidžių rikiavimo eilė imama iš operacinės sistemos. 3.4. Sąsajos rašto ženklai Išvertus į lietuvių kalbą užrašus, matomus programos languose, turi būti matomi gerai visi ženklai, kuriuos galima surinkti lietuviška klaviatūra. Reikia atkreipti dėmesį į lietuviškas raides su diakritiniais ženklais (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž), lietuviškas kabutes ( ), brūkšnį ( ), paragrafo ženklą ( ). Paketas Mozilla yra daugiakalbis, visi jame naudojami dialogų tekstai koduojami Unikodu. Tokiu būdu, problemų su lietuviškų ženklu teisingu vaizdavimu meniu, ant mygtukų, dialogo languose ir kitur nėra. I 9

3.5. Dešimtainės trupmenos formatas T.Jevsikova Lietuvoje dešimtainės trupmenos trupmeninė dalis nuo sveikosios skiriama kableliu. Todėl, jei programa neparenka dešimtainės trupmenos skirtuko tipo tokio, koks nustatytas operacinėje sistemoje, programos lokalizavimo metu turėtų būti galimybė nustatyti skirtuko numatytąjį tipą (kablelį). Pakete Mozilla šiuo metu nėra galimybės parinkti skirtuko tipą (dešimtainės trupmenos sveikoji ir trupmeninė dalys skiriamos tašku). Tačiau apie klaidą informuoti programos projektuotojai. Pastarosiomis dienomis susirašinėjimas tarp autorių dėl šios klaidos suaktyvėjo, todėl reikia tikėtis, kad ji bus greitai ištaisyta. 3.6. Datos formatas Lietuvoje vartojami du datos užrašymo formatai: ilgas ir trumpas. Ilgo datos užrašo pavyzdys būtų 2003 m. sausio 15 d.. Trumpas datos užrašas sudaromas iš trijų dalių. Pirmoji iš kairės 4 skaitmenys, nusakantys metus, antroji du skaitmenys, nusakantys mėnesį, ir trečioji du skaitmenys, reiškiantys dieną. Jei mėnesio arba dienos numeris yra skaičius, mažesnis už 10, tai kairiau nuo reikšminių vienetų skaitmenų prirašoma po nereikšminį nulį. Trumpo datos užrašo dalys skiriamos brūkšneliais (pagal tarptautinį standartą ISO 8601) arba tarpais. Pirmenybė teikiama tarptautiniu standartu nusakytam skirtukui (brūkšneliui), pavyzdžiui, 2003-01-15. Pakete Mozilla įterpiant datos žymą į spausdinsimą tinklalapį arba laišką, vaizduojant datą laiško antraštėje, imami tokie datos formatai, kokie nustatyti operacinėje sistemoje. Tačiau pašto programoje ieškant arba filtruojant laiškus pagal datą, data užrašoma JAV vartojamu formatu (pvz., 12/1/2003 ), o užrašius ją kitaip, paieškos arba filtravimo funkcijos veikia neteisingai. Taigi, klaidingas ir teisingas lokalės elemento vartojimas gali pasitaikyti net toje pačioje programoje (kaip yra Mozillos pašto atveju). Minėta klaida užregistruota bendroje paketo klaidų duomenų bazėje. 3.7. Matavimo vienetai Lietuvoje naudojama metrinė matavimo sistema. Programose vartojami matmenys (paraštės, atstumai ir kt.) turi būti pateikiami centimetrais arba milimetrais. Mozillos pakete vis dar nėra galimybės pasirinkti matavimo vienetų sistemą, dydžiai matuojami coliais (nebent perprogramuoti atitinkamus programos komponentus). Apie klaidą informuoti paketo programuotojai. 3.8. Užrašai dialogo languose Dažnai pasitaiko atvejų, kai tekstams, matomiems programos dialogo languose, skiriama mažiau vietos, negu reikia išverstam tekstui. Tai paprastai lemia programos originalo kalba, pvz., anglų, savybės (žodžiai neturi galūnių, dažnai vartojamos santrumpos, nebūdingos lietuvių kalbai). Todėl gera programos savybė lokalizavimo požiūriu yra galimybė nurodyti langų (kartu ir jų elementų) dydžius, pritaikant juos prie išverstų dialogų tekstų ilgių. Mozilla tokią savybę turi: nurodžius lango dydį, galima padaryti papildomos vietos, ir ją panaudoti išsamesniems lietuvių kalba parašytiems užrašams, kurie geriau paaiškina komandų prasmę. Kai kurių langų dydžiai iškelti į lokalizuojamas bylas, kiti langai išplečiami savaime, o jei ne, tai tenka koreguoti pirminius programos tekstus (atvirojo kodo licencija leidžia tai daryti). 3.9. Adresynas Naršyklės paprastai turi iš anksto paruoštą svetainių adresų rinkinį adresyną. Tačiau adresynas, gaunamas su nelokalizuota programa, turi tik simbolinę reikšmę, nes parinkti adresus, kurie būtų naudingi visam pasauliui, praktiškai neįmanoma. Todėl į sulietuvintą Mozillos naršyklę įtrauktas naujas adresynas, sudarytas iš informatyvių, tvarkingai paruoštų ir dažnai lankomų lietuviškų svetainių adresų: valstybės įstaigų, muziejų, teatrų, bibliotekų, universitetų, institutų, mokyklų, laikraščių, žurnalų, radijo ir televizijos. Taip pat įtraukti adresai informacinių svetainių su žemėlapiais, transporto maršrutais, eismo tvarkaraščiais, orų prognozėmis ir kita dažnai reikalinga informacija. 3.10. Paieška internete Į Mozillos naršyklės originalų variantą buvo įdėtos paieškos sistemos, dalis kurių netinka paieškai lietuvių kalba (pvz., Netscape Search, katalogas Dmoz ). Todėl buvo parengti nauji paieškos sistemų priedai ir į sulietuvintą paketą įtrauktos lietuviškos paieškos sistemos ( Search.lt ir Seklys ) ir lietuvišką sąsają turinti sistema Google. I 10

Programų adaptavimas lietuviškai lokalei Viena iš paieškos sistemų laikoma numatytąja (į ją kreipiamasi ieškant iš naršyklės adresų juostos). Lietuviškoje Mozillos paketo atmainoje numatytoji paieškos sistema nustatyta Google (originale buvo Netscape Search ). 3.11. Pradiniai tinklalapiai Mozillos paketo naršyklė ir pašto programa turi pradinius tinklalapius, kurie atveriami paleidžiant šias programas. Originalaus paketo naršyklės pradinis tinklalapis yra angliškas bendrijos Mozilla tinklalapis (http://www.mozilla.org), pašto programos anglų kalba parašytas tinklalapis (http://www.mozilla.org/mailnews/start.html), kuriame pateikiama trumpa informacija apie Mozilla pašto programą. Siekiant paketą adaptuoti lietuviškai lokalei, parengti originalūs lietuviški tinklalapiai ir nustatyti pradiniais. Paleidus naršyklę įkeliama svetainė, kurioje pateikiama informacija apie lietuvišką paketo lokalizacija ir skelbiamos naujos sulietuvintos paketo versijos. Pašto programos pradžios tinklalapis pakeistas analogiško turinio lietuvišku tinklalapiu. 3.12. Galimybė dirbti su standartine lietuviška klaviatūra Ženklų išdėstymą lietuviškoje klaviatūroje apibrėžia standartas LST 1582:2000 [4].Sulietuvintoje programoje turi būti galima dirbti su standartine klaviatūra. Lokalizuojant programą reikia atkreipti dėmesį į tai, ar visuose programos dialogo languose būtų galima surinkti visus klaviatūroje esančius trečiojo lygio ženklus. Pakete Mozilla problemų su teksto rinkimu standartine lietuviška klaviatūra nepastebėta. 3.13. Komandų klavišų pavadinimų vertimas Lietuviškoje klaviatūroje esantys pagalbiniai klavišai turi lietuviškus pavadinimus: Lyg2, Vald, Alt, Lyg3 ir kt. (angliškoje klaviatūroje atitinkami klavišai turi pavadinimus Shift, Ctrl, Alt, Alt). Šių ir kitų klavišų pavadinimai dažnai matomi šalia programų meniu komandų (pvz., Vald+C) ir naudojami kaip greitesnis būdas vykdyti atitinkamas meniu komandas (kai minėtas klavišas paspaudžiamas su vienu ar keliais kitais klavišais). Programoje turėtų būti galimybė išversti komandų klavišų pavadinimus. Jie turėtų būti iškelti į lokalizuojamų išteklių bylas, arba ten kur reikia pavadinimų, programa turėtų naudoti klavišų pavadinimų gavimo funkcija GetKeyNameText ir taip juos paimti iš klaviatūros tvarkyklės. Pakete Mozilla realizuotas pirmasis variantas, todėl visų klavišų pavadinimus galima išversti. 3.14. Bylų vardai Programa turi būti galima kurti bylas ir katalogus, turinčius operacinėje sistemoje numatytus ir tokius ženklus teisingai rodyti. Paketo Mozilla programomis sukurtas bylas ir katalogus galima pavadinti lietuviškais vardais. Tačiau atveriant bylas naršyklėje, jų vardai (pilnas kelias) atvaizduojami adresų juostoje. Kai bylų vardai yra lietuviški, jie koduojami taip, kaip priimta internete, bet rodomi neiškoduoti ir vietoj raidžių su diakritiniais ženklais matomi šešioliktainiai jų kodai (pvz., %E0). Pastebėsime, kad ir kitose naršyklėse (pvz., Internet Explorer) pasitaiko analogiškų klaidų. Apie klaidą informuota Mozillos bendrija. 3.15. Langai ir pranešimai, skolinami iš operacinės sistemos Paketas Mozilla pasinaudoja kai kuriuos dialogo langais iš operacinės sistemos (bylų atvėrimo, įrašymo, spausdinimo). Tada, jei operacinė sistema nelokalizuota, juose matomi operacinės sistemos kalbos (pvz., anglų) užrašai. Ši problema palaipsniui išnyks, kadangi operacinės sistemos pradedamos lokalizuoti (dalinai lokalizuota Windows XP, lokalizuojamos Linux sistemos). Kai kuriose programose (pvz., atvirojo kodo raštinės pakete OpenOffice ) galima pasirinkti, kokį dialogo langą naudoti: iš operacinės sistemos ar savą iš programos. Tada patartina pasirinkti antrąjį variantą. Mozillos paketas savus langus naudoja parenkant spalvas ir šriftus. 3.16. Parankinė Mozillos komponentų pagrindiniai langai turi kadrą, sudarytą iš įvairių kortelių, kuriose galima laikyti dažnai reikalingus objektus: tinklaviečių adresyną, naršymo žurnalą, paieškos sistemas, naujienas, orų prognozes ir kitką. Originalioje paketo versijoje parankinėje buvo kortelių, neatitinkančių lietuviškos lokalės: naujienos anglų kalba apie angliškąsias paketo versijas, panašių tinklalapių radimas (abiejų kortelių turinys imamas iš žiniatinklio). Panašių tinklalapių radimo tarnyba yra užsieninė, jos sąsaja nėra lokalizuota, paieškos rezultatuose neteisingai vaizduojami lietuviški ženklai. Kadangi kol kas analogiškos tarnybos, tinkančios lietuvių kalbai, neturime, tai panašių tinklalapių radimo kortelės buvo laikinai atsisakyta. Lokalizuojant Mozilla minėtos dvi kortelės buvo I 11

T.Jevsikova pašalintos iš parankinės, o sukurta ir įtraukta nauja kortelė, kurioje skelbiamos lokalizuoto paketo bei jo terpėje veikiančio kalendoriaus naujienos. 3.17. Žinyno dalykinė-abėcėlinė rodyklė ir paieškos duomenų bazė Paketo Mozilla elektroninis žinynas turi dalykinę-abėcėlinę rodyklę, į kurią buvo įtrauktos tik angliškos abėcėlės raidės. Lokalizuojant paketą buvo įtrauktos lietuviškos abėcėlės raidės ir sudaryta nauja, platesnė rodyklė, sudaryta lietuviška paieškos žinyne duomenų bazė. 3.18. Integruotų formų laukai Į programas būna integruotos duomenų formos (laukai, užpildomi duomenimis). Jų laukai turi atitikti Lietuvos raštvedybos normas. Paketas Mozilla formų tvarkymo komponentą pagrindiniams duomenims, kurie pildomi interneto tinklalapių formose, saugoti. Asmenį apibūdinančios formos socialinio draudimo pažymėjimo numeriui skiriamas laukas originaliame paketo variante buvo padalintas į tris dalis. Lietuvoje socialinio draudimo pažymėjimo numerį sudaro dvi dalys: serija (2 ženklai) ir numeris (6 ženklai). Todėl lokalizuojant buvo pakeistas atitinkamos formos langas. 4. Lokalės elementai asmeninio kalendoriaus ir laiko planavimo programoje Laiko planavimo programa veikia Mozillos paketo terpėje, bet platinama atskirai. Tai paprasta programa, į kurią galima surašyti įsimintinus įvykius bei darbus, išsiųsti juos elektroniniu paštu arba į žiniatinklį, nustatyti, kad atėjus įvykio laikui būtų signalizuojama, parinkti signalo laiką ir pobūdį. Taip pat galima sukurti kelis kalendorius ir atlikti kitus laiko planavimo veiksmus. Šiuo metu dar nėra stabilios kalendoriaus versijos. Ne visos dialogų eilutės iškeltos į lokalizuojamus išteklius. Todėl lokalizuojant dalį eilučių tenka ieškoti programos tekstuose. Tačiau kalendoriaus projektavimo darbai vyksta intensyviai. Kalendorius yra nedidelė programa, bet joje panaudoti įvairūs lokalės elementai, dalis jų neatitinka lietuviškos lokalės. Toliau apibūdinsime tik tuos kalendoriaus lokalės elementus, apie kuriuos nekalbėjome aukščiau. Pakartosime tik tuos neatitikimus lietuviškai lokalei, kuriems kalendoriuje yra kitokių jų šalinimo būdų. 4.1. Numatytasis atmintinų datų sąrašas Originali kalendoriaus programos versija neturėjo jokio į ją įdėto švenčių (įvykių) sąrašo. Adaptuojant programą lietuviškai terpei buvo sudarytas Lietuvos atmintinų datų sąrašas ir įtrauktas į programą. Taip pat šis sąrašas paskelbtas internete, angliškame kalendoriaus tinklalapyje (http://www.mozilla.org/projects/calendar/). 4.2. Pirmoji savaitės diena Lietuvoje pirmoji savaitės diena yra pirmadienis. Kalendoriaus originaliame variante numatytoji pirmoji savaitės diena yra sekmadienis. Ją galima pakeisti vėliau kalendoriaus nuostatose, tačiau lietuviškas vartotojas turėtų iš karto gauti nuostatą, atitinkančią lietuvišką lokalę. Todėl lokalizuojant programą buvo pakoreguoti jos tekstai, ir pirmadienis nustatytas pirmąja savaitės diena. 4.3. Mėnesių pavadinimai Lietuviški mėnesių pavadinimai yra bendriniai daiktavardžiai, todėl jiems galioja bendrosios šiai gramatinei žodžių klasei būdingos kaitybos ir rašybos taisyklės. Jei jie yra sakinio viduryje, tai rašomi iš mažųjų raidžių. Kai mėnesių pavadinimai yra datos ilgajame formate, jie rašomi kilmininko linksniu (pvz., 2003 m. sausio 16 d. ). Anglų kalbai tokios formos nebūdingos. Dėl šių priežasčių, adaptuojant kalendoriaus programą lietuviškai lokalei, išteklių bylos buvo papildytos trūkstamomis mėnesių pavadinimų formomis, o į programos pirminį tekstą buvo įtrauktos papildomos funkcijos, kurios paima iš lokalės išteklių reikiamą formą. 4.4. Savaitės dienų pavadinimai Lietuviškiems savaitės dienų pavadinimams galioja tos pačios taisyklės, kaip ir kitiems bendriniams daiktavardžiams. Analogiškai, kaip ir mėnesių pavadinimų atveju, lokalizuojant kalendorių, vienos savaitės dienų pavadinimų formos (vienaskaitos vardininko, kaip yra anglų kalboje) nepakako. Todėl programos ištekliai buvo papildyti trūkstamomis formomis. Lokalizuojant kalendorių teko susidurti su savaitės dienų santrumpomis (jos vartojamos sumažintame kalendoriaus rodinyje). Lietuvių kalboje dienos pavadinimai paprastai netrumpinami (galimos nebent nereguliarios, I 12

Programų adaptavimas lietuviškai lokalei atsitiktinės santrumpos, kurių reikšmė lengvai suprantama iš konteksto) (http://www.likit.lt/all/stand/lokale /lokale.htm). Teko parinkti nestandartines santrumpas (pvz., Pr, An, Tr ir t. t.). 4.5. Žodžių gramatinių formų derinimas prie skaitvardžių Paketo Mozilla ir kitos programinės įrangos dialogų languose paprastai nėra galimybės derinti žodžių gramatines formas prie skaitvardžių. Pavyzdžiui, X minučių, X kortelių (vietoj X vartotojas įveda skaičių, o šalio esančio žodžio forma nesikeičia, užrašas lieka toks pat). Tokiu atveju tenka arba trumpinti šalia skaitvardžio esantį žodį, pavyzdžiui, X min., X kort., arba atsižvelgiant į tai, koks skaičius vietoj X yra labiau tikėtinas, ir rašyti dvigubas formas, pavyzdžiui, X minutė(-ės), X kortelės(-ių). Mozillos kalendoriaus programa turi įdomią savybę (kurios neteko pastebėti kitose programose) jos dialoguose bandoma išspręsti šią problemą (jei vartotojas surenka 1, šalia atsiranda angliškas užrašas Minute, jei didesnį už vienetą skaičių Minutes ). Tačiau anglų kalboje žodžių formų, rašomų šalia skaitvardžių, yra tik dvi (vienaskaita ir daugiskaita). Todėl tik šios dvi formos iškeltos į lokalizuojamus išteklius. Lietuvių kalboje reikia trijų formų (pvz., 1 minutė, 9 minutės, 11 minučių). Minėtas neatitikimas lietuviškai lokalei užregistruotas Mozillos klaidų bazėje. Kadangi kalendoriaus programoje jau yra prielaidos, palengvinančios šio neatitikimo lietuviškai terpei šalinimą (skiriamos dvi žodžių formos), tai lokalizavimo metu buvo nuspręsta šią klaidą ištaisyti savarankiškai. Ištekliai buvo papildyti trečia žodžių forma, o į pirminio teksto atitinkamose vietose buvo patobulintos (praplėstos) funkcijos, parenkančios žodžio formą pagal surinktą skaičių. 4.6. Laiko formatas Angliškoje bei amerikietiškoje lokalėse laikas užrašomas 12 valandų sistema, papildomai pridedant AM (priešpiet) arba PM (popiet). Lietuvoje dažniau vartojama 24 valandų sistema, o jei laikas užrašomas 12 valandų sistema, tai šalia pridedama nakties, ryto, dienos, vakaro. Antrąjį lietuviškai lokalei būdingų laiko užrašų variantą įtraukti į programą yra sudėtingiau (nes reikia apibrėžti, kada baigiasi ir prasideda naktis, rytas ir t. t., o vietoj dviejų angliškų alternatyvų AM ir PM atsiranda keturios). Todėl lokalizuojant kalendoriaus programą numatytąja buvo pasirinkta 24 valandų laiko užrašymo sistema. 4.7. Datos formatas Apie Lietuvoje vartojamus datos užrašus jau rašėme 3.6 skyrelyje. Nuo pat kalendoriaus programos projektavimo pradžios buvo problemų su datų formatais: jie nebuvo imami iš operacinės sistemos nuostatų, languose buvo matomi tik amerikietiškoje lokalėje vartojami formatai (pvz., 5/31/1978 ), lokalizuojamuose ištekliuose nebuvo galimybės nurodyti lokalėje naudojamą formatą. Tik 2002 metų pabaigoje programos nuostatų lange matomi datų formatai pradėtos imti iš operacinės sistemos. Tuo tarpu kitur (įvykių ir darbų aprašymo languose, dienos kalendoriuje) datos užrašų neatitikimai lietuviškai lokalei liko. Adaptuojant kalendorių lietuviškai terpei teko pakoreguoti programos išteklius pridedant funkcijas, formuojančias iš datos komponentų (metų, mėnesio ir dienos) mūsų lokalei būdingus užrašus. Jei pasirenkamas trumpas datos formatas, tai prie mėnesių ir dienų, kurių numeris mažesnis už 10, funkcija prirašo nereikšminius nulius. 4.8. Numatytosios įvykių grupių (kategorijų) pavadinimai Kalendoriuje kuriamus įvykius galima priskirti tam tikrai kategorijai (pvz., Sportas, Šventė, Darbas ). Originalioje kalendoriaus programos versijoje numatytosios įvykių grupės yra angliškos. Lietuvinant programą buvo sudaryti lietuviški įvykių grupių pavadinimai, įtraukti į programą ir nustatyti numatytaisiais. 5. Išvados Interneto programų paketo Mozilla ir jame veikiančios kalendoriaus programos lokalizavimo darbai ir jų analizė parodė, kad: 1. Lokalės elementų, panaudotų programoje, nagrinėjimas prieš pradedant ją lokalizuoti gali padėti įvertinti programos lokalizavimo sąnaudas ir galimybes. Šitaip analizuojant lokalizuotinas programas galima pasirinkti tinkamiausią, turinčią mažiausiai su lokale susijusių klaidų. 2. Paketas Mozilla yra viena iš labiausiai lokalizuojamų programų. Tačiau, kaip parodė lokalės elementų nagrinėjimas, net ir joje yra nemažai elementų, neatitinkančių lietuviškos lokalės. Tai rodo, kad dabartinės programos nėra pakankamai internacionalizuotos, todėl adaptavimo lokalei darbai sudaro nemažą visų lokalizavimo darbų dalį. I 13

T.Jevsikova 3. Atvirojo kodo programinė įranga turi privalumą lokalizavimo požiūriu: jei su lokale susijusios klaidos sprendimo nepavyksta gauti iš programos projektavimo darbus koordinuojančios bendrijos, tai atvirojo kodo licencija paprastai leidžia tokias klaidas šalinti savarankiškai. 4. Programinės įrangos adaptavimo darbus turi atlikti programavimą išmanantys ir standartus žinantys specialistai. Literatūros sąrašas [1] Dabartinė lietuvių kalbos gramatika. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 17 19. [2] G. Grigas, T. Jevsikova. Interneto programų paketo Mozilla lokalizavimas ir naudojimas mokykloje. Lietuvos matematikos rinkinys, 2002, 42 t. spec. Nr., p. 241 248. [3] G. Grigas, T. Jevsikova. Lietuviškoji Mozilla. Kompiuterija, 2002, Nr. 11, p. 26 27. [4] Lietuvos standartas LST 1582:2000. Informacijos technologija. Lietuviška klaviatūra. Ženklų išdėstymas. [5] Lietuvos standartas LST ISO/IEC 15897:2001. Informacijos technologija. Kultūros elementų registravimo procedūros (tapatus ISO/IEC 15897:1999). [6] Lietuvos standartas LST ISO/IEC 8859-13:2000. Informacijos technologija. 8 bitais koduotų ženklų rinkiniai. 13 dalis. Lotynų 7-oji abėcėlė (tapatus ISO/IEC 8859-13:1998). Software adaptation to Lithuanian locale Software localization consists of two parts: translation of strings used in user interface as well as help files, and adaptation to Lithuanian locale. The paper brings the main categories of Lithuanian locale (such as encoding, date and time format, character sorting, measurement units, grammatical forms, etc.), used in Internet program package Mozilla and personal Calendar component. The experience of this software localization to Lithuanian is presented and the solutions of noticed Lithuanian locale mismatchings are discussed. It is expected that information presented here may be useful for other localization teams. I 14

INTERNETO PROGRAMŲ PAKETO LIETUVINIMO PATIRTIS Gintautas Grigas Matematikos ir informatikos institutas. Akademijos 4, Vilnius Pateikiama dviejų metų patirtis lietuvinant interneto programų paketą Mozilla : terminijos, vertimo automatizavimo, klaidų originaliose programose, testavimo ir kitos problemos. Pasakojama, kaip tas problemas sekėsi spręsti, su kokiomis kliūtimis buvo susidurta. Tikimasi, kad pateikta medžiaga bus naudinga tiems, kas planuoja lokalizuoti didesnes programas 1. Įvadas 1998 m. bendrovė Netscape paskelbė savo programų paketo Netscape Communicator atvirojo teksto (kodo) licencija. Tai lėmė sprendimą lokalizavimui pasirinkti šio paketo atmainą Mozilla, platinamą atviruoju tekstu. Tačiau darbai buvo pradėti tik 2000 m. pabaigoje. Darbus buvo delsiama pradėti dėl dviejų priežasčių: 1) nebuvo finansavimo (paketas yra palyginti didelis ir jam lokalizuoti reikia nemažų laiko sąnaudų) ir 2) ilgą laiką originalus paketas buvo nestabilus (pirmoji originali versija 1.0, kuri buvo laikoma stabilia, išleista tik 2002 m. gegužės mėn.). Pirmosios lokalizuotos paketo versijos [1; 2]buvo darbinės (1.0 ir 1.1), t. y. jos buvo skiriamos tik eksperimentavimui ir nebuvo rekomenduojamos įprastam kasdieniniam darbui dėl dviejų priežasčių: originaliose versijose dar buvo gana daug klaidų ir 2) dar ne viskas (ne visi elektroninio žinyno skyriai) buvo išversta į lietuvių kalbą. Pirmoji platinimui tinkama lietuviška paketo versija 1.2.1 buvo parengta 2002 m. gruodžio 19 d. Programų paketas Mozilla yra palyginti didelis. Jame yra apie 10 tūkstančių išverstų sąsajos eilučių (meniu bei dialogo užrašų ir kompiuterio pranešimų), esančių išteklių bylose (apie 400 bylų) ir apie 700 KB hiperteksto, esančio 24 elektroninio žinyno bylose. Programos lokalizavimą galima suskirstyti į dvi dalis: 1) lokalės elementų adaptavimą ir 2) kompiuterio ekrane matomų tekstų vertimą. Svarbiausias interneto programų lokalės elementas koduotės. Programa turi būti sutvarkyta taip, kad tinklalapius bei elektroninius laiškus būtų galima skaityti ir rašyti lietuviškai, o tekstai būtų koduojami Lietuvoje galiojančių standartų koduotėmis. Prie lokalės elementų taip pat priklauso skaičių ir datų formatai. Kompiuterio ekrane matomi tekstai yra verčiami, o kartais ir adaptuojami bei papildomi taip, kad jie būtų kuo geriau suprantami Lietuvos naudotojui. Abi darbų grupės gali būti atliekamos lygiagrečiai. Čia pagrindinį dėmesį skirsime antrajai darbų grupei. Pirmoji aptariama kitame šio rinkinio straipsnyje. 2. Paruošiamieji darbai Pats pirmasis paruošiamasis darbas įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar darbas bus sėkmingas. Internete galima rasti daug pradėtų, bet neužbaigtų lokalizuoti programų. Neverta nesėkmingų darbų sąrašą papildyti dar vienu. Todėl reikia įvertinti lokalizuotiną programą: ar ji pajėgi konkuruoti su kitomis tokios pat paskirties programomis, kaip autoriai ją prižiūri, tobulina, atnaujina, ar bus pakankamai jėgų programą lokalizuoti, prižiūrėti ir laiku atnaujinti (lokalizuoti naujas versijas), ar pavyksta sklandžiai bendradarbiauti su programos autoriais. Į šiuos klausimus dažniausiai sunku vienareikšmiškai atsakyti, ypač prognozuoti ateitį. Kaip tik dėl to buvo ilgai svyruojama tarp dviejų programų Pegasus Mail ir Mozilla. Apie 1998 m. Pegasus Mail buvo viena geriausių elektroninio pašto programų, o Mozillos pirmtakas Netscape Communicator buvo gera interneto naršyklė su gana vidutine tinklalapių rašykle ir prastu elektroniniu paštu. Todėl pradžioje planavome lokalizuoti abi programas, kad būtų padengtos reikalingiausios darbo internete sritys. Pirmenybę teikėme programai Pegasus Mail, kaip gerai pašto programai, juo labiau, kad tuo metu iš Netscape Communicator išsirutuliojusi Mozilla praktiškai neveikė buvo tik viltis, kad kada nors ji atsigaus. Tačiau bendrauti su Pegasus Mail autoriumi nesisekė. Dėl neaiškių priežasčių jis atidėliojo sutarties pasirašymą, o kai ji buvo pasirašyta, teko ilgai laukti išteklių bylų pirminių tekstų. Autoriui sunkiai sekėsi taisyti mūsų pateiktas originalios programos klaidas, susijusias su tinkamų šriftų bei koduočių parinkimu ką nors pataisius atsirasdavo naujų klaidų. Nesisekė ir su pasiūlymais tobulinti programą: koduotę I 15

G.Grigas pasirinkti iš sąrašo (o ne rinkti jos pavadinimą), įtraukti UTF-8 koduotę. Formavosi nuomonė, kad atsilikimas nuo kitų pašto programų didėja, programa sensta. Todėl taip ir nepradėjome jos lokalizuoti. Tuo metu Mozillos būklė buvo dar prastesnė. Tačiau matėsi jos spartus tobulėjimas. Optimistiškai nuteikė dar jos pirmtako Netscape Communicator autorių operatyvi reakcija dėl koduotės ISO-8859-13 įtraukimo (tą pačios problemos sprendimas bendrovėje Microsoft užtruko dvejus metus!). Tai turėdami omeny su nemaža rizika pasirinkome Mozillą ir dabar galime tvirtinti, kad nepralošėme. Jos pašto programos lenkia ne tik Pegasus Mail, bet ir kitas programas, o naršyklė jau beveik pasivijo Internet Explorer, o lokalizavus įgijo ir jį lenkiančių savybių (lietuvišką adresyną, numatytąsias paieškos sistemas, visas lietuviškiems rašto ženklams vartojamas koduotes), nekalbant jau apie lietuvišką sąsają. Pasirenkant programą lokalizavimui reikia patyrinėti ir jos vidų, įvertinti jos tvarkingumą lokalizavimo požiūriu: ar ištekliai sudėti į atskiras bylas, kaip ir kokiomis priemonėmis galima keisti (versti) jų tekstus. Kartu reikia pradėti komplektuoti ir lokalizavimui reikalingą aparatinę ir programinę įrangą. Aparatinę įrangą paminėjome dėl to, kad išteklių bei diegimo bylų kompiliavimui dažnai reikia kompiuterio, turinčio aukštesnius parametrus, negu to, kokio reikia pačiai lokalizuojamai programai. Lokalizuojamai programai bandyti reikalingas gerai sutvarkytas kompiuteris su lietuviška standartine klaviatūra, o jo operacinės sistemos pagrindinė kalba turi būti lietuvių. Jeigu lokalizuojama programa veikia keliose operacinėse sistemose, tai reikia turėti omeny, kad ją visose sistemose reikės ir išbandyti, t. y. turėti tas sistemas. Reikia nepamiršti įvertinti ir savo galimybes: ar pakaks jėgų, ištvermės ir išteklių darbui baigti iki galo, nepamiršti, kad atsiras naujos programos versijos ir reikės operatyviai jas lokalizuoti, kad programos naudotojams kils klausimų ir juos reikės konsultuoti. Reikia griežtai laikytis teisinių normų: licencijos sąlygų, jei reikia, sudaryti sutartį dėl lokalizavimo su autoriumi ir pan. Iš viso to, apie ką čia kalbėjome, galima padaryti išvadą, kad į paruošiamuosius darbus reikia kreipti deramą dėmesį. Gal būt jie kurį laiką ir pristabdys lokalizavimą, tačiau pasirinkus gerą programą ir tinkamai pasiruošus jos lokalizavimui, padidės tikimybė, kad darbas bus padarytas iki galo. 3. Juodraštinis sąsajos frazių vertimas 3.1. Specifika Programos dialogo frazių vertimas skiriasi nuo įprasto rišlaus teksto (straipsnio, knygos ir pan.) vertimo tuo, kad programose vartojamos frazės yra lakoniškos. Todėl jas verčiant galima lengvai suklysti pasirinkti ne tą reikšmę iš daugelio galimų, pavyzdžiui, From... To = Kas... Kam (el. laiške), nuo... iki (kai kalbama apie laiką); tab = tabuliacijos ženklas (dokumente), kortelė (dialogo lange); title = antraštė (dokumente), titulas (asmens); check = pažymėti (varnele), tikrinti (pvz., rašybą) ir t. t.). Nevienareikšmiškumų padidėja ir dėl to, kad daugelis tą pačią formą turinčių (vienodai rašomų) angliškų žodžių gali eiti daiktavardžio ir veiksmažodžio funkcijas (pvz., file = byla, įdėti (ką nors į aplanką); display = vaizduoklis (kompiuterio įtaisas), rodyti (pvz., tam tikra koduote ir šriftu); bookmark = adresas (tinklalapių adresyno įrašas), įrašyti adresą (į adresyną); backup = archyvuoti, atsarginė kopija; list = sąrašas, išvardyti. Programose pasitaiko vietų, kur frazės gaunamos sujungiant dvi ar daugiau frazių (žodžių), naudojamų ir kitur: savarankiškai arba kituose frazių junginiuose. Daugelyje programų pasitaikantis pavyzdys, kai jungiamas komandų Atšaukti arba Atstatyti pavadinimas su pavadinimu tos komandos, kurios veiksmas atšaukiamas arba atstatomas, pavyzdžiui, Įterpti, Iškirpti. Mechaniškai jungiant gaunamos gramatiškai nesuderinamos žodžių poros: Atšaukti Įterpti, Atstatyti Iškirpti. Turėtų būti Atšaukti įterpimą, Atstatyti iškirpimą. Bet tie patys žodžių Įterpti ir Iškirpti vartojami kaip atskiri žodžiai jais pavadintoms komandoms įvardyti. Iš padėties išsisukama įterpiant kokį nors skirtuką tarp žodžių poros, pavyzdžiui, Atšaukti Įterpti Atšaukti>>Įterpti. Bet tai nėra geras sprendimas. Šią problemą turėtų išspręsti programų autoriai suteikdami jai daugiau internacionalinių savybių. Reikia pastebėti, kad skaičius frazių, gaunamų sujungiant kitas frazes, mažėja, nes panašios problemos iškyla ir kitose kalbose. Būna problemų su daiktavardžių linksnių derinimu prie kintamų skaičių (kintamųjų reikšmių), pavyzdžiui, 1 daiktas, 2 daiktai, 10 daiktų. Dažniausiai yra galimybė pateikti tik viena daiktavardžio formą, geriausiu atveju dvi, o reikia trijų. Šią problemą taip pat turėtų spręsti programų autoriai. Ji, kaip klaida, užregistruota Mozillos duomenų bazėje Bugzilla. Tokią pat klaidą Mozillos terpėje veikiančioje kalendoriaus programoje pavyko mums patiems išspręsti. Kartais reikia derinti frazės ilgį prie jai skirto lauko ilgio: sutrumpinti frazę arba padidinti jai skirtą vietą ekrane. Dėl to išverstas frazes reikia visapusiškai patikrinti veikiančioje programoje, t. y., jas pamatyti realiame kontekste testuoti. I 16

Interneto programų paketo lietuvinino patirtis 3.2. Automatizavimas Dialogo tekstams koreguoti ir kitiems lokalizavimo darbams palengvinti grupėje mozilla.org buvo daromas transliatorius MT. Tai programa, kuri iš tikrųjų tekstų neverčia, o tik tvarko išverstus tekstus išskirsto išverstus frazių tekstus (Mozilloje yra apie 10 tūkst. frazių) iš vieno didelio frazių žodyno (tekstyno) į daugelį išteklių bylų (Mozilloje jų yra apie 400), atlieka kitus techninius darbus. Transliatorius buvo daromas lygiagrečiai su Mozilla. Todėl teko naudotis jo darbinėmis, dar neišbaigtomis, versijomis, neturinčiomis žinyno, atliekančiomis ne visas numatytas funkcijas ir darančiomis daug klaidų. Jo rezultatus tekdavo koreguoti rankiniu būdu. Ilgokai pavargę su transliatoriumi, jo atsisakėme ir verčiamas frazes rašėme tiesiai į išteklių bylas. Tam, kad visas frazes iš daugelio išteklų bylų (jų yra apie 400) būtų galima surinkti į vieną frazių žodyną pasidarėme dvi paprastesnes programas, kurios atlieka pusę minėto transliatoriaus darbo iš dviejų išteklių bylų (angliško ir lietuviško) rinkinių suformuoja frazių tekstyną (žodyną), kurį toliau galima įvairiai tvarkyti (rikiuoti, skaidyti) ir taip pastebėti įvairius vertimo netikslumus. Šie tekstynai yra padėti į duomenų saugyklą: ftp://aldona.mii.lt/pub/mii/pms/terminai. Tai, kad nesinaudojome automatizavimo priemonėmis, nesiūlome jų ignoruoti verčiant kitas programas. Mums nepasisekė dėl to, kad tuo metu, kai reikėjo, nebuvo tinkamų priemonių darbui kaip tik su tokio formato išteklių bylomis. Yra daug puikių priemonių, padedančių versti kitokio formato išteklių bylas bei išteklius, įdėtus į koduotas bylas (DLL, EXE). Todėl ruošiantis lokalizuoti programą reikėtų su jomis susipažinti ir parinkti tinkamiausias. Kai kurios jų gali automatizuoti ir patį vertimą, paimdamos frazes iš frazių žodyno ir įdėdamos į išteklių bylas. Tada rankiniu būdu beliktų išversti tik tas frazes, kurių nėra žodyne. Idėja viliojanti, kadangi frazės trumpos, lakoniškos, autonomiškos. Deja, kontekstas egzistuoja, tik jis yra nematomas. Dėl to atsiranda nevienareikšmiškumų. Todėl automatizuotą vertimą galima laikyti juodraštiniu, kurį reikia toliau tvarkyti žmogui. 3.3 Terminija Didelę pagalbą vertimui duoda žodynai. Deja, gerų lietuviškų žodynų su sąsajos terminija dar neturime. Esamų kompiuterijos žodynų pagrindinę dalį sudaro skaičiavimo technikos ir programavimo terminai. Tuo tarpu daugumą sąsajos terminų sudaro kompiuterio naudotojo, o ne jo projektuoto arba programuotojo leksika. Terminų pirmiausia ieškojome aprobuotuose žodynuose, o tuos, kurių ten nerasdavome ėmėme iš kitų žodynų bei praktinės vartosenos: jau sulietuvintų arba originalių lietuviškų programų, išleistų redaguotų knygų, žurnalų. Daugiausiai šiam tikslui pasitarnavo svetainės Likit anglų-lietuvių ir aiškinamasis žodynėliai, operacinės sistemos Windows XP Professional bei rašyklės Word XP vertimai į lietuvių kalbą. Dėl terminų, ypač tų, kurių nepavykdavo rasti žodynuose, buvo nuolat konsultuojamasi su terminologijos specialiste. Daugiausiai neaiškumų keliantis terminai buvo pateikiami svarstymui Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisei. Konsultuodavomės su tuo metu rengiamo kompiuterių programų ir tinklų žodyno autoriumi V. Žalkausku. Parenkant terminus naudojomės kitų kalbų aiškinamaisiais žodynais, o taip pat Mozillos vertimo į kitas kalbas terminais, bendrovės Microsoft programinės įrangos vertimų duomenų baze. Programinės įrangos vertimo darbai paspartėtų, jeigu turėtume išsamius anglų-lietuvių bei aiškinamąjį sąsajos terminų žodynus. Juos darant būtų galima pasinaudoti sukaupta medžiaga verčiant šią ir kitas programas. 3.4. Frazių derinimas Išverstos išteklių bylos įdedamos į programą. Kai kurioms programoms reikalingas kompiliavimas, kitos programos pačios susikompiliuoja tekstus arba juos interpretuoja. Mozillos pakete išteklių bylos laikomos sudėtos į keletą pakuotų bylų. Kai programa veikia, ji pati pasiima tekstus. Taigi tekstų kompiliuoti nereikia. Tam, kad įsigaliotų vertimas ar jo taisymai, pakanka pataisytą išteklių bylą įterpti į paką ir programą paleisti iš naujo. Dėl to patikrinti frazes ir priderinti jas prie konteksto galima tuojau pat jas išvertus. Derinant sukuriamos situacijos, kad visos galimos frazės pasirodytų ekrane (nors tai ne visada pavyksta). Čia išryškėja vertimo netikslumai, kurių daugumos nebuvo galima numatyti pirmajame etape, nes daugelis angliškų žodžių nėra verčiami vienareikšmiškai, reikia suderinti linksnius, pakeisti gramatines formas (veiksmažodį daiktavardžiu, veiksmažodžio rūšį ir pan.). Įdėjimo ir koregavimo ciklas kartojamas, nes kiekvieną pataisymą reikia patikrinti, dažnai pataisymą reikia vėl koreguoti priklausomai nuo kitų taisymų. Dažnai tas pats angliškas žodis (frazė) išteklių bylose yra kartojamas kelis kartus. Tai reiškia, kad skirtingi to paties žodžio egzemplioriai patenka į skirtingus kontekstus, todėl gali turėti skirtingus kitų kalbų atitikmenis ir reikia įsitikinti, ar išversta arba pataisyta frazė pateko ten kur reikia. Sudėtingiau, kai tas pats žodžio arba frazės egzempliorius skirtinguose kontekstuose vartojamas skirtingomis prasmėmis arba turi turėti skirtingas gramatines formas. Tada reikia (ir kartais būna nelengva) parinkti frazę tokią, kad ji tiktų visiems kontekstams. I 17

G.Grigas Išvertus visas išteklių bylų frazes visi ekrano užrašai turėtų būti išversti. Deja, kiek teko patirti taip nėra. Pasitaiko frazių, įdėtų į programų (Java, JavaScript, C++, Perl ir kt.) tekstus. Reikia jas surasti ir išversti. Kartais tenka koreguoti ir dialogo langų dydį bei struktūrą. Derinant parenkamos meniu užrašų raidės spartiesiems klavišams taip, kad jos būtų patogios (lengvai įsimenamos) ir nekonfliktuotų (tame pačiame meniu lygyje būtų visos skirtingos). Konfliktų sudėtingiau išvengti, kai yra persiklojantys meniu. Dėl to šis darbas atliekamas kartu su derinimu. Taigi, šiame etape nuolat kartojama trijų veiksmų seka: frazių derinimas (koregavimas), klavišų raidžių parinkimas ir išteklių bylų įdėjimas į programą. Dėl įvairiapusiškų ir dažnai gana sudėtingų darbų šis etapas sudėtingas ir reikalauja aukštos ir visapusiškos kvalifikacijos: gerai žinoti terminiją ir turėti darbo patirtį su verčiama programa arba analogiška kita tokios pat paskirties programa. 4. Žinyno vertimas Žinyno vertimas panašus į įprastų tekstų vertimą. Tačiau verčiant žinyną kartu atliekamas ir programos testavimas dirbama su veikiančia programa ir tikrinama, ar viskas, kas išversta, yra teisinga. Čia testuojami bei koreguojami ir frazių vertimai, kadangi verčiant ir nuodugniai nagrinėjant žinyną išryškėja programos taikymo ir veiksmų kombinacijos, kurios nebuvo numatytos verčiant frazes. Testavimo sąnaudos būna gerokai didesnės už patį vertimą. Galima teigti, kad tik išvertus žinyną (arba parašius originalų) bus užbaigtas ir visas programos lokalizavimas. Be to, žinyno tekstą reikia adaptuoti (dažniausiai papildyti) turint omeny, kad programa veiks konkrečioje kalbinėje ir kultūrinėje terpėje. 4.1. Kitų kalbų vertimų panaudojimas Kol kas į lietuvių kalbą verčiamos tik pačios populiariausios (daugiausia naudojamos) programos, kurios jau yra išverstos arba verčiamos į kitas kalbas. Dabar Mozilla yra išversta arba verčiama į 88 kalbas. Kai vertimas į lietuvių kalbą buvo pradėtas, kalbų skaičius buvo maždaug du kartus mažesnis. Tada jau buvo gana toli pažengusios lenkų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų vertėjų grupės. Daugiausiai naudos davė žinyno vertimas į rusų kalbą, kadangi jis atliktas profesionaliai, jame yra daug vertėjo pastabų bei papildymų. Šiek tiek buvo pasinaudota ir vertimais į prancūzų ir vokiečių kalbas, ypač kai tekdavo susidurti su terminijos problemomis. Versdami licenciją buvo naudojamasi lenkišku jos vertimu, nes lenkai gana anksti ją išvertė. Tam, kad būtų galima pasisemti naudos iš kitų kalbų vertimų, reikia dviejų sąlygų: kad vertimas į tą, kitą, kalbą būtų pakankamai geras ir kad mūsų vertėjas būtų pakankamai pažįstamas su ta kalba. Reikia pastebėti, kad vertimų į kitas kalbas kokybė, ypač atvirojo teksto, labai įvairuoja: nuo mėgėjiškų, tiesiog neraštingų vertimų iki puikios kokybės profesionalių vertimų. Yra vertimų, aiškumu ir minčių dėstymo sklandumu pralenkiančių originalą. Tai nieko nuostabaus. Programų žinynai nėra meno ar filosofijos kūriniai, kuriuos verčiant reikia nenukrypti nuo autoriaus minčių. Dokumentaciją, ypač atvirojo teksto programų, galima visokeriopai tobulinti. Jeigu visi tą patį tekstų perrašytų kitomis kalbomis nepagerindami jo, tai nebūtų pažangos. 4.2. Žinyno adaptavimas Žinyne būna pavyzdžių susijusių su kalba arba valstybe: pašto adresai, asmenvardžiai, piniginiai vienetai ir pan. Natūralu, kad jie organiškai įsilietų į kalbą, kuria parašytas žinynas. Pavyzdžiui, adresą john.smith@mail.com derėtų pakeisti į jjonaitis@abc.lt ar panašų. Ten, kur kalbama apie numatytąją koduotę reikia rašyti tą, kuri yra iš tikrųjų vartojama, pavyzdžiui, ANSI pakeisti Windows-1257 arba trumpiau į Windows. Savaime aišku, kad paveikslėliai turi būti pakeisti į tuos, kurie iš tikrųjų matomi lokalizuotoje programoje. Taigi, reikia išversti ne tik aprašymus, bet ir iliustracijas. 4.3. Žinyno papildymai Programų žinynuose būna spragų kas nors nepakankamai aprašyta arba išvis neaprašyta. Be to lokalizuojant atsiranda naujų dalyko, kuriuos reikėtų žinyne aprašyti. Dabartinės lietuviškos Mozillos žinyne papildymų nedaug: šiek tiek praplėsti kai kurie skyreliai, kuriuos originale laikėme nepakankamais. Ateityje numatoma papildyti žinyne esantį aiškinamąjį terminų žodynėlį. Mozillos žinyne yra keletas nuorodų į svetaines, kuriose galima rasti papildomos informacijos: patarimų, kaip parinkti gerą slaptažodį, HTML kalbos standartą, straipsnį apie kriptografiją viešuoju raktu ir kt. Dabartinėje versijoje prie tokių nuorodų yra tik užrašai (anglų kalba), informuojantis, kad jie parašyti anglų kalba. Ateityje numatoma dažniau reikalingą medžiagą išversti arba parašyti ir įdėti į lietuviškos Mozillos svetainę. I 18

Interneto programų paketo lietuvinino patirtis 4.4. Kitų tekstų vertimai Be žinyno programose būna kitų tekstų, kuriuos reikia išversti. Tai licencija, informacinė byla skaityk.txt, informacija apie programą. Paketas Mozilla yra atvirojo teksto ir platinamas pagal Mozillos viešąją licenciją ir Netscape viešąją licenciją. Šios licencijos leidžia versti arba kitaip modifikuoti programas ir jas platinti pagal tose licencijose numatytas sąlygas. Todėl juridinių sunkumų lokalizuojant programų paketą nebuvo, išskyrus pačių licencijų vertimą, kadangi atvirojo teksto institucijos nenumato licencijų vertimo į kitas kalbas ir iškilus teisminiams ginčams būtų vadovaujamasi originalia angliškąja licencija. Todėl šį ribojimą teko apeiti licencijos vertimo pradžioje įrašant pastabą, kad toks vertimas yra neoficialus ir kad, iškilus teisminiams ginčams, bus vadovaujamasi angliškąja licencija. Šiuo atveju tas neturi didesnės įtakos eiliniam programos naudotojui, kadangi jam praktiškai viskas leidžiama: nemokamai naudotis programa, ją kopijuoti, dauginti ir platinti. Todėl jam beveik nėra galimybės pažeisti licenciją. Licenciją gali pažeisti tie, kas modifikuoja ir platina modifikuotą programą. Tokiu atveju reikia vadovautis oficialiu tekstu. Su tokia problema susiduriama ir kitose atvirojo teksto licencijose. Todėl šis klausimas turėtų būti sprendžiamas globaliai. Įvairių kitų bylų vertimas nekėlė problemų. Svarbu jų nepamiršti. 4.5. Vertėjų kvalifikacija Vertėjas turi gerai mokėti kalbą, iš kurios verčia, ir labai gerai, į kurią verčia. Tam, kad galima būtų pasinaudoti kitų kalbų vertimais pakanka tas kalbas mokėti patenkinamai. Reikalinga ir darbo patirtis. Verčiant Mozillą buvo bandoma į darbą įtraukti informatikos specialybės studentus (magistrantus), kurie buvo laikomi gerai mokančiais anglų kalbą. Deja jie dar negalėjo dirbti savarankiškai. Jų darbo rezultatus buvo galima laikyti vertimų ruošiniais, kuriais pasinaudodamas vertėjas galėdavo sutrumpinti savo darbą maždaug trečdaliu arba ketvirtadaliu. 5. Testavimas 5.1. Testavimo būdai Programą testavome šiais būdais. 1. Sistemingai peržiūrėdami meniu medžius, nuostatų aplankus (medžius) ir jų langus. 2. Bandydami programos darbą įvairiose situacijose. 3. Peržiūrėdami frazių žodyną įvairiais pjūviais. 4. Normaliai naudodamiesi programų paketu kasdieniniame darbe. 5. Versdami elektroninį žinyną. Kiekvienas naujas testavimo būdas padėdavo rasti naujų tobulintinų vietų. Todėl galima teigti, kad kuo įvairiau testuojama, tuo geriau. 5.2. Ryšys su žinyno vertimu Du iš pažiūros skirtingi darbai: paketo testavimas ir elektroninio žinyno vertimas buvo atliekami lygiagrečiai ir esant nuolatiniam ryšiui tarp šių darbų. Tai buvo daroma dėl to, kad verčiant žinyną tenka nuodugniai išnagrinėti programos veiksmus bei išbandyti įvairias jos darbo situacijas. Tai ir yra testavimas. Čia pat pastebimi dialogo vertimo netikslumai, juos galima koreguoti, vėl testuoti, koreguoti žinyno vertimą. Paaiškėja ir žinyno originalo trūkumai, kuriuos galima pašalinti papildant vertėjo pastabomis arba adaptuojant tekstus. Verčiant žinynus buvo daugiau įsigilinama į ekrane matomus dialogo tekstus. Tekstai buvo tikslinami, koreguojami. Be to, ekrane matomi tekstai buvo derinami su žinyno tekstais papildžius arba kitaip padarius dialogo tekstus informatyvesnius buvo galima suprastinti kai kuriuos žinyno tekstus ir atvirkščiai kai paaiškėdavo, kad žinyno paaiškinimai nepakankami, jie buvo papildomi. Manome, kad ir spausdinto programos vadovo rašymą būtų naudinga susieti su dar vienu testavimu. 6. Redagavimas Redaguoti reikia visus rišlius tekstus: žinyną, kompiuterio pranešimus, paaiškinimus dialogo languose, o taip pat ir ilgesnius langų pavadinimus ar komandas. Redagavimas gali būti dalykinis ir kalbinis. Mozillos tekstus vertė programavimo specialistai. Todėl laikėme, kad dalykiniu požiūriu tekstai pakankamai geri ir jų dalykiškai I 19

G.Grigas neredagavome. Kalbiniu požiūriu visus tekstus redagavo leidyklos profesionali redaktorė, kurios pagrindinis darbas yra informatikos knygų redagavimas. Jeigu verstų lituanistai, tai tada matyt situacija būtų priešinga nereikėtų kalbinio redagavimo, bet reikėtų dalykinio. Bet kuriuo atveju reikia, kad visi programos tekstai būtų gauti taisyklingi, sklandūs. Programinės įrangos tekstų kokybė, taip pat ir geras redagavimas dažnai gali būti svarbesnis už knygų, juo labiau laikraščių arba žurnalų redagavimą, kadangi daugelis žmonių ta pačia programa naudojasi nuolat. Todėl programos atidavimas viešam naudojimui turėtų būti ne mažiau atsakingas, negu leidinio atidavimas spaudai. 7. Kompleksinis testavimas Atliekamas užbaigus visus (abiejų dalių) darbus. Kompleksinį testavimą tikslinga suskirstyti į dvi dalis: 1) vidinis testavimas atlieka ta pati grupė, kuri lokalizavo programą arba jos pačios pasirinkti testuotojai ir 2) išorinis atlieka kiti asmenys, specialiai testuojantis programą arba ją naudojantis kasdieniniame darbe ir informuojantys lokalizuotojus apie pastebėtas klaidas. Daugiausia pastabų ir naudos sulaukėme iš pirmosios dalies vidinio testavimo. 8. Papildymai Yra programos komponentų, kurių negalima išversti. Juos reikia pakeisti kitais. Toks naršyklių komponentas yra adresynas. Į originalios programos adresyną įtraukti adresai praktiškai nenaudingi Lietuvoje esančiam programos naudotojui. Lietuviškai paketo atmainai sudarėme naują adresyną, į kurį įtraukėme svarbiausių lietuviškų svetainių adresus. Į parankinę įtraukėme tris lietuviškas paieškos sistemas: Google, Seklį ir Search.lt. 9. Programos priežiūra Programos tobulinamos, atsiranda naujos jų versijos. Tam, kad lietuviška programos atmaina būtų gyvybinga, reikia operatyviai atnaujinti jos versijas, taisyti pastebėtus netikslumus, atsakyti naudotojams į klausimus. Mozilla yra atvirojo teksto programa. Todėl visi jos patobulinimai skelbiami nuolat. Yra taip vadinamos naktinės versijos, kurios atsiranda praktiškai po kiekvienos nakties ir identifikuojamos tos dienos data. Jomis naudojasi programos projektuotojai ir tobulintojai, išsibarstę po visą pasaulį. Kai patobulinimų prisirenka pakankamai daug, pradedama formuoti tikra versija, turinti numerį. Išleidžiami bandomieji variantai, kurie vadinami alfa, beta, rc1, rc2 ir t. t. Pagaliau išleidžiama galutinė versija. Tokios versijos pasirodo kas porą mėnesių. Ar reikia visas jas lokalizuoti? Eilinis programos naudotojas nori normalaus darbo, o ne eksperimentų. Nedidelė darbo patirtis su kitomis lokalizuotomis programomis rodo, kad racionalu versijas atnaujinti 1 2 kartus per metus. Kuo greičiau pasirodys lokalizuota versija po to, kai išleista originali, tuo geriau. Bet prieš tai dar reikia įsitikinti, ar originali versija pakankamai stabili. Kaip pavyzdį, galima nurodyti dabartinę Mozillos lokalizuotą versiją 1.2.1. Jos originalo pirmtakas versija 1.2 buvo paskelbta 2002 m. lapkričio 26 d. Netrukus joje buvo pastebėta esminių klaidų ir gruodžio 2 d. išleista nauja versija 1.2.1. Gruodžio 19 d. išleidome lietuvišką šios versijos atmainą. Taigi, įvertinant tam tikrą naujos versijos išbandymų periodą, galima tvirtinti, kad nauja lietuviška versija turėtų pasirodyti praėjus maždaug 3 savaitėms po originalios versijos pasirodymo. Visa informacija apie lietuvišką Mozillos atmainą skelbiama tinklalapyje http://aldona.mii.lt/pms/progr/lok /mozilla. Be to apie tai, kokia yra naujausia lietuviškos Mozillos naujausia versija informuojama slenkančioje naršyklės juostelėje. Lietuviškos Mozillos priežiūros patirties dar neturime. Tačiau įvertindami darbą su kitomis lokalizuotomis programomis galima laikyti, kad metinės priežiūros sąnaudos (versijų atnaujinimas, informacijos svetainėje tvarkymas, atsakymai į naudotojų klausimus) turėtų sudaryti maždaug 10 20 % pradinių lokalizavimo sąnaudų. 10. Išvados Pradėdami lokalizavimo darbus turėjome susiformavę tam tikrą įvaizdį apie juos. Praktiškai darant darbą tas įvaizdis keitėsi. Todėl čia bandysime akcentuoti tai, kas keitėsi. Gal tai bus naudinga tiems, kas yra pradėję ką nors lokalizuoti arba ruošiasi tai daryti. I 20

Interneto programų paketo lietuvinino patirtis 1. Prieš pradedant lokalizavimą reikia įvertinti programą, jos autoriaus ir savo galimybes prognozuojant situaciją keliems metams į ateitį: ar programa galės konkuruoti su kitomis tos pačios paskirties programomis, jos lokalizavimo galimybes, užmegzti kontaktą su autoriumi (autoriais), įvertinti bendravimo su juo sklandumą, autoriaus galimybes toliau tobulinti programą, įvertinti savo jėgas ir iš ar jų pakaks lokalizavimui užbaigti iki galo ir dar keletą metų prižiūrėti programą bei parengti naujas jos versijas. 2. Vien sąsajos frazių vertimas, be žinyno vertimo ir testavimo, sudaro tik nedidelę viso lokalizavimo sąnaudų dalį (apie 10 %). Dėl to čia jį vadinome juodraštiniu vertimu. 3. Lokalizavimą galima laikyti baigtu ir programą rekomenduoti platinimui tiktai tada, kai išverstas jos elektroninis žinynas ir sąsajos frazių vertimai pakankamai ištestuoti ir visi tekstai redaguoti. 4. Lokalizuotojo(-ų) kvalifikacija turi būti pakankamai aukšta ir visapusiška: labai geras lietuvių kalbos mokėjimas, geras originalo (dažniausiai anglų) kalbos mokėjimas, pageidautinas dar vienos kitos kalbos, į kurią yra išversta programa, žinojimas, lokalės ir su ja susijusių informacinės technologijos standartų žinojimas, programavimo žinios, darbo patirtis su lokalizuojama programa arba kita tokios pat paskirties programa. Literatūros sąrašas [1] G. Grigas, T. Jevsikova. Interneto programų paketo Mozilla lokalizavimas ir naudojimas mokykloje. Lietuvos matematikos rinkinys, 2002, t. 42, spec. Nr., p. 241 248. [2] G. Grigas, T. Jevsikova. Lietuviškoji Mozilla. Kompiuterija, 2002, Nr. 11, p. 26 27. Experience of Internet program package localization into Lithuanian The experience of Internet package Mozilla localization into Lithuanian is presented. The localization consists of two main parts: adapting to Lithuanian locale (code tables in particular), and translation of interface texts and help files. The paper deals with the second part. It covers such problems as process of translation itself, including automatic tools, terminology, adjusting translated phrases to context, editing, testing, and debugging. Ways of problem solutions are presented and discussed. It is expected that the material presented here may be useful for other localization teams. I 21

NAUJAUSI KOMPIUTERIJOS TERMINAI Valerijonas Žalkauskas Vilniaus universitetas, Universiteto 3, Vilnius Straipsnyje pateikti ir aptarti naujausi kompiuterijos terminai iš Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodyno. 1. Įvadas 2002 m. gruodžio 12 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija aprobavo Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodyną. Žodynas ruošiamas spaudai. Žodynas trikalbis: anglų lietuvių prancūzų kalbų. Jame daugiau kaip 5000 terminų. Tai pirmasis kompiuterijos žodynas, kurio lietuviški terminai derinti su prancūzų kalbos atitikmenimis. Žodyno pagrindą sudaro Microsoft Windows ir visų Microsoft Office programų terminai. Dalis terminų surinkta iš pačių programų, kita dalis iš oficialių Microsoft programų anglų prancūzų kalbų frazynų. Žodyno terminai derinti su OS/2 Warp operacinės sistemos lietuviškos versijos, lietuviškų IBM Works programų terminais. Jau baigus rengti žodyną, Microsoft bendrovė pateikė dalinio Windows lietuvinimo paketą bei lietuviškas MS Word ir MS Outlook programų versijas. Todėl žodyno recenzavimo metu jo terminai derinti su lietuviškų Microsoft programų terminais. 2. Terminų parinkimo principai Rengiant Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodyną vadovautasi tam tikromis nuostatomis. Pirma, kai yra keli atitikmenys anglų kalbos terminui, pirmenybė teikta geram lietuviškam atitikmeniui. Klasikiniu pavyzdžiu čia gali būti rinkmenos, failo, bylos dilema. Turime plačiai vartosenoje paplitusią anglybę failas ir du jos lietuviškus atitikmenis. Daug prirašyta apie termino byla problematiškumą, tačiau dalis kompiuterininkų niekaip negali atsisakyti ydingai vartojamo žodžio. Pateiksiu du angl. file apibrėžimus originalo kalba: file (Comp.) General term for named set of data items stored in machine readable form [1], ir file 3. Computing. Collection of (usu. related) data stored under one name [2]. Vieno apibrėžimo pagrindinis žodis set, kito collection. Abu žodžiai į lietuvių kalbą verčiami rinkiniu. Vargu ar bebūtų galima rasti semantiškai artimesnį file atitikmenį už rinkmeną. Dauguma naujausių žodynų jau teikia pirmenybę rinkmenai. Aptariamame žodyne taip pat palikta tik rinkmena. Prie jos gerai dera dar vienas terminas: porinkmenis subfile. Antra, laikytasi nuostatos, kad dera teikti pirmenybę tarptautiniam žodžiui tais atvejais, kai esami lietuviški jo atitikmenys nėra tikslūs, arba jie yra keliažodžiai. Todėl žodyne rasime tokius tarptautinius žodžius kaip serveris, multimedija, o ne abejotinus jų atitikmenis tarnybinė stotis, ar įvairialypė terpė. Juk serveris gali būti visai ne kokios nors tarnybos ar tarnybinis kompiuteris. Jis gali būti privatus, tačiau teikiantis paslaugas, todėl vadintinas paslaugų kompiuteriu. Trečia nuostata liečia pseudo tarptautinius žodžius, tokius kaip buferizacija ar maršrutizacija. Nėra nei angliško nei prancūziško žodžio buferisation. Angliškai tai buffering, o jo prancūziškas kompiuterijos atitikmuo tamponnage. Nėra ir angliško ar prancūziško marchrutisation. Todėl rengiant žodyną buvo laikomasi nuostatos, kad pseudo tarptautiniai žodžiai visu pirma keistini lietuviškais atitikmenimis. Kai kurios žodyno naujovės, pavyzdžiui lustynas, rengyklė, programišius buvo pasiūlytos ir aprobuotos jau svarstant žodyną Valstybinės lietuvių kalbos komisijos terminologijos pakomisėje. 3. Aktualūs žodyno terminai appointment 1. užsiėmimas (nustatytas darbadienio tarpsnis), 2. susitikimas key assignments klavišų prieskyros bar 1. baras (lango ruožas, tam tikro pločio sritis), 2. juosta (ilga, siaura lango sritis) buffer 1. kaupas (laikinojo laikymo vieta), 2. buferis double buffering dvikartė kaupa (dvikartis laikinasis duomenų kaupimas) I 22

Naujausi kompiuterijos terminai bug riktas (netikslumas, apsirikimas programoje) builder dariklis (pagalbinė priemonė, padedanti sukonstruoti išraiškas ar elementus) cache, cache memory 1. priešatmintė (artimiausia, sparčiausia ir mažiausios kreipties trukmės atmintinė), 2. podėlis (specialus aplankas, kuriame laikomos iš tinklo parsisiųsdintų dokumentų kopijos) caching pasidėjimas (tinklo dokumentų kopijavimo į specialų aplanką procedūra, leidžianti juos peržiūrėti atjungties būsenoje) callouts paaiškinimai (aiškinamieji užrašymai) caption pavadinimas (paveikslėlio, lentelės ar kito elemento pavadinimo dalis, pavyzdžiui, 1. pav.) cell narvelis (mažiausias lentelės elementas riboto dydžio informacijai įvesti) character 1. rašmuo (raidė, skaitmuo, specialus simbolis ar žyma), 2. ženklas real time chat tiesioginis pokalbis, tikralaikis pokalbis chip set lustų rinkinys, lustynas (plokštėje sumontuotų suderintų grandynų rinkinys) choice pasirinktis clipboard iškarpinė notebook computer knygiškasis kompiuteris (knygos formato kompiuteris) palmtop computer delninis kompiuteris, delninukas pocket-size computer kišeninis kompiuteris contacts asmeninė adresinė cookie slaptukas, atminas (trumpa žinutė, žiniatinklio palikta Jūsų kompiuterio diske) cursor žymiklis (pelės rodyklė ekrane, žyminti galimą veiksmą ar būseną) custom 1. vartótojo, 2. tinkintas keyboard customization klaviatūros tinkinimas cybernaut; cyber surfer tinklininkas (dirbantis tinkle; interneto vartotojas), internautas delivery pristatymas, įteikimas liquid crystal display (LCD) skystakristalis vaizduoklis docking pritvirtinimas, prijungimas disk drive 1. disko skaitlys (disko nuskaitymo ir įrašymo įtaisas), 2. diskų įtaisas (bendrasis terminas), 3. disko suklys (disko sukimo įtaisas) driver tvarkyklė (įtaisą valdanti programa) edit 1. taisa (duomenų permontavimas ir keitimas), 2. taisyti Web editor tinklalapių rengyklė grammar engine gramatikos (tikrinimo) varytuvė favorites parankiniai adresai (vartotojo parinktų tinklalapių adresinė) file rinkmena (laikmenoje įrašytų duomenų elementų rinkinys, turintis vardą) subfile porinkmenis (rinkmenos dalis, turinti atskirą vardą) firewall užkarda (vietinio tinklo apsaugos priemonė, sauganti nuo neleistinos prieigos prie tinklo laikmenų) footer 1. poraštė (apatinė lango, puslapio ar kito elemento dalis dokumentui numeruoti, išnašoms, antraščių atvaizdžiams įdėti), 2. puslapio poraštė (Word) formatting 1. formuotė (formavimo rezultatas, formatų visuma), 2. formavimas (vyksmas) frame 1. kadras (pavienis filmuko vaizdas), 2. rėmas (grafikos elemento apvadas; apvestoji lango dalis), 3. polangis (lango dalis) gateway tinklų sietuvas hacker programišius, programavimo aistruolis cell handle narvelio ąselė (narvelio kampas, naudojamas užpildai ar kopijavimui) header 1. antraštė (viršutinė lango ar puslapio ar kito elemento dalis dokumentui numeruoti, išnašoms, antraščių atvaizdžiams įdėti), 2. puslapio antraštė (Word) sub-header 1. paantraštė, 2. poskyrio antraštė host 1. pagrindinis (tinklo) kompiuteris, 2. svetainė, svetainės kompiuteris (žiniatiklio paslaugas teikiantis kompiuteris) I 23

V.Žalkauskas hosting priegloba (svetainės paslauga, tinklalapių priėminas, publikavimas) hypermedia hipermedija (žiniatinklio multimedija hiperteksto saitų su teksto vaizdo ir garso rinkmenomis visuma) hanging indent patrauka, atvirkštinė įtrauka (pastraipos eilučių patraukimas po pirmąja eilute tam tikru atstumu) interface 1. sietuvas (susiejimo įtaisas), 2. sąsaja (priemonės ir taisyklės) intranet vidinis tinklynas (vidinis įstaigos tinklas, naudojantis interneto principus ir priemones), intranetas label 1. žymena (ko nors pažymėjimas tam tikru užrašu), 2. etiketė (apibūdinimo lapelis) spacing modifier letters raidžių keitmenys ( Unicode poaibis, kuriame yra varnelė, brūkšnys, nosinė, taškas ir kiti raidžių elementai) media library mediateka (teksto, vaizdo ir garso laikmenų biblioteka) link 1. ryšio linija, 2. saitas (teksto ar vaizdyno dalis, kurią paspaudus įkeliamas susietasis elementas. Skirtingai nei nuoroda, saitas paprastai susieja su kita rinkmena ar laikmena), 3. susieti boot loader pradinis įkėliklis loading įkėlimas (duomenų nuskaitymas iš laikmenos ir jų įkėlimas į operatyviąją atmintinę; duomenų parsisiųsdinimas iš žiniatinklio) login 1. įėjimo vardas (vartotojui paskirtas vardas, naudojamas prieigai prie kompiuterių ar jų sistemos), 2. slapyvardis, 3. įėjimas (įėjimo į sistemą veiksmas), 4. seanso pradžia logoff 1. išėjimas (išėjimo iš sistemos veiksmas, komanda), 2. seanso pabaiga logon 1. įėjimas (įėjimo į sistemą veiksmas), 2. seanso pradžia look up 1. pasirinkimas (duomenų peržiūrėjimas ir pasirinkimas iš kitos laikmenos, rinkmenos ar elemento), 2. pasižiūrėjimas (informacijos pažiūrėjimas kitoje vietoje), 3. pažiūrėti manager tvarkytuvė (elementų tvarkymo priemonė, programa) mapping 1. atvaizdavimas, 2. atvaizdis (papildomas kompiuterio formuojamų duomenų rodinys, jų originalių elementų, pavyzdžiui, antraščių atspindys turinyje) mark 1. žyma, pažyma (teksto elemento ar jo ypatybių rodmuo, žymiklis), 2. žymė (matomas ženklas, pėdsakas, varnelė), 3. žymėti marker žymeklis (pažymėjimo priemonė, įrankis) combining diacritical marks prijungiamieji kirčio ženklai, prijungiamieji diakritikai ( Unicode poaibis) memo 1. atmena (didelių tekstinių duomenų lauko tipas (Access)), 2. pastabos (trumpi įrašai) memory 1. atmintinė (kompiuterio atminties įtaisas), 2. atmintis (duomenų įsiminimas, įsiminimo galia) volatile memory neliekamoji atmintinė context menu 1. kontekstinis meniu, 2. paranknis meniu (meniu, atveriamas dešiniuoju pelės mygtuku) shortcut menu parankinis meniu (meniu, atveriamas dešiniuoju pelės mygtuku) merge 1. sulieti (sujungti elementus suliejant juose esančius duomenis), 2. sąlaja (suliejimo veiksmas arba rezultatas) mode 1. būsena, 2. veiksena (veikimo būdas), 3. rodinys (pateikimo tipas) control mode valdysena (valdymo būdas) hibernate mode išjungimas įrašius būseną (išjungtoji kompiuterio būsena, kai vartotojo darbas ir atmintinės turinys įrašyti į standųjį diską) operating mode veiksena (veikimo tipas) processing mode dorosena (apdorojimo tipas) stand by mode pristabdytoji veiksena (kompiuterio veiksena, kai budi sulaikytas vaizduoklis ir/arba sustabdytas standusis diskas) monitor 1. monitorius (sistemos priežiūros įtaisas arba programa), 2. vaizduoklis (vaizdo pateikimo, vaizdavimo įtaisas, ekranas) monitoring priežiūra (sistemos stebėjimas, duomenų analizavimas ir saugos priemonės) multimedia multimedija (teksto, vaizdo, garso ir filmukų rinkmenos ir laikmenos) netizien tinklininkas (asmuo, dirbantis tinkle; interneto vartotojas), internautas netsite; network site tinklo vieta, tinklavietė Local Area Network (LAN) vietinis tinklas (įstaigos kompiuterių tinklas, kurio sujungimo linijų ilgis neviršija 1 km) I 24

Naujausi kompiuterijos terminai Metropolitan Area Network (MAN) teritorinis tinklas (vietinių tinklų junginys ryšio linijomis, paprastai didelio miesto ribose) stubnetwork potinklis (tinklo dalis) Wide Area Network (WAN) platusis tinklas (vietinių ir teritorinių tinklų junginys, paprastai tam tikroje vietovėje) newsreader naujienų skaitytuvė offline 1. atjungtis (veikimo būsena be duomenų mainų ryšio linija), 2. atjungtinis (veikimas), 3. atsijungęs (vartotojas) online 1. prijungtis (veikimo būsena keičiantis duomenimis ryšio linija), 2. prijungtinis (veikimas), 3. prisijungęs (vartotojas) option parinktis (pasirinktoji vertė, būsena) outline 1. metmenys, 2. apvadas, 3. kontūras overcharge, overload 1. perkrova (per didelis apkrovimas), 2. perkrovimas Web page tinklalapis pane polangis (lango dalis) pattern raštas (fono piešinys, marginys) my network places mano tinklavietės plaid raštuotė (išmargintas fonas) player 1. leistuvė (judančio vaizdo, filmuko leidimo programa), 2. leistuvas (leidimo įtaisas) sound player grotuvė (garsą atkurianti programa) pointer žymiklis (pelės rodyklė ekrane, žyminti galimą veiksmą ar būseną) portal interneto vartai, portalas (sudėtinga tinklavietė, turinti daug saitų) prefix 1. priešvardis (pavyzdžiui, dalelė RE laiško temos pavadinime), 2. ženklinti, 3. priešdėlis presentation 1. pateikimas (rezultatų pateikimas, pristatymas), 2. pateiktis (rezultatų pateikimo rinkmena ar kitoks darinys) shared printer bendrai naudojamas spausdintuvas word processing teksto apdorojimas word processor teksto doroklė crosstab query kryžminė užklausa reader 1. skaitlys (nuskaitymo įtaisas), 2. skaitytuvė (skaitymo programa; garso sintezavimo programa) non-realtime 1. netikralaikis, 2. nesinchroniškas reboot 1. kartotinis paleidimas, 2. kartotinis įkėlimas, 3. pakartoti paleidimą recycle bin šiukšlinė (Windows elementas pašalintoms rinkmenoms laikyti) reference nuoroda (nurodymas į kitą teksto ar vaizdyno elementą. Skirtingai nuo saito, nuoroda paprastai susieja su kitu tos pačios rinkmenos elementu) look up reference pasirinkimo nuoroda relationships sąryšiai, sąryšių sistema database replication duomenų bazės replikavimas (specialios duomenų bazės rinkmenos kopijos replikos darymas) reset atstata (pradinės būsenos atstatymas) roaming 1. klajojantis (vartotojas), 2. klajūnas router kelvedis (įtaisas ar programa, parenkanti sujungimo kelią duomenims persiųsti tinkle) routing kelvada (sujungimo kelio parinkimas duomenims persiųsti tinkle) program run programos pergina scanner 1. skleistuvas (skleidimo įtaisas), 2. skaitytuvas (duomenų nuskaitumo prietaisas), 3. žvalgytuvas (rinkmenos, laikmenos, kompiuterio paieškos ir analizavimo priemonė) screentips ekrano patartys script 1. rašmena (programėlė, kuri gali būti lengvai taisoma ir interpretuojama), 2. scenarijus (programos planas, schema, juodraštis), 3. rašmenys (rašmenų poaibio pasirinktis) selection 1. išranka (išrinktoji dalis), 2. išrinkimas (dorotinų elementų pasirinkimo ir išskyrimo veiksmas; išranka paprastai yra matoma), 3. atranka (duomenų atrinkimo vyksmas; atrankai paprastai naudojami filtrai) I 25

V.Žalkauskas server serveris caching settings podėlio nuostatos setup 1. įrengti, 2. sąranka (įrengtos programos rinkmenos ir sistemos statos) share 1. paskirstymas (tam tikrų laikmenos dalių padalijimas nustatytiems vartotojams ar jų grupėms), 2. paskirsta (paskirstymo elementas, variantas), 3. paskirstyti, leisti naudotis shortcut 1. nuoroda (speciali rinkmena, kurioje nurodytas kelias į elemento originalą), 2. trumpinys (komandos santrumpa; klavišų derinys) call signal šaukinys (garsinis signalas, iš kurio atpažįstamas jo šaltinis) Internet site interneto vieta, tinklavietė Web site žiniatinklio vieta, tinklavietė slide sorter skaidrių rikiuoklė sorting 1. rikiavimas (sutvarkymas, išdėstymas tam tikra tvarka), 2. rūšiavimas (suskirstymas rūšimis) line spacing eilučių protarpiai spool, spooler 1. kaupas, 2. suktukas spooling kaupa (laikinasis duomenų kaupimas) stack 1. rietuvė (atmintinė, veikianti pagal principą paskutinis (duomuo) padedamas, pirmas paimamas ), dėklas backup storage atsarginė laikmena subcommand pakomandis (smulkesnė komanda, jos dalis) interrupt subprogram pertraukčių paprogramis subroutine paprogramis (programos dalis) suffix 1. povardis (pavyzdžiui, skaičius II yra vardo Augustas II povardis), 2. priesaga cyber surfer; cybernaut tinklo naršytojas, infonautas net surfing; Internet surfing interneto naršymas tab 1. tabuliatorius (tabuliavimo žymė; tabuliavimo klavišas), 2. šaknelė (lango kortelės antraštė) pivot table sukinio lentelė, kryžmenos lentelė tag gairė, žyma (hiperteksto elementų rodmuo, žymiklis) template šablonas formatted text formatinis tekstas plain text paprastas tekstas, beformatis tekstas unformatted text beformatis tekstas tile išklotinė (langų išdėstymas greta vienas kito) message timeline pranešimų laikaskalė (laiko skalės juosta su joje išdėstytais laiškais) toolbar parankinė (pagalbinių mygtukų juosta komandoms vykdyti pele) toolbox parankinė (pagalbinių mygtukų langas komandoms vykdyti pele) tools priemonės tooltip patartis, etiketė translator 1. vertyklė (kompiuterinio vertimo programa), 2. transliatorius (viena programavimo kalba išreikštų komandų keitimo į kitą kalbą programa) uninstall 1. pašalinti programas, 2. programų šalinimas (programos rinkmenų pašalinimas ir sistemos statų atstatymas) unloading iškėlimas (duomenų pašalinimas iš operatyviosios atmintinės ir dalies jų įrašymas į laikmeną) update naujinti upgrade plėtoti utility naudmena (pagalbinė programa, priemonė) videodisk vaizdadiskis view 1. rodinys (rodymo tipas, būdas), 2. rodyti viewer 1. vaizduoklė (pagalbinė programa, leidžianti visu formatu pavaizduoti grafiką, leisti filmukus ir groti), 2. žiūryklė (peržiūros priemonė) I 26

Naujausi kompiuterijos terminai World Wide Web, web (visuotinis) žiniatinklis (tinklinė hipermedija, leidžianti kreiptis į interneto laikmenas ir gauti informacijos) wildcards pakaitos simboliai wizard vediklis (pagalbinė priemonė, padedanti keliais žingsniais padaryti sudėtingus darinius) wrapping 1. apgaubimas (teksto judėjimas aplink objektus), 2. laužymas (žodžių ar eilučių) Literatūros sąrašas [1] Larousse Dictionary of Science and Technology, New York, 1995, 417 p. [2] Pocked Oxford Dictionary, Oxford University Press, 1994, elektroninė versija. The new terms of information technology The most actual terms of Dictionary of modern computer programs and networks are presented in this paper. The some terms of information technology are discussed. I 27

TEKSTO APDOROJIMO IR INFORMACIJOS PATEIKIMO MOKYMO ASPEKTAI, ĮVERTINANT PROGRAMINIŲ SISTEMŲ ĮVAIROVĘ Vitalija Keršienė, Romas Marcinkevičius KTU Programų inžinerijos katedra Studentų 50, Kaunas Straipsnyje nagrinėjami Microsoft Office programų Word ir PowerPoint bei OpenOffice.org Writer ir Impress panaudojimo privalumai bei trūkumai keliais aspektais: kurį paketą ir kodėl reiktų pasirinkti studentų mokymui, kokią mokymo strategiją reiktų pasirinkti perėjus prie OpenOffice.org programų, lyginamos paketų galimybės bei perkėlimo iš vienos sistemos į kitą problemos. 1. Įžanga Netgi be didelių statistinių tyrimų galima tvirtinti, kad šiuo metu Lietuvoje vyraujanti tekstų ruošimo kompiuteriu sistema yra Microsoft (MS) Word, pateikčių ruošimo MS PowerPoint [1]. Pereinant tik prie legalizuotų kompiuterinių programų vartojimo, auga atvirojo kodo sistemų, tokių kaip OpenOffice.org [2], poreikis. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime teksto apdorojimo ir informacijos pateikimo mokymo ypatybes, plintant atvirojo kodo sistemoms. Nagrinėsime tokiais aspektais: a) ką pasirinkti (MS Word ir MS PowerPoint ar OpenOffice.org Writer ir OpenOffice.org Impress, versiją anglų ar lietuvių kalba), b) mokymo strategija, c) bendro abiejų tipų sistemų vartojimo ypatybės. 2. Sistemos versija Tiek tekstų apdorojimui, tiek pateikčių rengimui, programinės įrangos projektavimo firmos kuria specialias programas. Vartotojas paprastai naudojasi tomis programomis, kurios priklauso turimam integruotam programų paketui: Microsoft Office paketo programos MS Word ir PowerPoint Corel Office Professional paketo programos WordPerfect ir Corel Presentations Lotus Smart Suit paketo programos Lotus WordPro ir Freelance Graphics Harvard Graphics programa, skirta profesionalioms prezentacijoms Windows aplinkoje kurti. Visoms šioms programoms būdingi panašūs bruožai, kadangi sutampa jų paskirtis. Šiuo metu Lietuvoje plačiausiai naudojamos Microsoft Office paketo programos, tačiau Šiuo metu į neakivaizdinę konkurencinę kovą įsijungė ir laisvai platinama Atvirojo teksto programų sistema OpenOffice.org. 2.1. Naudojama sistema: MS Office ar OpenOffice.org? MS Office privalumai: šiuo metu labiausiai Lietuvoje vartojama, bent šiek tiek moka naudotis visi, dirbantys kompiuteriu, beveik visi valstybinių ir privačių įmonių dokumentai yra paruošti šia programa ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių. MS Office trūkumai: legalizuota versija yra brangi, nepriima atvirojo kodo programomis paruoštų failų. OpenOffice.org privalumai: galima naudotis ne tik MS Windows, bet ir kitose OS; nieko nekainuoja (bet ar ilgai? Pavyzdys StarOffice buvo nemokama, tapo mokama). OpenOffice.org trūkumai: nauja sistema (perėjimas prie naujos sistemos visada reikalauja papildomų sąnaudų), dar ne visus MS Office dokumentus konvertuoja tiksliai. 2.2. Ar OpenOffice studijos įgalins gauti kompiuterinio raštingumo sertifikatą? Šiuo metu, po ilgų diskusijų, modulį Informatika 1 studijavę ir gavę įvertinimą didesnį ar lygų 8 studentai gali gauti ECDL sertifikatą, (patvirtinantį jų kompiuterinį raštingumą) nelaikydami egzaminų. Tačiau ECDL programa I 28

Teksto apdorojimo ir informacijos pateikimo mokymo aspektai, įvertinant programinių remiasi darbu MS Office programomis. Šis sertifikatas galioja visoje Europoje. Integruojantis į ES darbo rinką Lietuvos žmonėms tai labai svarbus dokumentas ieškant darbo. Taigi, reiktų išspręsti klausimą, ar sugebėjimas dirbti OpenOffice.org programomis bus pripažįstamas lygiaverčiu sertifikatu. Reikia valstybinių sprendimų, apsprendžiančių, kokį kompiuterinį raštingumą turi turėti jos tarnautojai, valdininkai. Reikia ištirti, kokius darbo kompiuteriu įgūdžius turintys darbuotojai labiausiai pageidaujami privačiose firmose, ypač didelėse, kuriose dirba daug kvalifikuotų darbuotojų. Taip pat svarbu, kokią dalį Europinės ir net pasaulinės rinkos prognozuoja užpildyti OpenOffice.org programos. 2.3. Kokia turėtų būti programų paketo kalba: anglų ar lietuvių? Abu variantai turi ir pliusų, ir minusų. Kol nebus įstatymo, įtvirtinančio lietuviškas programų versijas, Lietuvoje visada bus daug angliškų versijų vartotojų. Žinoma, lietuviškas programų variantas labai patogus besimokantiems, kurie mokykloje mokėsi ne anglų užsienio kalbą. Tokiems studentams pradžia būna itin sunki, kai reikia įsisavinti daug nežinomos kalbos terminų. Kartu pastebėta, kad kartojantis pagrindinėms komandoms iš vienos paketo programos į kitą, po poros mėnesių studentai apsipranta. Nežinia, ar tai bendras bruožas, ar turi įtakos priverstinis papildomas mokymasis, tokių kitakalbių studentų grupės metai iš metų būna ženkliai pažangesnės Informatikos modulių studijose nei angliškosios. Aišku, ruošiant lietuviškus programų variantus išlaikomas savo kalbos gyvavimas, patenkinamos nacionalinės ambicijos. Mažoje, vietinėje įmonėje, sekretorei ar buhalterei tikriausiai patogiau naudotis lietuviška aplinka. Tačiau vos tik veikla išsiplečia už valstybės ribų, kai tik atsiranda daugiau kontaktų užsienyje, iškyla būtinybė turėti ir anglišką programų variantą. Todėl reiktų galvoti, ar lengviau žmogui pereiti nuo angliškojo varianto į lietuviškąjį,- tada vertėtų bet kurią programą dėstyti angliškoje aplinkoje, ar nuo lietuviškojo į anglišką. Šiuo atveju, reiktų mokymo įstaigose iš karto diegti tik lietuviškąsias programų versijas. Vis dėlto, turbūt paprasčiau išmokus dirbti užsienio kalba užrašytomis komandomis, kurių prasmė suprantama, reikalui esant (perėjus prie lietuviškos aplinkos) atrasti lietuvišką atitikmenį, o ne atvirkščiai. Žinoma, mokyme galima naudoti ir lietuviškas, ir angliškas programų versijas, ir leisti pasirinkti pačiam besimokančiajam pagal jo poreikį. Dėstytojui neturėtų kilti problemų, kokią versiją naudoti mokyme. 3. Mokymo strategija Šiuo metu daugumas universiteto pirmakursių mokykloje bent trumpai yra dirbę kompiuteriu ir tuo pačiu naudojęsi MS Word ir MS PowerPoint programomis, todėl mokinant naudotis OpenOffice.org programomis galima įvertinti turimas jų žinias ir parodyti tik naujųjų sistemų vartojimo skirtumus.. Kitas variantas- nekreipti dėmesio į tai, ką moka ir mokyti kaip naują sistemą. Mokymo procesą galima išskaidyti į du etapus: 1) bendrųjų teksto apdorojimo kompiuteriu sąvokų ir principų mokymas, 2) konkrečių teksto apdorojimo veiksmų (redaguoti, formatuoti ir t.t.) mokymas. 3.1. Bendrųjų principų mokymas Šis etapas lygtai nepriklausytų nuo pasirinktos sistemos, tačiau praktiškai tai sunku atsieti nuo konkrečios sistemos (reikia daryti praktinius darbus). Be to, trūksta literatūros, kuri nesiejama su kokia nors konkrečia sistema. Pavyzdžiui, beveik visos knygos lietuvių kalba apie tekstų ar pateikčių ruošimą kompiuteriu pateikia tik tą informaciją, kuri yra MS Word ir PowerPoint pagalbos failuose. Dažnai dėl ribotos apimties tik dalį tos informacijos. Gal būtų tikslinga pertvarkyti mokymo medžiagą taip, kad ši dalis būtų įsisavinama visiškai nesinaudojant konkrečia teksto apdorojimo sistema? Paruošus praktinių darbų užduotis pvz..pdf formate, nepriklausomai nuo realizavimo programos, išaiškinti dokumento struktūrą, sudėtines dokumento dalis ir t.t. 3.2. Konkrečios sistemos naudojimo mokymas Galimi variantai: 1) mokyti kaip visiškai nežinomą sistemą. Šiuo atveju mokymas užtruks ilgiau. Tose vietose, kur nebus jokių skirtumų, studentai ims nuobodžiauti ir gali pradėti protestuoti prieš tokį dėstymą. 2) mokyti remiantis ta sistema, kurią studentas bent šiek tiek žino, parodant skirtumus tarp sistemų. Studentas užduotį atlieka ir viena, ir kita programa, tačiau daro skirtingai: kitoks komandų išdėstymas, skirtingai vadinamos kai kurios sąvokos. Studijos užtruktų trumpiau, bet pasirenkant šį kelią, reikia gerai įvertinti turimą studentų žinių lygį. I 29

4. Sistemų vartojimas R.Marcinkevičius, V.Keršienė Tvirtinti, kad vartotojui, pasirinkusiam OpenOffice.org Writer ar Impress, niekada nereikės pasinaudoti MS Word ar PowerPoint, būtų per daug drąsu. 4.1. Galimybių palyginimas Atvirojo kodo sistemų kūrėjai pasirengę atsižvelgti į visus protingus vartotojų poreikius ir pasiūlymus. Todėl galima tvirtinti, kad praktiškai viską, ką galima padaryti MS Word, galima padaryti ir OpenOffice.org Writer. Lietuvoje (ir kitose šalyse) darbuotojų kompiuteriniam raštingumui įvertinti tikrinami jų įgūdžiai pagal ECDL programą, kurios reikalavimai [3]: Pateikčių rengimas. Reikalaujama, kad kandidatas mokėtų panaudoti asmeniniame kompiuteryje esančias pateikčių (angl. presentations) rengimo priemones. Kandidatas turi sugebėti atlikti pagrindinius veiksmus: sukurti pateiktį, ją tvarkyti ir paruošti demonstruoti bei platinti. Kandidatas turi parodyti gebąs sukurti įvairią pateikčių medžiagą, skirtą skirtingoms auditorijoms bei skirtingoms situacijoms. Kandidatas taip pat turi parodyti gebąs atlikti pagrindines operacijas su grafiniais vaizdais ir diagramomis (nėra šablono OO), mokąs naudoti įvairius skaidrių demonstravimo efektus. Tekstų tvarkymas. Reikalaujama, kad kandidatas mokėtų naudotis asmeninio kompiuterio programine tekstų apdorojimo (angl. word processing) įranga. Jis turi suprasti ir mokėti atlikti pagrindines tekstinių dokumentų parengimo ir tvarkymo operacijas. Turi mokėti taisyti ir formatuoti dokumentus, papildyti juos grafikos elementais, lentelėmis. Taip pat kandidatas turi būti susipažinęs su masinių laiškų parengimo technika ir dokumentų rengimo automatizavimo elementais. Praktiškai visus šiuos reikalavimus galima patenkinti abiejų paketų programomis. Kai kurių galimybių Open- Office.org programose nėra (pvz., nėra šablono diagramoms piešti), bet tuos veiksmus galima atlikti ir kitais metodais (piešti rankiniu būdu). 4.2. Informacijos perkėlimas iš vienos sistemos į kitą: ar galima, kas prarandama, kas pakinta. Jei viena sistema nepriima ko nors, kas padaryta kita sistema, (pavyzdžiui, OpenOffice nepriima MS Word failų atidarymo slaptažodžių), dar nėra labai blogai. Žymiai blogiau yra tada, kai pakeičiami dokumento maketavimo parametrai. Tuo atveju tenka peržiūrėti visą dokumentą ir taisyti, kadangi apie tai, kas pakeista, tiksliai nėra nurodoma. Dažniausiai pranešama, kad ne visi maketavimo parametrai bus išsaugoti ( puikus programos pranešimas may have caused information loss. ). Kai kuriais atvejais yra patogiau naujoje sistemoje viską perdaryti iš naujo. Keletas pastebėjimų MS PowerPoint programa sukurtas pateiktis išsaugant OpenOffice.org Impress programa: 1. Paprastai kiekvieną lapą rodanti atskirai programa lapus pavadina skaidrės pavadinimo tekstu, tik su iškraipytomis lietuviškomis raidėmis matome [4]: 2. Pabandžius keletą kartų tą pačią MS PowerPoint programa paruoštą pateiktį išsaugoti OpenOffice.org Impress programos formatu gauti skirtingi rezultatai: skaidrių vardai neįrašomi (Slide 1,...) arba visi vardai pakeičiami skaidrės pavadinimo tekstu, arba dalis skaidrių pavadinimo tekstu, dalis be pavadinimo (Slide 13...). 3. Pakeitus skaidrės pavadinimo tekstą, skaidrės vardas nebepasikeičia. 4. Nesimato failo vardo pavadinimo eilutėje, tik pirmos skaidres pavadinimo tekstas (kaip įprasta MS PowerPoint programoje). Tam reikia nurodyti failo antraštę. 5. Šešėliai ir WordArt tekstai iškraipomi (1 pav.). 6. Kartais įrašius MS PowerPoint pateiktį OpenOffice.org Impress formatu, pradingsta dalis piešinių. 7. Kai kada tie patys efektai objektams išlieka, kai kada prarandami (numeruoti tekstai atsiranda po vieną arba stulpeliu iš karto). 8. Diagramose ir grafikuose esančiuose tekstuose iškraipomos lietuviškos raidės (pvz. ašių pavadinimai). 9. Trūksta pateikčių ruošinių atskiroms temoms, paveikslėlių galerijos, negalima patiems projektuoti gradientinio užpildymo, negalima keisti šešėlių parametrų. 10. Skaidrių rodymo režime negalima naudotis kontekstiniu meniu (tik klavišais). I 30

Teksto apdorojimo ir informacijos pateikimo mokymo aspektai, įvertinant programinių 1 pav. Šešėliai ir WordArt tekstai iškraipomi Išvados 1. OpenOffice.org darbo aplinka draugiška. Pripratus, naudotis patogu. 2. Pagrindinius ECDL keliamus uždavinius atlikti galima, todėl studentų mokymui tinkama. Tuo labiau, kad MS Word ir PowerPoint programos jau tikriausiai bus mokomos mokyklose. Tai būtų nauja patirtis. 3. Dar yra nesklandumų perkeliant dokumentus iš vienos sistemos į kitą. Praktiniam naudojimui tai labai svarbu, nes perėjus prie OpenOffice.org programų, daugybę dokumentų teks konvertuoti. 4. Visiškai atsisakyti MS programų mokyme dar anksti. Taip pat nereikėtų griežtai reikalauti naudoti tik lietuvišką programų versiją. 5. Esant sistemų įvairovei mokyme, reiktų peržiūrėti mokymo metodiką. Literatūros sąrašas [1] Tobulinimosi programa - nemokami seminarai/ms produktu bei sprendimu pristatymas, http://www.microsoft.com/lietuva/, žiūrėta 2003.01.05 [2] The OpenOffice.org 1.0.2 Office Suite, http://www.openoffice.org/about_us/introduction.html, žiūrėta 2003.01.08. [3] ECDL Programos moduliai, http://www.ecdl.lt, žiūrėta 2002.12.15. [4] Atvirojo teksto programinės įrangos lokalizavimo galmybių analizė, http://www.likit.lt/all/atv_teks.htm, žiūrėta 2003.01.10. Educational Aspects of using Different Software for Word Processing and Information Presentation The advantages and faults in using MS Office Word and PowerPoint programmes from one side and Open- Office.org from another are analysing in the article. There are described some aspects: what software and why can be chosen for teaching, what teaching strategy would be chosen when MS Office programmes are changed to OpenOffice.org programmes, the possibilities of both systems are compared, the problems of conversion are discussed too. I 31