~-,_.,-,-"", ",-."""-""""."""",""",."""."",,,,""""""""""""""",""""""""""",..",""""""""""""'""""""""""""'" '",

Transcription

1 TURINYS 2

2 ,. lvadas Siuo metu auditas tampa labai svarbia Lietuvos ekonomines kontroles sistemas dalimi. Nepriklausomi auditoriai istiria finansin<t atskaitomyb<t ir nustato jog duoment! teisingum<t ir besaliskum<t. Kad butt! kryptingas ir gautt! pakankarnai duoment! isvadai pagristi, audit(:t reikia tinkamai suplanuoti ir atlikti. Audito isvados turi buti aiskiai formuluojamos ir isdestomos auditoriaus ataskaitoje. Lietuvoje dar nera nepriklausomo audita tradicijl!, nes musl! valstybe dar yra labai jauna ir dar visai neseniai buvo naudojami sovietiniai revizijos principai. Atkurus nepriklausomyb~ daugelio sdvietinil! dalykl! buvo bandoma atsisakyti pakeiciant juos naujais, pritaikytais rinkos ekonomikai. Audito srityje Lietuva remiasi uzsienio salil! patirtimi, taiko j'l Lietuvos s'llygoms. TaCiau vis Jar iskyla daug neaiskurnl!, klausiml!. Daug literatiiros sia tema siuo metu Lietuvoje nera, tai daugiausia verstos kit\.! sali\.! knygos, pritaikytos Lietuvai. ~)iame darbe apzvelgsiu Lietuvos bei kitl!: saul!: audita patirti, pati audita procesq, kokia bulla audita atranka, auditoril!: kvalifikacijq, jl!: teises, pareigas, samd't bei kitus klausimus. 3

3 II.Audita samprata Pagrindinis audito tikslas - ivertinti, ar finansine atskaitomybe parodo tikqj~ imones -'-"'-'---"~"""~'-"'-"""'~""-'-'-""_'~'_ffl-""-' "-""""""""""""""""""""",,,,-@,""""ffl"""""""'"'--'""""."""""""""""""",,,,,"""'" """"", veiklos bukl~, ar si atskaitomybe parengta pagal galiojancius buhalterines apskaitos normatyvinius aktus. Istatyml! numatytais atvejais atliekamas """""""""""""""""""""""'",,,'., Kitais atvejais auditas gali bliti atliekamas imonil! iniciatyva. "",,""""""""""'~"""""""""'" -K~~r~~dito"'informacijos""vartoto3~r-i~bi;~-'~~;i;ik e auditas. tl!,,~~g!!2li"!!ml,j!~g!!.,,,y,!!g yai s, ~-,_.,-,-"", ",-."""-""""."""",""",."""."",,,,""""""""""""""",""""""""""",..",""""""""""""'""""""""""""'" '", vadybininkais ir buhalteriais, sudariusiais",clt,1s!!i!qmyb~",jis,turi"biiti"neprikla1j.sqj1!i!~""",, """"""", ""","""","'"""", """""""""""""""""""""""""""""""",, """"""""""""""""""""""""""""""""""""""'" ", " riij~"~zsakovo. Auditorius negali tureti jokil! finansini\! interesl!. $eimos nariai taip pat """""'mj""""'w""""""""""""-"w"-""""""""""~.~""'""""""""""""""",w",w""",-"""""""""""~""""",.."""""",-g"""""""""",,,""""""""""""""","',,""""""'" """"""""""""""""""", neturi biiti suinteresuoti. Auditoriui negalima eiti i kompromisus su klientu jokiais klausimais, jig privalo netureti isankstinil! nuostatl!. Savo nepriklausomyb~ auditorius turi rodyti ir elgesiu. Salys, turincios audito tradicijas, turi savo Auditoriaus etikos kodeksus. ISlaikyti visisk~ nepriklausomyb~ tikroveje nevisiskai paprasta ir kartkartemis iskyla problem\!. Daugelyje Vakarl! salil! audito veikl~ reglamentuoja Kompanijos istatymas. Siame istatyme numatytos formuluotes, apibreziancios ir auditoriaus nepriklausomyb~. Auditoril! ","'."""-""""""""",."""."""""","",,.,"""""""""" profesines eti~2 """"!sq",4~1s!!q.s..~,."."_a111arti",,,.,,n~l?i!!s11:!!:!,~.2,,!!l:ybeg. """"""""'",""""""""""""""'""""""""""'".."""""'""",,,,,,"'."""" principai. Svarbiausi is jl! susij~ su tokiais dalykais kaip honoraro uz audit~ dydis, personalo tarpusavio santykiai bei finansiniai santykiai. auditorius, kuris yra uzsakovo imones savininkas (akcininkas), valdymo organa narys """""" """"","","""""""""",""""""""""",""""",,,,,,,""""""",""""""""""d"""""""""',,,, """""""""""""""""""""""'"y""""""'",,,"",, ~tdarbuoto j as; turi pri vaci ~",i~,~r~[~!g9j.inu!jji ii!,1s,q,y!!i;",~h",!!~,, ~~2Y2,,~!~!?~!2j~!~E~!?~2" """,', " "",,""',",'«""""""""" valdybos nariais, administracijos vadovu, vyriallsiuoju """""""""""," ",."".,"""""""""""""""",,"""""""""'".".."", "..., ",..,...". susi~.~,~,~~!]!ny.~tesx.ysiais ; finansininku yra III. Pagrindines audita SClvokos ir il.l turinys Nepnklausomas auditas - tai oficialus imones finansines dokumentacijos patikrinimas nuomones isreiskimas. Audito tikslas - igalinti auditoril! isreiksti nuomon~, ar atskaitomybe visais esminiais pozifuiais parengta pagal finansinil! ataskaitl! rengimo koncepcijas, numatytas Tarptautiniame apskaitos standarte. Auditorius - tai asmuo, turintis aukst'lii ekonomini ar finansini issilavinimet (auditoriaus issilavinimv, kuriam nustatyta tvarka suteikta licencija. 4

4 L-J\udito imone - tai imone, iregistruota Lietuvos Respublikos imonil! rejestre ir irasyta i Lietuvos audita imonil! s as~ kuris skelbiamas informacijos biuletenyje, kuri leidzia Dkio ministerija (du kartus per metus). Audito duomenvs (faktai) - tai auditoriaus gauta informacija isvadoms, kuriomis paremta jo nuomone, pagristi. Audito programa - tai sl:lrasas procediin!, kurios reikalingos audita planui vykdyti. Audito programoje taip pat numatyti audita tikslai kiekvienoje srityje ir issamiai aprasyti veiksmai, nurodantys, kaip asistentai turi vykdyti instrukcijas, taip pat kaip atlikta jl! darbo kontrole. Audito rizika - tai rizika, kai auditorius gali pareiksti teigiaml:l nuomontt apie finansintt informacijl:l, kurioje yra svarbil! klaidl!. i"#"" A.ydjt.6 atranka - pasitikejimo ar savarankiskl! procediin! taikymas maziau kaip 100 % %""'"M',, st~ipsni~: atskirl! ukinil! operacijl! klasil! ar s~skaitl! likucil!. Ji padeda auditoriui I ~auti ir ivertinti duomenis apie kai kuriuos likucil! ar ukinil! operacijl! klasil! - tai dokumentas, kuriuo auditorius patvirtina klientui, kad tikslus ir apimti, atsakomybes klientui laipsni ir isvados Auditoriaus ataskaita (isvada) - tai rasytine auditoriaus ataskaita, turinti siuos elementus:. pavadinim'l;. adresatus - tai asmenis ar asmeni, kuriam ataskaita adresuojama, kaip to reikalauja samdos aplinkybes ar vietos istatymai;. izangini paragrafq, kuriame identifikuojama tikrinta finansine atskaitomybe ir... vadovybes bei auditoriaus atsakomybe; apimties paragrafq, kuriame identifikuojama patikrinta finansine atskaitomybe ir patvirtinama, kad atliktas auditas atitinka standartus ir praktik'l; nuomones paragrafq, kuriame isdestoma auditoriaus nuomone, apie finansineje atskaitomybeje parodyt~ imones finansin<t biikl<t ir finansinius rezultatus arba atsisakymas pareiksti nuomon<t apie finansin<t atskaitomyb<t; datet - auditoriaus ataskaitos datq, rodanciet skaitytojui, kad auditorius zilla apie buvusius iki sios datos ivykius ir sandorius, kurie galejo padaryti itakos ir finansinei atskaitomybeir jo ataskaitai; 5

5 . auditoriaus adres1l- buvein~, nurodyt1l auditoriaus ataskaitoje;. paras1l. Auditoriaus ataskaita turi biiti pasirasyta audito firmos, asmeniskai auditoriaus arba abiejl!. Auditorius ataskaitoje (isvadoje) gali pareiksti bes1l1ygin~ ir modifikuot1l nuomones. Besalygine nuomone isreiskiama tada, kai auditorius tikras visais esminiais atzvilgiais, kad finansine atskaitomybe teisinga ir besaliska. Modifikuota ataskaita surasoma tada, kai auditorius isreiskia:. s1l1ygin~ nuomon~;. atsisako pateikti nuomon~;. nelgmma nuomon~;. pabrezia dalyk(l atskirarne paragrafe. Salygine nuornone - auditoriaus nuornone, kad negalirna padaryti bes(llygines isvados del nesutarirnl!. Taciau nesutarirnai ir audita apirnties apribojirnai nera tiek svarbiis, kad tektl! pareiksti neigiarn(l nuornon~ ar atsisakyti jet pareiksti. S(llygine nuornone forrnuluojarna zodziu "isskyrus", tai yra isskyrus poveiki tl! dalykl!, su kuriais susijusios s(llygos. Atsisakyrnas pareiksti nuornone pateikiarnas tada, kai apribojirnas ar netikrurnas tokie stipriis, kad auditorius negali suforrnuluoti nuornones apie finansin~ atskaitornyb~. Neigiarna nuornone pateikiarna tada, kai nesutarirnai yra esrniniai, labai paplit~ finansineje atskaitornybeje ir auditorius padaro isvadq, jog s'llygine nuornone tinkarnai neatskleis finansines atskaitornybes klaidinancio pobiidzio ar jog nepilnutinumo. Dalvko pabrezimas - tai nusakymas tokil! aplinkybil!, kurios nedaro poveikio auditoriaus nuomonei, bet gali reikalauti, kad jig prie standartines isvados pateiktl! papildom~ paaiskiniml! paragraf~. Klaida - netycines klaidos finansineje informacijoje: a) matematines ar kanceliarines klaidos pagrindiniuose registruose ir apskaitos duomenyse; b) apsirikimai ir neteisingas faktl! aiskinimas; c) neteisingas apskaitos politikos taikymas. Toleruotina klaida - tai didziausia visumos klaida, kurios auditorius dar gali nepaisyti ir pateikti isvad% jog atrankos rezultatai rodo, kad audita tikslai pasiekti. 6

6 Vidaus auditas - tai veiklos vertinimas, atliekamas organizacijos viduje. Tai kontrole, kurios funkcija yra tikrinti ir vertinti kit\! kontroles priemoni\!. tinkamum<t ir efektyvuffi<t. Kontroles testai - tai testai, kurie daromi, norint gauti duomenis apie apskaitos projekto ir vidaus kontroles sistemas efektyvum% taikom\! veiklos princip\! ir, politikos efektyvum<t. IV. Vidinis ir isorinis auditas,--,~"-~"" '--'_.- /Sores auditas - toks auditas, kuriam atlikti kvieciamas auditorius is audita imones. Jam pagal susitarim'tmokamas atlyginimas. Vidinis auditas - tai organizacijoje atliekamo nepriklausomo ivertinimo, laikomo paslauga tai organizacijai, institucija, kurios tikslas yra istirti ir ivertinti jog veikl't. Vidinio audita tikslas yra padeti organizacijai efektyviai vykdyti savo pareigas. Vidinis auditas yra ikurtas pacioje sistemoje ar imoneje. Buna vienas ar keletas auditori\!. Tai priklauso nuo dirbancitu\! skaiciaus Gei daugiau kaip 300 darbuotoj\! - reikalingas vidaus auditorius).tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas (2000m. vasario men.; fir. 127). Vidinio audita institucija (pareigos) turi buti ikurta iki sill met\! liepos 31 dienos. lsorinio ir vidinio audito bendradarbiavimas. Siekiant sukurti 'efektyvi't audita struktiir'l., labai svarbu, kad vykt\! bendradarbiavimas tarp isorinio ir vidinio audita. Jei silo nera, galima neabejoti, jog kai kurios darbus leks atlikti du kartus, 0 tai yra nemaz\! pinig\! svaistymas. Kad galet\! bendradarbiauti, vidinis ir isorinis auditai turi suderinti savo darbo programas. Jie tmi susitarti del audita princip\! ir procedur\!, tikrintin\! objekt\! parinkimo technikos ir klaid\! apibrezim\!, rizikos ir materialumo ir pan. lsorinio audito reikalingumas. ISorinis auditas reikalingas tam, kad auditorius turet\! galimyb~ buti nepriklausomu ir objektyviu.vidinis auditorius yra pacios organizacijos dalis. Nors faktiskai jig gali biiti nepriklausomu, taciau is tikrtu\! taip nebuna. ISorinis auditorius visada sav~s paklaus: ar vadovybe itakojo audita ataskait't? Taigi, kadangi reikia objektyviai informuoti isorini pasauli, biitina gauti isorinio auditoriaus ataskait't. 7

7 Vidinio audito institucijos reikalingumas. Vidinis auditas yra nepriklausolua. kontroles forma, sukurta imoneje jos veiklai tikrinti, vertin!i ir pletoti. Ypac didele vidaus audita reiksme laisvosios rinkos ekonomikos s~lygomis, kai tarp imonil.! vyksta konkurencine kava gamybineje, komercineje, finansineje, investicineje ir kitose veiklose. Vidaus audita tikslas - padeti imones vadovybei igyvendinti jos nustatyt'l veiklos strategij~ iikin~ ir finansin~ politik~ atskleisti rezervus veiklai pletoti ir t~stinumui garantuoti. lrodyta, kad nuo vidaus audita veiksmingumo priklauso imones veiklos rezultatai. Vidaus auditoriai gali uzkirsti keli'l nuostolingoms bei neteisetoms operacijoms ir kartu siekti, kad imone dirbtl.! pelningai. Jie, atlik~ kruopscius patikrinimus ir sukaup~ daug informacijos apie imones iikin~ ir finansin~ veikl~ gali padeti imones vadovybei priimti racionalesniusprendimus, tiksliau prognozuoti ateities perspektyvas. V.Audito veiklos chronologija Audito procesas suskirstytas i 12 stadijq. Kiekvienai is jq numatyti audita veiksmai ir tikslai. Pagrindiniai veiksmai yra sie: audita pradzia, pazintis su sistema ir kontrole bei jq ivertinimas; pasitikejimo ir savarankiski testai; baigiamoji audita duomenq apzvalga ir ataskaitq pristatymas audita komandai; rastas vadovybei. Sie veiksmai padedapasiekti audita tikslus - tarpinius ir galutini, baigiam'l nuomones isreiskimu. Pirmoji audito stadija. Pagrindine pirmosios stadijos uzduotis - apibrezti audita apimti. Pagrindiniai reikalavimai audita apimciai numatyti istatymuose: Kompanijos istatyme ir kt. Apimti gali papildyti samdos rastas, taip pat audita atmintine, laikoma su nuolatiniais darbo dokumentais. Atmintineje nurodytos svarbiausio sritys, i kurias auditorius turetl! atkreipti ypatinget demesi. Antrojoje stadijoje susipazistama su dokumentl! srautais ir bukle. Tiriami dokumentl! srautai is pardaviml!, pirkiml!, atsargl! padalillil! ir kasos i buhalterij:t. TreCioji stadija. Rengiamas issamus sistemas apibiidinimas, igalinantis lengviau j:t ivertinti. Sis apibiidinimas gali biiti ivairil! forml!: 1. schemos (imones organizacinestruktiiros, irasl! ir apskaitos knygl! ir kt.); 2. aprasomojo turinia pastabos; 3. vidaus kontroles klausimynai (VKK); 4. dokumentl! ir informacijos judejimo srautl! schemos. 8

8 Ketvirtosios stadijos rezultatai turetl! itikinti auditoril!, ar sistema veikia ir kontroliuoja taip, kaip numatyta. Penktosios stadijos tikslai yra ivertinti sistemet, jos patikimum~ bei suformuluoti principus, kuriais remiamasi nustatant praktini jos efektyvum~. Sio vertinimo medziaga bus naudinga ruosiant rekomendacijas sistemai tobulinti. Sdtojoje stadijoje atliekami pasitikejimo testai, kuriais vertinamos kontroles priemones. Vienas is svarbiausil! siuolaikinio audita poziiirit! yra tas, kad stipri kontrole igalina gauti patikimus irasus (apskaitos duomenys ir kt). auditorius turi patikrinti, ar kontroles sistema praktikoje veikia taip, kaip numatyta projektuose. Septintoji stadija. lvertin~s sistem~ ir atlik~s kontroles priemoniq testus, paprastai auditorius siuncia rast1l vadovybei. lame nurodomos silpnosios kontroles vietos ir pateikiamos rekomendacijos kontrolei pagerinti. Astuntojoje ir devintojoje stadijose auditorius atlieka savarankiskus testus. lie skirti duomenims, pateiktiems apskaitos registruose bei baigiamosiose s~skaitose, tirti. Siomis procediiromis siekiama dviejq svarbiausiq tikslq: 1. gauti patvirtinimus duomenims, pateiktiems s~skaitose; 2. jei yra klaid\l, paskaiciuoti j\l poveiki pinigine israiska. Desimtoji-dvyliktoji stadijos: a) Desimtosios stadijos tikslas - remiantis bendrais apzvalgos duomenimis, nustatyti s'lskaitq duomenq patikimum'l. Tai atliekama analizuojant s'lskaitq duomenis ir jq pateikim'l utskaitomybeje. b) Vienuoliktoji stadija. Ataskaita audita grupes nariams. Ji labai svarbi, daroma audita pabaigoje. Ataskaitoje isreiskiama nuomone apie s'lskaitose pateiktus duomenis. c) Dvyliktoji stadija. Baigiamasis rastas vadovybei yra itin svarbi audita isvada. Nors toks rastas ir nel1umatytas istatymuose, jo tikslas - pateikti tolesnius siulymus sistemai tobulinti bei kitus specialius klausimus, susijusius tiek su auditu, tiek su ataskaitomis. VI. Audita planas Ruosdarnas bendr~i plan~ auditorius vadovaujasi 4-ojo Tarptautinio audita standarto "Planavimas" reikalavimais. Atsizvelgdamas i audita apimti ir biitinum~ vadovauti atliekantiems audita darbet, jis turi numatyti: 9

9 . samdos s,,\:lygas ir kit,,\: istatymuose numatyt,,\: atsakomyb~;. ataskaitos pobiidi ir terminus bei kit,,\: bendravim,,\: su klientu, aptart"\: sutartyje;. kliento taikomus apskaitos principus bei jl! pokycius;. naujl! nutariml! apskaitos ir audita klausimais poveiki;. pagrindines audita sritis;. audita tiksll! svarb<t;. ypatingo demesio reikalaujancias~jygas: esmines klaidas, klastotes ar painiav~. dokumentuose del treciwl! asmenl! kaltes; apskaitos ir vidaus kontroles sisteml! patikimumo laipsni;. galimybes skirti demesio kitoms specialioms audita sritims;. gautinl! audita duomenl! pobfldi ir apimti;. vidaus auditoril! dalyvavim~ ir jl! atliekaml! darbl! apimti. Planas turi bflti pateiktas rastu. Dokumentacijos forma ir apimtis priklausys nuo audita apimties ir sudetingumo Ketvirtajame T AS "Planavimas" numatyta, kad sudarytas audita planas ir programa turi bflti perziflreti pasikeitus s~lygoms ar gavus netiketus audita rezultatus. Sie pakeitimai turi bflti daromi remiantis rastu pateiktais faktais. Audito apimti lemia du pagrindiniai dalykai: 1) darbo apimtis ir sudetingumas; 2) kliento verslo ismanymas ir ankstesnio darbo patirtis. Atsakomybe uz audita plan~ visada tenka auditoriui, net jei klientas dalyvavo rengiant tam tikras piano dalis. Audito planavimo dokumentl! s~rasas: 1. Audito planavimo atmintine; 2. Profesines nepriklausomybes klausimynas; 3. Preliminari analitine apzvalga; 4. Bendros rizikos ivertinimas; 5. Specifines rizikos ivertinimas; 6. Svarbos apskaiciavimas; 7. Sistemas apzvalga; 8. Klausimai is praejusil! metl!; 9. Kitos piano detales; 10. Planavimo paskyrimai - laiko grafikas; 11. Darbo vykdymas ir samda; 10

10 12. Laiko zuma1as. VII. Audita r;z;ka Audito netikslumai lemia audita rizik'l padaryti nepagrist'l isvad'l. Teigiama, kad auditorius planuoja darb'l ir jam vadovauja atsizvelgdamas i realil! numatoml! netiksluml! (tiek individualil!, tiek isplaukiancil! is tarpusavio rysio), svarbil! finansines inforrnacijos vertinimo ir nuomones isreiskimo atzvilgiu, poveiki. Jo nustatymas priklauso nuo auditoriaus profesionalumo. Sudarydarnas bendnui plan'l, auditorius nustato kiekybini netiksluml! poveiki. Apsvarstydamas galimus netikslumus, auditorius numato jl! itak'l dviem lygiais: 1) atskirl! s'lskaitl! likucil! duomenl! ir 2) jl! issifraviml!. Netiksluml! poveiki gali lemti ir istatyml! bei norrninil! aktl! reikalavimai, kai kuril! finansines atskaitomyms s'lskaitl! likucil! ir jl! tarpusavio s ysio neatitikimai. Auditorius apzvelgia ir vigus jo demesi atkreipusius netikslumus, ir jl! esm~. Auditorius turi atidziai tikrinti santykinai mazas sumas. Jos gali tureti svarbl! poveiki finansinei inforrnacijai. Netiksluml! pobiidis gali atskleisti ir kitus reiksmingus dalykus. Pavyzdziui, ir mazes neteisetl! apmokejimq SUllieS gali biiti pavojingos, jei del jl! susidaro svarbiis, nets ir atsitiktiniai, isiskolinimai, prarandama tufte, sumazeja pajamas. Kitas kokybinil! netiksluml! pavyzdys gali biiti neteisingas (neadekvatus) apskaitos politikos apibiidinimas. Tai svarbu, nes tai gali suklaidinti finansines inforrnacijos vartotojus. Audito rizika galima dviem lygiais: 1) finansines atskaitomybes ir 2) s'lskaitl! likucil! bei iikinil! opelacin klasil!. Auditorius turi apskaiciuoti audita rizik'l pasiremdamas ziniomis apie kliento versl'l, sak'l, vadovyb~, aplinkos ir valdymo kontrol~. ApskaiCiuodamas bendr'l rizikos lygi, auditorius turi numatyti, ar yra likvidumo, veiklos t~stinumo ar kitl! probleml!. Ekonomines inforrnacijos sraute esancios klaidos sudaro buvimo rizik'l (BR). Klaidos, kurios isvenge kontroles arba kuril!ji nenustate, lemia kontroles rizik'l (KR). Klaidos, kurias atskleidzia auditorius, sudaro susekimo rizik'l (SR). Auditoriaus nesusektos klaidos sudaro audita rizik'l (AR). Audito rizika skaiciuojama kaip buvimo, susekimo ir kontroles rizikos sandauga: AR=BRxKRxSR 11

11 Arba AR SR= BRxKR Buvimo rizika rodo, jog s~skaitos likuti ar iikinil!: operacijl!: klas~ labai veikia netikslumai. Pastarieji gali biiti dideli, ypatingo pobiidzio ar s~lygoti netikslumus kitl!: s~skaitt! likuciuose, ukinit! operacijt! grupese, darant prielaid'b kad jie nepateko i vidaus kontrol~. Buvimo rizik~ lemia imones veikla, jos aplinka, s~skaitt! likucit! duomenys ar ukinit! operacijt! klases. Pavyzdiiui, s~skaitos, kurit! duomenims turi itakos vadovl! nuomone; sudetingi ir painus kalkuliacijl!(s~matl!) apskaiciavimai; prekes, itin jautrios vartotojl! paklausai ar technologijai, kurios gali tureti itakos jl! vertei ir kt. Kontroles rizika yra tokia rizika, kad netikslumai, kurie gali pasitaikyti sqskaitl! likuciuose ar iikiniq operacijq klasese, bus laiku nepastebeti ir vidaus kontroles sistema neuzkirs jiems kelio. DaZnai kyla tam tikra kontroles rizika, nes vidaus kontroles sistema ribota. ApskaiCiuodamas kontroles rizik'l, auditorius turi atsizvelgti ir i kontroles projekto tinkamum~ ir testus, grieztai laikytis kontroles procedilroms numatytl! taisyklil!. lei nera tokil! ivertiniml!, auditorius turi numatyti dideli rizikos laipsni. Susekimo rizika reiskia, kad per audita procedilras nebus rastas netikslumas. Tam tikra susekimo rizika yra visada, jei auditorius netikrina visl! s~skaitl! ar ilkinil! operacijl!. Pavyzdziui, auditorius gali parinkti netinkamas audita procedilras, neteisingai jas taikyti ar klaidingai aiskinti atlikto audita rezultatus. Praktikoje audita rizik~ apibrezti naudojama ir kita s~voka. Tai audita patikimumo lygis procentais. Taigi audita rizika siuo atveju biltl! skirtumas tarp 100 pasitikejimo lygio procentais. VIII.Audito duomenys ir darbo dokumentai Audito duomenys apskritai turi padeti auditoriui susidaryti nuomon~ apie finansin~ informacij'l. Sito siekdamas auditorius paprastai neturi tirti visas imanomos informacijos, nes gali daryti isvad'l apie s'lskaitl! likucius, sandoril! klases ar kontrol~ loginil! samprotaviml! biidu arba per statistines atrankos procediiras. 12

12 Audito duomenl!: patikimumas priklauso nuo jl!: riisies (vidiniai ir isoriniai), pobildziovizualiniai, dokumentuoti ar zodiniai, 0 svarbiausia, nuo aplinkybil!:, kuriomis jie gauti. 5;ios bendros taisykles gall bilti naudingos vertinant audita duomenl!: patikimum~:. ISoriniai duomenys (pvz., patvirtinimas, gautas is trecil!il!: sali\.!:) patikimesni net vidiniai duomenys;. Vidiniai duomenys patikimesni tada, kat atitinkama vidaus kontrole yra pakankama;. Duomenys, kuriuos surinko pats auditorius, yra patikimesni uz gautus is imones;. Duomenys, gauti kaip dokumentair rastu, yra patikimesni uz gautus zodziu. Auditorius gali gauti patikimesnius audita duomenis, kat ima juos is skirtingl!: saltinil!: arba derina skirtingus duomenis. Auditorius turi kruopsciai ir nuosekliai rinkti duomenis, objektyviai juos vertinti. Parinkdamas procedfuas duomenims gauti, jis turi pripazinti, jog finansineje informacijoje gall bilti esminil!: iskraipyml!:. Duomenl!: rinkimo islaidos turi bilti racionaliai susijusios su gautos informacijos naudingumu. Nors biltl!: sunku atlikti testus ar jie daug kainuotl!:, taciau tal nera pagrindas jl!: atsisakyti. Kai auditorius rimtai abejoja del kokil!: nors patvirtiniml!:, turi pabandyti gauti patikimus ir pakankamus duomenis, kurie issklaidytl!: tokias abejones. Jeigu jis negali gauti pakankaml!: duomenl!:, negali isreiksti bes~lygines nuomones. Auditorius gauna duomenis taikydamas ivairias proceduras:. Inspekcijq;. Stebejimq;. Apklaus~ ir patvirtinimq;. ApskaiCiavimq;. Analitin~ apzvalg~. lnspekcija - tal dokumentl!:, irasl!: ir materialiojo turto tyrimas. Stebejimas reiski, kad proceduras atlieka kiti asmenys. Auditorius gall tik stebeti, kaip kliento personalas skaiciuoja materialines vertybes ar atlieka vidaus kontrol~, bet nepalieka audita pedsako. Apklausa - ieskojimas tinkamos informacijos, kuri~ pateikia ismanantys asmenys imoneje arba uz jos ribl!:. Apklausa gall bilti ir rastiski formalfis treciosioms salims 13

13 adresuoti paklausimai bei zodiniai dirbantiems asmenims. Atsakymai i k1ausimus auditoriui ga1i biiti informacija, kurios jig pirma neturejo, arba jo turimus duomenis patvirtinanti informacija. Patvirtinimas susideda is atsakyml! i pasiteiravimus del informacijos, esancios apskaitos registruose. Pavyzdziui, auditorius paprastai reika1auja patvirtinti debitoril! sko1as tiesioginiu pranesimu. ApskaiCiavimai susideda is dokumentl! ir apskaitos registfl! aritmetinio teisingumo patikrinimo ar savarankiskl! paskaiciaviml!. Analitine apivalga apima svarbiausilj: procentl! bei tendencijl! ir neiprastl! svyraviml! bei atskifl! k1ausiml! nagrinejim~. Ga1ima isskirti siuos audita duomenl! tipus: I Tiesiogiai prieinami duomenys. 1. Dokumentai (s~skaitos, vaztarasciai,kasos orderiai ir kt), kuriuose atvaizduoti svarbiausi apskaitos duomenys apie vers1~. 2. Apskaitos registrai - knygos, zuma1ai ir kiti registrai, kuriuos naudoja imone apskaitos duomenims registruoti ir su1yginti. 3. Kiti irasai - pavyzdziui, issami informacija apie i1ga1aikio materia1iojo turto pardavimus ir pirkimus ir pan. 4. Fizinis buvimas - gali bliti tiesiogiai prieinamas auditoriui, nors neparodytas dokumentuose ir registruose. Dazniausiai tai susij~ su imones turtu - pastatais, irengimais, atsargomis ir pinigais. II Auditoriaus gauti duomenys. 1. VadybininklJ ir personalo paaiskinimai. Kartais auditoriui butina gauti informacijos ir paaiskiniml.! apie tikruosius apskaitos veiksmus is atsakingl.! uz juos imones vadovl.!. 2. Klausimynai naudojami imones apskaitos sistemai apzvelgti. Kuo stipresne imones vidaus kontrole, tuo maziau savarankiskl.! testl.! reikia atlikti, kad butl.! gauti duomenys, kuriais grindziama auditoriaus nuomone. 3. TreCitUl.! salil.! patvirtinimai. Kartais auditoriui prireikia patvirtiniml.! tiems duomenims, kuriuos yra surink~s. informacijos pasiteiravimai, pateikiami irnoneje 4. Velesni ivykiai - tikrindamas apskaitos informacijoje pateiktus ivykius ir situacijas, kurie parodyti balanse, auditorius turi pasiziureti ir i panasius ivykis, buvusius netrukus po balanso sudarymo.tokia technika labai naudinga, kai 14

14 auditas daromas metams pasibaigus ir kai atskaitomybeje parodyti ivykiai labai pasikeite kiekine ir sumine israiska. Duomenys yra butina audita proceso claus, nes be duomenq auditorius negali pateikti save nuomones. Negalima auditoriaus nuomone apie atskaitomyb~, jei audita duomenq nebera arba jie nebegali biiti gauti. Duomenys auditoriaus nuomonei pagristi turi biiti surinkti ir ivertinti vadovaujantis istatymais, audita standartais ir kitais norminiais aktais. Pakankami audita duomenys yra vienas is pagrindiniq tyrimo tikslq. Riboti ar nepakankami duomenys tures itakos modifikuojant auditoriaus nuomon~. Audito duomenys yra zodiniai, rasytiniai, natiiriniai. Jais operuojant daromos logines isvados. Audito darbo dokumentq skaicius, turinys ir tipas priklauso nuo keleto motyvq. Jiems itakos turi nuomones pobiidis, kliento apskaitos biikle, finansine atskaitomybe, kuri bus pateikiama metineje atskaitoje, ir kt. ra'~dit;d;rl;~~'d~~k~(;rtta'ryra"st"e:""~""""'"" 1. Audito programa - issamus s asas procedurl!, taikoml! atskirl! ukinil! operacijl! klasei ar specifinems s'lskaitoms. Darbinis balansas - tai Didziosios knygos s'lskaitl.! s'lrasas. Jame turi buti: a) nesuderintos s'lskaitos is kliento apskaitos duomenl!; b) reguliuojantys irasai; c) patikrintos sumos. Pagrindinis sqrasas todo tarpusavyje susijusil! s'lskaitl! duomenimis. Siame s ase turi buti issifruotos: a) visas Didziosios knygos s'lskaitos, kurios balanse rodomos viena eilute; b )susijusios s'lskaitos, kurios buvo detalizuotos ir kuril.! bendra suma turi buti parodyta darbiniame balanse. Sqskaitl{ analize atvaizduoja veikl'l per laikotarpi. Ji prasideda nuo pradinio likucio, rodo ukines operacijas (padidejim'l ar sumaiejimq) ir baigiama galutinio likucio analize. S'lskaitl! analize naudojama investicijl!, neaiskil! s'lskaitl!, turto ir irengirn\.!, skol\.!, nuosavo turto ir vertybini\.! popieri\.! s~skaitorns. Sqrasas arba darbinis balansas. S~rasas rodo s~skaitos galutinio likucio sudeti, 0 analize - veikllt per metus.sis sltrasl! tip as reikalingas gautinl! ir moketinl! sltskaitl! sumoms, remonto ir naudojimo islaidoms, ivairioms pajamoms ir t.t. nustatyti. Sltrase rodomos tik sumos, sudarancios galutini likuti. # 15

15 6. Suderinimo sqrasas. Suderinimas susieja apskaitos irasus su kitais informacijos saltiniais. lis patvirtina s~skaitl! likucius. Sio s~rasl! tipo prireikia suderinti kasos knygos duomenims su banko patvirtinimu ir pan. 7. Palyginimo lentele - apskaitos irasl! palyginimas su kitais duomenimis. Tai praejusil! metl!. piano, einamieji duomenys, pramones statistika, auditoriaus apskaiciavimai. Sis lentelit! tipas dazniausiai naudojamas ivairioms pajamt! ir islaidl! s~skaitoms. 8. Aprasymo procedura arba rezultatai. Sis lentelit! tipas gali biiti panaudotas susumuoti turto stebejimams ar paaiskinti taikytoms procediiroms, kurios patvirtina dokumentl! duomenis. Priskiriama: kliento sutarcit! kopijos, reprezentaciniai rastai, advokat1! pareiskirnai ir kt. IX. Audita testai Kontroles (pasitikejimo) testai. Auditorius, noredamas pasitiketi vidaus kontrole, turi numatyti ir atlikti kontroles testus. Jeigu kontroles testai atskleidzia (1) silpn~sias vietas ir tai, kad (2) nera vidaus kontroles, kad (3) apskaitos irasuose ir finansineje atskaitomybeje gali bilti esminil! klaidl! ar praleidiml!, auditorius turi daryti daugiau savarankiskl! testl!. Svarbu pastebeti, kad siais testais tikrinama kontrole, 0 ne ilkine operacija. Pastaroji gali bilti tik kaip priemone testui atlikti. Tode! auditorius privata registruoti ir isskirti vigus priestaravimus, kuriuos atskleide kontroles testai. Jei kontroles testai neatskleidzia priestaraviml!, auditorius pagristai gali pasitiketi vidaus kontroles efektyvumu, lode! gali apriboti savarankiskus testus tam tikriems apskaitos irasams. Jei pasitikejimo testai atskleide priestaravimus, kurie rodo, kad kontrole praktikoje veikia netinkamai, auditorius turi nustatyti priezastis. Jis turi ivertinti tokius dalykus: 1. ar nukrypimas yra tik pavienis, ar jig reprezentuoj analogiskl! nukrypimll visum(b 2. ar rodo, jog gali bilti klaidl! apskaitos irasuose. Jei gauna paaiskinimus, kad sis nukrypimas pavienis, auditorius privata patvirtinti duomenimis, kuriuos gaus testais ateityje. lei pasitikejimas kontroles veikla pagristas, auditorius turi uztikrinti, kad jis efektyvus per vis'l laikq, kai buvo reiskiama nuomone. Pasitikejimo testai, padaryti 16

16 preliminarioje stadijoje, turi biiti pagristi testais kitai finansinit! mett! daliai ateityje. Siuos papildomus testus reikia uzbaigti baigiamojoje audita stadijoje. Auditorius turi atlikti kitas procediiras, garantuojancias apskaitos duomenl! teisingum'l per laikotarpi, kurio neatspindi pasitikejimo testai. Apibrezdamas altematyvias procediiras, auditorius atsizvelgia: a) i ankstesnit! pasitikejimo testt! rezultatus; b) ar kontroles priemones buvo tokios pat vis'llaik'l Car nebuvo kontroles pasikeitimj.!); c) i likusio laikotarpio trukm~; d) i testuojaml! iikinit! operacijt! ir s'lskaitl! pobiidi bei dydi; e) i savarankiskus testus, kurie bus atlikti nepaisant, ar kontrole pakankama. Svarbiausias kiekvieno pasitikejimo testa tikslas - atskleisti, ar yra nukrypiml! nuo aprasytos sistemas, galincil! daryti esmini poveiki buhalteriniams irasams, kurie yra s'lskaitl! duoment! patikimumo pagrindas. Auditorius turi isnaudoti vidaus kontroles patikimumq, atsizvelgdamas ir i islaidas, ir i laikq, nes: a) pasitikejimas vidaus kontrole leidzia auditoriui maziau atlikti savarankiskt! testl!; b) sumazin~ savarankiskl! testl! apimti, sutaupome laikq, sumazeja audita s1:\1laudos. Savarankiski testal Savarankiski testai skirstomi i dvi kategorijas. Tai analizes procediiros ir issamiis iikiniq operacijq klasiq bei sqskaitq likuciq testai. Analizes procediiros taikomos trimis tikslais: 1. kad padetq auditoriui numatyti kitas procediiras; 2. kad esminiai testai duomenims apie pilnutinumo ir kt.) gauti; patvirtinimus (buvimo, ivertinimo, 3. kaip bendra finansine informacijos kontrole, taikoma audita pabaigoje. Okinil{ operacijl{ testai susij~ su atskil1.! ukinil! operacijl! patikrinimu. lie atliekami inspektuojant dokumentus ir apskaitos irasus. Pavyzdziui, sitaip atrankos budu galima patikrinti prekil! issiuntimo dokumentus, sulyginus juos su pardaviml! zurnalu. Patikrinimo tikslas yra nustatyti, ar visos issil!stos prekes uzregistruotos pardaviml! knygose. Sqskaitl{ likucil{ testai taikorni Didziosios knygos s'tskaitorns detalizuoti. Pavyzdziui, tvirtinant gautinas aprnokejimq surnas, parodytas pagalbineje knygoje pagal pirkejus. 17

17 Klaidl{ atskleidimo testai paprastai prasideda nuo registr\!, kuriuose parodytos iikines operacijos, tikrinimo, 0 veliau tikrinami pirminiai dokumentai ar ieskoma kit\! irodymtt. Tokie testai gali padeti nustatyti vigus atskaitomybes padidinimo faktus ir kai kuriuos jog sumazinimo, praleidimtt faktus. Nukrypiml{ testai. Kai kuril! auditoriaus testl! tikslas - atskleisti, ar yra klaidl! apskaitos irasuose. Tenninas "klaidos" siame kontekste reiskia netycinius veiksmus ar netikslumus. Testavimas taip pat turi aprepti ir galimas klastotes. Auditoriai siek tiek apsidraudzia, jei nera motyvl! itarimams, bet niekada negali neabejoti vadovl! garbingumu. Auditorius privalo zinoti netiksluml! tipus, kurie gali pasitaikyti ir sugebeti juos atpazinti. Nukrypimus rodo: 1. nepriimtini irasai (kontroles mechanizmo defektai): a) neteisingi buhalteriniai irasai; b) rasti falsifikuoti dokumentai; c) svarbiausi4: kontroles priemonil! nevykdymas. 2. nepriimtini paaiskinimai: a) skaicil!, tendencijl! ar rezultatl!, kurie neatitinka galimybil!; b) neiprasti straipsniai, suderinimai ar laikinas s'lskaitl! sustabdymas; c) neiprasti fondl!, skirtl! saugojimui, investavimai; d) didelil! "neiprastl!" sandoril!, ypac laikotarpio pabaigoje, su giminiskomis imonemis ir bankais sudarymas. 3. mokejimai: a) dideli honorarai konsultantams ir patarejams uz nespecifines paslaugas; b) honorarai, gerokai didesni negu iprastinis atlyginimas uz panasl! darb<t; c) dideles sumos, mokamos is kasos, ar banko cekiai per uzsienio imones pacioms imonems arba pervedimai i s'lskaitas bankuose; d) sumos, mokamos savo ar kitl! valstybil! valdininkams; e) bendra irodancil! duomenl! stoka. 4. kiti: a) kliento susirasinejimasu jo igaliojiml! reguliuotojais igaliojiml! (teisil!) suteikimo klausimais; b) kliento ir jo konsultantl! susirasinejimas istatyml! klausimais, susijusiais su patarimais del ypatingl! priemonil!, kurias klientas ignoravo; 18

18 c) Valstybes kontroles departamento ar policijos tyrimai; d) duomenys apie pareigunl! ir tarnautojl! per daug islaidl! gyvenimo bud<t. Kai netikslumai nesvarbus, auditorius aptaria klausimus su vadovybe ne tik jet informuodamas, bet ir nustatydamas, kokil! veiksml! reikia imtis padeciaistaisyti, kad tokie ivykiai nepasikartotl! ateityje. Kai auditorius mallo, kad netiksluml! yra ar gali buti, jig privalo apsvarstyti ir audito duomenl!, surinktl! tiriant kitus susijusius klausimus, patikrinim<t. Klastotes, kurios rodo manipuliacijas su s<tskaitl! ir finansines atskaitomybes duomenimis, bet nesusijusios su iseikvojimais, vadinamos valdymo klastotemis. Auditorius turi buti itin budrus sil! klastocil! atzvilgiu, ypac paskutinese audito stadijose, kai atliekama finansines atskaitomybes apzvalga. Klastotes, kai tamautojai pasisavina prekes ar pinigus, vadinamos tamautojl! klastotemis. Tamautojl! klastotes bulla individualios arba grupines, nezinant direktoriams. Pinigai is kasos gali biiti pasisavinami tiek fiktyviai juos ismokant, tiek neinesant jl! i kas<t. X. Audita atranka Statistine ir nestatistine atranka Statistine atranka is esmes skiriasi nuo nestatistines tikimybil! teorijos, matuojant rizik~ ir ivertinant atrankos rezultatus, panaudojimu. Akivaizdzi~ naud~ statistine atranka duoda tada, kai: a) priimtinesne, nes auditorius gali tvarkingiau planuoti audit~. Auditas del statistines atrankos mechanizmo negali biiti atliktas, kol nenustatytas toleruotinos klaidos dydis ir audita patikimumas; b) tiksliai apibrezia reikaling't atrankos dydi. Kartais auditorius subjektyviai pasirenka logik't numatydamas toleruotin't klaid't ir reikaling't pasitikejimo lygi, apibrezdamastatistini metod't ir atrankos, patenkinancios jo tikslus, dydi; c) testa rezultatl! ivertinimas ir atrankos rizika (nustatomas kiekis) gaunami tikslesni. Svarbiausiostatistines atrankos, taikomos darant audit'!, gali biiti dviejl! riisil!: a) pagal kokybinius ir b) kiekybinius pozymius. 19

19 Atranka pagal kokybinius pozymius susijusi su tokil! vienetl! atrinkimu, kurie gali tureti dvi reiksmes, ir dazniausiai padeda apsirupinti informacija apie kuri nors dydi is esaml! ivykil! ir apie tam tikras visumos charakteristikas. Kiekybine atranka susijusi su atrinkimu tokil! vienetl!, kurie gali biiti ivertinti istisines eilutes ribose. Auditoriai kiekybin~ atranket gall panaudoti ne tik tokil! visumos suml! kaip debitoriai, mokejimo ziniarascil! ir ilgalaikio materialiojo turto padidejimo testams. li gall buti taikoma ir vertinant, pavyzdziui, atsargl! skaiciavimet ir kainos nustatymet tik daliai visumos objektl!. Nestatistine atranka. Atranka laikoma didele, kai tikrinama 30 pozicijl!, esant stipriai kontrolei ir vidaus auditui. lei nera vidaus audito, atrenkama 35. Atranka vidutine, kai, nusta6us vidaus kontroles silpnetsias vietas, tikrinama 50 pozicijl!. lei vidaus kontrole neefektyvi, tikrinamos 75 pozicijos. Atranka piniginiu matu. Paprastai specialus statistikos metodai, taikomi savarankiskiems testams, vadinami piniginio mato atranka (PMA). li turi dvi pagrindines charakteristikas: pavyzdziai atrenkami testui pagal jl! lyginamcuet dati bendroje sumoje; isvados yra daromos, remiantis kokybines atrankos koncepcija. Kiekybine atranka. Pranasumai a) kiekybine atranka paprastai efektyvesne uz PMA, jeigu tiketina, jog bus didelil! skirtuml! tarp apskaitos ir audito ivertiniml!; b) auditoriui lengviau padidinti atrankos dydi negu taikant PMA; c) galima lengvai susidoroti su tl! visumos objektl! nuliniu ar neigiamu ivertinimu. Trfikumai a) kiekybin~ atranket taikyti sudetingiau negu PMA. Auditoriui paprastai reikia kompiuterines programos. b) atrankos dydis labiausiai priklauso nuo visumos standartinil! nukrypiml! reiksmes. XI. AtsargLl, ilgalaikio materialiojo furta, IsiskolinimLl, pinigll auditas Atsargl{ auditas Pagal tarptautin~ apskaitos ir audita praktikq, i atsargas ieina trys apyvartinio turto riisys. Tai prekes, pagamintos pardavimui, nebaigta gamyba ir prekes, kurios bus 20

20 sunaudotos produkcijai pagaminti (pirkimai, tiekimai, zaliavos ir kt). Taigi apskaita ir auditas turi bendr::t kontroles objekt~. Jis svarbus ir apskaitai, ir auditui del sitokil! priezascil!. Pirma, minetos atsargl! riisys sudaro didziausi~ imones apyvartinio turto dati. Todel esminiai netikslumai bei klaidos informacijoje apie atsargas gali labai suklaidinti informacijos vartotojus: savininkus, bankus, kreditorius ir kt. Antra, taikomi ivairus vertinimo metodai gali daryti dideti poveiki finansiniams rodikliams. TreCia priezastis butq atsargq vertes poveikis pardavimq kainoms, 0 per jag ir metinems pardaviml! pajamoms. Ketvirtoji priezastis butl! atsargl! kokybes, jl! bukles rysys su atsargl! verte. Tai vienas is sunkiausil! audita uzdaviniq, kuris daro poveiki imones finansines bukles nustatymui. Svarbiausi atsargl! audita tikslai: 1. nustatyti vidaus kontroles adekvatum~ 2. nustatyti uzregistruotl! apskaitoje atsargq pagristum~ jl! buvimo ir nuosavyms teises poziuriu 3. istirti, ar visas atsargos uzregistruotos apskaitoje (nustatyti apskaitos duomenl! pilnutinumv 4. patikrinti, ar buhalteriniai irasai apie atsargas matematiskai tikslus ir atitinka Didziosios knygos ir kitl! panaudojiml! registrl! duomenis 5. nustatyti, ar atsargq ivertinimas artimas rinkos kainoms 6. nustatyti duomenl! apie atsargas pateikimo bei detalizavimo finansineje atskaitomybeje adekvatum::t Atliekant atsargq audit'!., pravartu ivertinti ir atsargq kontroles vykdytojus. Atsargq vidaus kontrole apima siuos momentus: pirkimo, gavimo, sandeliavimo, isdavimo, gamybos, issiuntimo funkcijl! kontrol<t, taip pat s~naudl! apskaitos sistem~ bei inventorizacij ~. Ilgalaikio materialiojo turto auditas Tikslai: 1. Gauti ar atnaujinti ilgalaikio materialiojo turto duomenis, patikrinti susumavimo teisingum~ ir suderinti bendras sumas su apskaitos registrais bei s~skaitl! duomenimis 21

21 2. Patikrinti, ar IMT duomenys nepadidinti, atrinkti objektus is to paties pavadinimo s~skaitos ir Didziosios knygos duomenl! 3. Patikrinti visas svarbiausios nuosavybe savinink~ tiesiogines inspekcijos biidu ar gavus treciwl! salil! nuosavybes patvirtinimus - aktus, bylas, lizingo dokumentus ir kt. 4. Padaryti atran.~~ lizingo biidu isigyto ir pirkto pagal kredito susitarimus turto, remiantis atitinkamu turtu ir rentos s~skaitomis Didziojoje knygoje 5. Apsvarstyti visus IMT nukainojimus per metus, iskaitant nuosavybes investicijl! pagristum~ ir atvaizdavimo apskaitoje teisingum~ 6. Apsvarstyti visl! nurasytl! IMT suml! tikslingum~ (tokie nurasymai gali biiti taikomi, pvz., ten, kur irengimai neveikia ir suged~ ar kur nuosavybes balansine verte gerokai didesne uz esam~ rinkos kain'l) 7. lsitikinti, kad IMT s~skaitl! duomenys sutampa su atitinkamais Didziosios knygos likuciais Debitoril{ ir kreditoril{ auditas. Debitoriq kreditas. Debitoril! audita efektyvumas labai priklauso nuo audita programl!, taikoml! testl! kryptingumo. Patikrinimu siekiama gauti tinkamas audita garantijas, kurios leistl! susidaryti nuomon~, ar debitoril! s~skaitos duomenys nera is esmes klaidingi, kad atskleisti nukrypimai nevirsija svarbos lygio. Suvestineje programoje pateikiama auditoriaus isvada apie debitoril! s~skaitos patikrinimo duomenis ir nuoroda i darbo dokumentus, kuriuose sie duomenys pateikti. Taip pat Cia pateikiama nuoroda i ataskait(l partneriui, kur taip pat isreiksta nuomone apie debitorinio isiskolinimo s(lskaitos duomenl! teisingum(l. Auditorius tyrim(l pradeda nuo debitoril! s(lraso duomenl!, apklausia skolininkus (issiuncia aplinkrascius ), patikrina isiskolinimo sumos teisingum't, abejotinl! skoll! surinkimo galimybes. Galiausiai auditorius istiria blogl! suml! nurasym(l ir pereina prie debitorinio isiskolinimo sumos, parodytos balanse, tyrimo. Itin daug demesio skiriama sandoriams, kurie buvo ivykdyti finansinil! metl! pabaigoje ir ateinancio s(lskaitinio laikotarpio pradzioje. Cia svarbu nustatyti, ar sugr~intos prekes ir kainl! nuolaidos teisingai apskaitoje atvaizduotos. Auditorius istiria ir darbuotojams isduotl! bei gra.zintl! paskoll! ir is jl! gautl! palukanl! atvaizdavim(l apskaitoje. Kad lengviau butl! apklausti debitorius, auditorius taiko atrank(l. Atrenkant objektus vadovaujamasi 22

22 tokiais pozymiais: pardavim\! sumos dydis, bendra debitori\! straipsnio suma, svarbos dydis. Atrinktos s(tskaitos faktiiros derinamos su pardavim\! ir apmokejim\! s(tskait\! bei banko isras\! duomenimis. Debitoriai met\! pabaigoje suklasifikuoja pagal isiskolinimo trukm~: einamieji, vieno menesio, dviej\! menesi\!, trij\! menesi\! ir daugiau. Kreditoriq aurlitas. Kreditori\! audita tikslas - gauti ir suregistruoti Auditoriaus darbo dokument\! duomenis, kuriais pagrindziama nuomone, jog kreditori\! s(tskaitos duomenys, parodyti balanse, nera reiksmingai sumazinti. Audito garantijos apie kreditorinio isiskolinimo s(tskaitos duomenis, gautos is toki\! saltini\!: issami\! savarankisk\! test\!, vidaus kontroles patikrinimo, isplestines analizes, duomen\! visumos. Cia nurodomi Audito darbo dokumentai, kuriuose suregistruoti surinkti audita duomenys, taip pat suformuluota auditoriaus nuomone apie kreditorini isiskolinim(t. Auditoriaus tyrimas t~siamas kreditorinio isiskolinimo sum~ parodyt(t finansineje atskaitomybeje,skirstant i atskirus tipus - finansini lizing~ pirkimus skolon, vekselius ir kt. Pinigll auditas Tikrinant banko operacijas ir pinigus, reikia nustatyti, ar pinigai banko s,!skaitoje, kelyje, esantys pas atsakingus asmenis, teisingai parodyti balanse. Auditorius issiuncia i bank~ laisk<h kuriame nurodo s~skaitos tip<h numeri, likuti met\.! pabaigoje pagal apskaitos duomenis arba praso, kad bankas pats nurodytl.! kokias imone turi s~skaitas, kokie jl! likuciai ir rysiai si kitais bankais. Toks suderinimas atliekamas visais atvejais. Suderinimo laiskas rasomas kliento vardu, bet ji issiuncia pats auditorius. Prie pridedamas tuscias vokas su atgaliniu auditoriaus adresu. Paprastai auditorius siuncia laiskus i visus bankus, kuriuose audituojamais metais klientas turejo depozitus, taip pat ir tuo atveju, kai tikrinimo metu s~skaitos jau yra uzdarytos. Gali atsitikti, kad skala bankui lieka, nors s~skaita uzdaroma. lei pinigl! likucius klientas pats suderina su banku dar pries atvykstant auditoriui, tai nebutina sio darbo dubliuoti. TaCiau auditorius turi detaliai isnagrineti padaryt~ suderinim% kad isitikintq, jog jis buvo gerai atliktas. Auditorius turetq isnagrineti pinigines operacijas vykusias maziausiai per septynias dienas, pasibaigus finansiniams metams. Klientas gali reikalauti, kad bankas parengtq toki~ ataskait~ ir nusil!stl! tiesiai auditoriui. 23

23 Si ataskaita lyginama su kliento bankines apskaitos duomenimis. Tai leidzia pagal gaut~ is pirml! rankl! informacij~ patikrinti neapmoketa s~skaitas, issiaiskinti sumas, buvusias kelyje. Tikrindamas apmokejiml! datas, auditorius nustato ar nebuvo nepagristai uzt~siami apmokejimai ir pinigl! kiekis s~skaitoje nera padidintas. Pinigl! sumos, esancios pas atsakingus asmenis paprastai bulla nedideles. Jos gali buti patikrintos bet kada, tai yra pries sudarant balans~ ar po jo. Daugelis auditoril! claro tai netiketai. lei vidaus auditorius reguliariai atlieka tokius tikrinimus, tai nepriklausomas auditoriusjsnagrinej~s jo darbo dokumentus, gali nuspr~sti, kad toks tikrinimas nebereikalingas. lei si suma yra reiksminga, tai toks patikrinimas yra pageidautinas. Pinigai esantys pas darbuotojus tikrinami kartu su perkamomis uz juos vertybemis. Kitaip yra pavojus, kad nes1lziningi darbuotojai gali slepti trilkumus, sakydami, kad jie k1l nors pifko. XII. Baigiamieji darbai Daug auditui reiksmingos informacijos, apibudinancios audita proces~ ir rezultatus, pateikiama "Kontroles ataskaitoje partneriui". Ataskaitos tikslas - itikinti partneri, kad audita veiklai vadovauta teisingai, visi numatyti darbai atlikti, 0 tyrimo rezultatai iregistruoti darbo dokumentuose. Ataskaita susideda is dviejl{pagrindinil{ datil{. A dalyje pateikiami atsakymai i klausimus, garantuojantys atlikto darbo rezultatl! aiskum~ ir tai, kad visi esminiai neaiskumai ir kliutys, turincios itakos isvadai, yra pasalintos. Sioje ataskaitoje nurodoma, kad auditas atliktas vadovaujantis standartais, svarbos lygis patikrintas, 0 klaidos nedaro esminio poveikio s~skaitl! duomenims. Ataskaitoje primenama, kad kliento apskaitos sistema patikrinta vadovaujantis audita standartl! reikalavimais, kad apskaitos irasai saugomi teisingai, kad atlikta analitine metl! pabaigos apzvalga, neapsiribota projektais. Cia taip pat kalbama ir apie tai, ar s~skaitos parengtos vadovaujantis Kompanijos istatymo ir apskaitos standartl! taikymo praktikoje taisyklemis, ar nera verslo t~stinumo probleml!, ar is vadybininkl! gautas reprezentacinis laiskas, ar raste vadybininkams surasyti visi audita metu iskil~ klausimai, 0 svarbus kitl! metl! auditui klausimai suregistruoti reikiama tvarka. Paskutiniai ataskaitos punktai kalba apie auditui sunaudot~ laik~ ir lesas bei knygl! ir registrl! gr~zinim~ klientui. 24

24 Ataskaitos B claus vadinama isvadomis. Cia audita grupes vyresnysis auditorius pasiraso audita isvadas. ISvada susideda is trijl! punktl!. Pirmajame punkte teigiama, kad atliktas irpasirasytas auditoriaus darbo dokumentl! duomenl! apibendrinimas. Antrajame nurodoma, kad iskil~ klausimai pazymeti specialioje lenteleje. TreCiasis teigia, kad darbo dokumentai tinkamai pagrindzia auditoriaus nuomon~. Atlikto darbo rezultatai aiskiis ir matyti is atitinkaml! lentelil!. Si'l kontroles tikslais parengt'l ataskait'l partneriui, apibendrin~s audita nustatytus faktus ir vis'l kit'l audita medziagq, pateikia ir pasiraso audita grupes vyresnysis auditorius. Kompanijos atskaitomybes patikrinimo lapas. Kompanijos atskaitomybes patikrinimo tapas gali tureti dvi formas: pagrindin~ ir sutrumpint'l. lame yra pateikti klausimai, 0 is atsakyml! galima nustatyti, ar kompanijos ataskaitos atitinka istatyml! ir Tarptautinil! apskaitos standartl! nuostatas. Atsakymas gali biiti trejopas: "taip", "ne", "netaikoma". Patikrinimo tapas yra nuolatinil! auditoriaus darbo dokumentl! sudetyje. Vadovybes pareiskimai. Vadovybes pareiskimai yra viena audita duomenl! forml!. Auditorius turi gauti duomenl!, kad vadovybe pripazista savo atsakomyb~ uz tinkamcl finansinil! atskaitl! pateikimcl ir jag patvirtina; duomenl! apie tokios atsakomybes pripazinimcl ir patvirtinimcl trimis bildais: a) is atitinkaml! susirinkiml! protokoll!; b) rastisk::t patvirtinim::t ar c) pasirasytos atsakomybes kopij::t. Audito metu vadovybe pateikia auditoriui daug ivairil! pareiskiml!, kurie nereikalauja specialil! tyrinejiml!. Kai kurie pareiskimai susij~ su finansine atskaitomybe. Auditorius turi:. leskoti patvirtinancil! duomenl! saltinil! imones viduje ar uz jos ribl!;. lvertinti, ar vadovybes padaryti pareiskimai atitinka kitus audita duomenis, taip pat ir kitus pareiskimus;. Nustatyti, ar pareiskimus padar~ asmenys yra gerai informuoti apie dalyk::t. lei vadovybes pareiskimo turinys nesutampa su kitais duomenimis, auditorius turi istirti aplinkybes ir prireikus apsvarstyti kitl! pareiskiml! patikimum::t. Vadovybes pareiskimai neturi biiti kin audita duomenl! pakaitalai. Pavyzdziui, vadovybes pareiskimai del turto isigijimo vertes negali pakeisti tokil! iprastinil! 25

25 duomenl! kaip kaina, kurill reikia susirasti is dokumentl!. lei auditorius nesuranda atitinkaml! duomenl!, apriboja tyiiilll! apimti, net jei yra vadovybes pareiskimas. Taigi vadovybes pareiskimas gali liesti tik audita duomenl! tinkamumll. Pavyzdziui, auditorius nebutinai laukia, kad kiti duomenys atitiks vadovl! ketinimus daryti investicijas. Tokiomis aplinkybemis auditorius turi gauti rastiskus zodinil! pareiskiml! XIII. Auditoriaus ataskaita (isvados) Galima isskirti sias svarbiausias audita ataskaitos dalis: pagrindinius auditoriaus ataskaitos elementus, auditoriaus Pavadinimas; Adresatas; {zanga; Apimties pastraipa; Nuomones pastraipa; Data; Auditoriaus adresas; gine (aiski) auditoriaus nuomone. (isvados) elementai yra sie: ataskaitas, gali biiti taikomas terminas "nepriklausomo auditoriaus ataskaita" (isvada), kad butl! galima j~ isskirti is kitl! (valdybos atskaitos, vadovybes ataskaitos, kitl! auditoril!) ataskaitl!, kuriose gal nebuvo laikomasi tl! etikos reikalaviml!, kuriais vadovavosi nepriklausomas auditorius. Adresatas nurodomas toks, kurio reikalauja samdos aplinkybes ir vietiniai reguliuojantys dokumentai. Paprastai ataskaita (isvada) adresuojama audituotos imones akcininkams arba valdybai. lzangoje identifikuojama finansine atskaitomybe, nurodant jos laikotarpi, dat~. Ataskaitoje (isvadoje) turi buti irasytos siuos formuluotes: a)uz finansin~ atskaitomyb~ atsakinga imones vadovybe, b) auditorius atsakingas uz isreikst~ nuomon~ apie finansin~ atskaitomyb~, pagrist~ auditu. Finansine atskaitomybe yra imones vadovybes pareiskimai. Tokios atskaitomybes parengimas reikalauja is vadovybes padaryti svarbius apskaitos ivertinimus ir sprendimus, nustatyti, kokie 26

26 apskaitos principai ir metodai bus taikomi sudarant finansin~ atskaitomyb~. 0 auditoriaus atskaitomybe, priesingai, yra audituoti sias finansines ataskaitas ir isreiksti aple Jas nuomon~. Apimties pastraipoje turi buti nurodyta audita apimtis ir tai, kad jis atliktas pagal: a) Tarptautinius audita standartus, b) atitinkarnus nacionalinius standartus, c) priirntet praktiket. Setvoka "apirntis" nusakorna, ar auditorius galejo atliktas tas procedilras, kurias laike biltinornis. Skaitytojui to reikia kaip garantijos, kad auditas atliktas pagal nustatytus standartus ir praktiket. lei nepateikta kita nuoroda, auditas laikornas atliktas pagal jo adrese nurodytos salies audita standartus ir praktiket. Ataskaitoje (isvadoje) taip pat svarbu tizrasyti, kad audita rnetu buvo atliktos keturios pagrindines darb!! rilsys: a) Finansines atskaitornybes surnos ir issifravirnai istirti testais; b) lvertinti apskaitos principai, taikyti sudarant atskaitornyb~; c) Aptarti svarbiausi ivertinirnai, kuriais rernesi vadovybe, sudarydarna atskaitornyb~; d) lvertintas bendras finansines atskaitornybes pateikirnas. Ataskaitoje (isvadoje) svarbu irasyti, kad auditas buvo tinkarnas pagrindas nuornonei pareiksti. Nuomones pastraipoje turi bilti visiskai aiskiai isreiksta auditoriaus nuornone, ar finansines ataskaitos pateikia teisinget ir besalisket vaizdet (arba rodo teisingus duornenis visais esrniniais aspektais) pagal finansines atskaitornybes koncepcijq, ar finansines ataskaitos atitinka istatyml! reikalavimus. Auditoriaus nuomone reiskiama siomis ekvivalenciomis frazemis "pateikia teising<t ir besalisk<t vaizd<t" arba "pateikia teisingai visais reiksmingais atzvilgiais". Audito ataskaitoje (isvadoje) taip pat gall bmi svarbu pareiksti nuomon~ ar finansine atskaitomybe atitinka kit\.! speciali\.! istatymt! ir atitinkam\.! reguliuojanci\.! dokument\.! reikalavimus. Ataskaitos (isvados) data rodo audito uzbaigimo laik<t ir informuoja skaitytoj~ kad auditorius zino apie ivykius ir sandorius, kurie ivyko iki sio laiko, taip pat apie j\.! poveiki finansinei atskaitomybeir j\.! ataskaitai. Auditoriaus atskaitos (isvados) data neturi bmi ankstesne uz finansines atskaitomybes pasirasymo dat<t. Auditoriaus adresas paprastai bulla jo buveine - tai audito firmos vieta. 27

27 Auditoriaus parasas. Dazniausiai ataskaita pasirasoma: a) audita firmos vardu; b )asmeniskai auditoriaus arba c)abiejl! atsizvelgiant i taikomet praktiket. Paprastai atskaita (isvada) pasirasom audita firmos vardu, lies ji imasi atsakomybes uz auditet. Auditoriaus nuomone. Besetlyginiais atvejais, kai auditorius padaro isvad<t, kad finansine atskaitomybe pateikia teisinget ir besalisket vaizdet (arba visais reiksmingais atzvilgiais pateikia teisingai) pagal nustatytas finansines atskaitomybes koncepcijas, auditorius isreiskia besetlygin~ (aiskiv nuomon~. Modifikuotos ataskaitos (isvados) pateikiamos siose situacijose: 1. kai yra dalykl!, neturincil! itakos auditoriaus nuomonei: dalykas pabreziamas atskiru paragrafu. Jis pateikiamas auditoriaus ataskaitoje, paprastai formuluojamas po nuomones pareiskimo, butinai nurodant, kad nekeicia besetlygines isvados.tokio paragrafo turinys smulkiau aptariamas finansines atskaitomybes paaiskinamajame rastu. Auditorius savo ataskaitoje (isvadoje) pateikia pastraipet apie vigus reiksmingus dalykus, susijusius su imones veiklos t~stinumo problemomis. 2. Kai dalykai daro itaket auditoriaus nuomonei, kuri yra: a)setlygine; b )atsisakoma pareiksti nuomon~; c )neigiama. Aplinkybes, nulemiancios auditoriaus nuomon~, kai pateikiama kitokia nei besetlygine nuomone, yra sios: a) ribota apimtis; b) nesutarimai su vadovybe del taikytl! apskaitos metodl! ir issifravimo atitikimo finansinese ataskaitose. XIV. Auditoriaus kvalifikacija, teises ir pareigos, samda Auditoriaus kvalifikacija Europos Tarybos astuntojoje direktyvoje nurodyta, kad auditoriaus kvalifikacija suteikiama asmenims, isklausiusiems teorini kurs~ universitete, atlikusiems praktik~ ir islaikiusiems profesijos egzaminus. Profesijos egzaminai suteikia ziniti:, reikalingl! auditui atlikti ir sugebejim~ igytas zinias pritaikyti praktikoje. Dalis egzamino laikoma rastu. Teorinil! zinil! patikrinimo egzaminai apima daug disciplinl!, kurios skirstomos i dvi grupes: A ir B. A grupei priskiriami dalykai tiesiogiai susijit su auditu 28