Kalbos mokymo automatizavimo tyrimas

Transcription

1 Vilniaus pedagoginis universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Informacinių technologijų katedra Kęstutis Reveltas Kalbos mokymo automatizavimo tyrimas Magistro darbas Darbo vadovas: prof. Antanas Lipeika Vilnius, 2008

2 1 Turinys Įvadas Užsienio kalbos mokymas kompiuteriu Kalbos mokymas padedant kompiuteriui Apibrėžimas Kompiuterinių mokymo priemonių panaudojimas mokykloje Gramatikos vertimo metodas Audio lingvistinis metodas Komunikacinis metodas Imliojo (pirmojo) etapo pratimai Reprodukcinio (antrojo) etapo pratimai Produkcinio (trečiojo) etapo pratimai Komunikacinis metodas programose Pimsleur io metodas Metodologija Mokymo principai Metodo realizavimas kompiuteriu Intervalinis kartojimas (spaced repetition) Užmiršimo kreivė (forgetting curve) SM-2 algoritmas Paspartinto mokymosi metodai dr. Lozanovo ir Sugestopedijos metodai Pasamoninis mokymasis Mokymasis, susijęs su miego funkcijomis Dažniausiai vartojamų žodžių sąrašai Lekseminis dažnumas Anglų kalbos žodžių sąrašai Web standartai ir internetinės mokomosios priemonės World Wide Web konsorciumas ir Web standartai Web standartus atitinkantys tinklapiai Prieinamumas (accessibility)...22

3 Išvados Mokomųjų programų apžvalga B. Burgio Speak English Quickteacher Mokomės anglų kalbos Anki Quizzlet.com elektroninės kortelės Wordchamp.com kalbų mokymasis kortelėmis Yabla.com kompiuterizuotas mokymasis su vaizdu Bendros rekomendacijos kompiuterinėms mokymo priemonėms Sukurtos užsienio kalbų mokymo(si) priemonės Netaisyklingų žodžių kartojimo programa Aktualumas ir veikimo principas Programos privalumai ir trūkumai Basic English žodžių mokymo tinklapis Aktualumas, metodika ir veikimo principas Tinklapio struktūra Vartojamumo tyrimas Web standartai...45 Išvados...47 Literatūra...48 Santrauka...51 Priedai Basic English žodžių mokymo tinklapio programinis kodas index.php zodziai.php main_en.css kaskadinių stilių byla (dviem stulpeliais) pabaiga.php perziureti.php Basic English žodžių sąrašas MySQL duomenų bazėje...85

4 3 Įvadas Aktualumas Lietuvoje pabrėžiama užsienio kalbų mokymosi svarba: užsienio kalbų mokymasis ir mokėjimas sudaro sąlygas asmenybei formuotis ir bręsti: bendrauti su pasauliu, pažinti kitas kultūras ir supažindinti su savąja, naudotis informacijos šaltiniais pažinimo tikslais ir keistis informacija su kitų kraštų žmonėmis, plėsti kalbinį akiratį bei formuotis bendrąją kalbos ir bendravimo kultūrą. Mokantis užsienio kalbų įgyjami žmogui būtini kultūrinės ir kalbinės komunikacijos gebėjimai [4]. Prof. V. Šernas teigia, kad gimtosios ir 1-2 svetimųjų kalbų mokėjimas pagrindinis instrumentas, atveriatis plačias galimybes susipažinti, įsilieti indiviui į Lietuvos ir kitų pasaulio šalių kultūrą, verslą, gamybą. Kalbų mokėjimas viena iš labai svarbių individo profesnių kompetencijų, siekiant adaptuotis Europos rinkoje. [11] Naujausios internetinės technologijos, PHP, Javascript, AJAX (angl. Asynchronous JavaScript And XML) ir kitos, leidžia sukurti internetines programas, nenusileidžiančias tradicinėms, o, daugelyje atvejų, ir lenkiančias pastarąsias. Antai, V. Šernas teigia, kad savarankiško kalbų mokymosi su kompiuteriais ar internetu tyrimai viena aktualesnių lingvodidaktikos, autodidaktikos problemų [10], 24 psl. Ši sritis, reikalaujanti kalbos didaktikos ir edukologijos žinių ir gero informacinių technolgijų įvaldymo labai apriboja ją galinčių tirti ratą, ir yra didelė rizika, kad ji bus paprasčiausiai apleista. Desmond Thomas Anglų kalbos mokymo Lietuvoje apžvalgos rekomendacijose [1], 59 psl. teigia, kad didesnis IT technologijų įgyvendinimas mokyme turėtų būti laikomas neatidėliotinu reikalavimu, jei norime, kad būtų einama link tarptautinių standartų lygio. Šiame darbe apžvelgiamos tokio įgyvendinimo galimybės, esama mokymo priemonių rinka ir naujų priemonių kūrimo kryptys. Besimokantysis užsienio kalbos (kas jis bebūtų mokinys, ar brandos sulaukęs žmogus) Lietuvoje, iš vienos pusės turi didžiulį mokymo priemonių pasirinkimą turime pakankamai žodynų, vadovėlių, gramatikų, pasikalbėjimų knygų ir net pusiau diletantiškos literatūros, žadančios išmokyti kalbos per 30 dienų. Iš kitos pusės yra didelė interaktyvių, multimediją naudojančių mokymo priemonių stoka. Jei mokinys nori išgirsti tariamus žodžius, Lietuvos

5 4 rinkoje pasirinkimų mažiau tai įvairios kompaktinės plokštelės, pateikiamos su knygomis, taip pat keletas specializuotų programų (jas apžvelgsime 2 skyriuje). Internetinių kalbos mokymosi produktų, sukurtų Lietuvoje, man nepavyko rasti. Tuo tarpu, yra resursų internete anglų kalba, bet dalis jų mokami, kita dalis nėra pagrįsti nors kokia veikiančia moksline metodologija (jie taip pat bus apžvelgti 2 skyriuje), ir dažniausiai apsiriboja žodyno mokymu kortelėmis (angl. flashcards) ir įvairiais teksto įrašymo-patikrinimo pratimais. Visų pirmiausia, aišku, susiduriama su paties turinio problema. Pavyzdžiui, užsienio kortelių (flashcards) tinklapiuose žodžių korteles lietuvių anglų kalbomis vartotojui teks susikurti pačiam, ir tai dažnai neįmanoma dėl žodžio reikšmių gausos žodyne, nemokant teisingai ištarti, įrašyti ir įkelti garso bylų ir t.t. Tyrimo objektas Užsienio kalbų mokymo metodika informatikos požiūriu; užsienio kalbos mokymo metodų realizavimo galimybės; mokymo priemonių, besiremiančių informacinėmis technologijomis, efektyvumas, tinkamumas ir panaudojimas; informacinių technologijų galimybės mokant užsienio kalbų. Tyrimo tikslas bei uždaviniai Tyrimo tikslas ištirti užsienio kalbos mokymo metodų realizavimo galimybes kompiuteriu. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti esančias rinkoje užsienio kalbų mokymo priemones, veikiančias informacinių technologijų (IT) pagalba. 2. Ištirti kalbų mokymo metodų realizavimo IT technologijomis galimybes. 3. Ištirti mnemonikos panaudojimo galimybes kompiuterinėse mokymo priemonėse. 4. Palyginti internetinių ir klasikinių kalbų mokymosi programų privalumus ir trūkumus. 5. Išskirti bendras rekomendacijas kompiuterinėms užsienio kalbos mokymosi priemonėms. 6. Sukurti internetinę anglų kalbos mokymo svetainę, atitinkančią interneto standartus, ir besiremiančią pažangiais kalbų mokymo metodais. Darbo struktūra Magistro darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, išvados, literatūros sąrašas, santrauka, 2 priedai.

6 5 1. Užsienio kalbos mokymas kompiuteriu Kompiuterinių kalbos mokymo programų kūrėjas privalo nusimanyti kalbos mokymo metodikoje, nes tik tada jo programa bus didaktiškai veiksminga, o jis galės priimti teisingus sprendimus realizuojant pasirinktus mokymo metodus. Tradiciniame užsienio kalbos mokyme (mokantis gyvai su mokytoju) yra naudojami įvairūs metodai ir jų sanplaikos, pavyzdžiui, komunikacinis, audiolingvistinis ir kiti. Šiuo metu pasaulyje užsienio kalbos kursuose labiausiai paplitęs komunikacinis metodas. Mokomosios kompiuterio programos daugeliu atvejų gali pakeisti gyvą mokytoją. Jos, kaip ir tradicinės pamokos, turi mokymo turinį, kuris yra paremtas vienu ar keletu mokymo metodų, tačiau kompiuterinių mokymo priemonių mokymo metodika nėra taip plačiai nagrinėta kaip tradicinių; prie to prisideda ir nuolatinis technologijų progresas. Pagrindiniai kompiuterinių mokymo priemonių privalumai prieš klasikines: 1. individualumas mokinys seka savo unikalią studijų programą ; 2. kaina programuotojo darbas kainuoja pigiau nei asmeninio mokytojo, o išplatinus programą ji atpinga; 3. interaktyvumas klasikinėse pamokose naudojami vadovėliai jų tekstai negali savęs pačių išsitaisyti ir įsivertinti. Vis dėlto, klasikinėms pamokoms ekvivalenčios elektroninės mokymo priemonės yra brangios pagaminti ir retai pasitaikančios rinkoje (Lietuvoje yra didelė bet kokių elektroninių mokymo priemonių stoka, ne tik užsienio kalbų). Yra vienas būdas mažinti kompiuterinių mokymo priemonių kainą mokymą automatizuoti. Aš turiu omenyje automatizavimą ne plačiąja prasme kaip patį realizavimą kompiuteriu, bet siaurąja, technine, kaip bendrų mokymo algoritmų automatizavimą, pavyzdžiui žodyno žodžių testo su pasirenkamais variantais generavimo automatizavimą. Tokia mokymo priemonė gal ir nebus analogiška gyvai pamokai, bet ji bus (sąlyginai) greitai pagaminama, interaktyvi (duos įvertinimą ir taisys klaidas) ir greito naudojimo vartotojas neįsipareigodamas jokiam mokymo kursui gali skirti keletą minučių pratimams. Kitas būdas mažinti kompiuterinių mokymo priemonių kainą kurti jas Interneto technologijų pagrindu, ir automatizuoti jų turinio (kartais net ir jų pačių) kūrimą. PHP ir MySQL

7 6 pagrindu galima atskirti prieinamumo lygius (mokytojas gali kurti ir peržiūrėti turinį, mokinys - tik peržiūrėti), o MP3 formatas leidžia labai sumažinti būtino mokymo elemento garso įrašų apimtis. Mokytojas turinį gali pildyti bet kada iš bet kur (klasikinės kompiuterio programos turinys privalo būti pateiktas programuotojui prieš programos išplatinimą) internetinės programos vertė kyla ir taip mažėja jos gaminimo kaštai. Tokiu principu veikia Wikipedia nemokama Interneto enciklopedija, kokybe ir vartotojų skaičiumi pralenkusi mokamas alternatyvas, tokias kaip Microsoft Encarta (kuri galiausiai irgi pradėjo talpinti nemokamą turinį Internete, tačiau iš esmės projektas netapo populiarus). Internetinis mokymo priemonės pagrindas leidžia bendradarbiauti ją kuriant bei vystant ir dar labiau mažina jos gaminimo kaštus, o AJAX (Asynchronous JavaScript And XML) galutinai ištrina galimybių ribą tarp klasikinių (pavyzdžiui, Visual Basic) ir internetinių programų Kalbos mokymas padedant kompiuteriui Apibrėžimas CALL Computer Assisted Language Learning, liet. Kalbos Mokymas Padedant Kompiuteriui wikipedijoje apibėžiamas taip: tai mokymasis <kalbų> naudojantis struktūruotomis arba nestuktūruotomis interaktyviomis pamokomis. Tokios pamokos pasižymi dviem svarbiom savybėm: dvikrypčiu (interaktyviu) mokymusi, ir individualizuotu mokymusi [16]. CALL mokymesi terminas interaktyvus čia reiškia ne paprasčiausią kompiuterio reakciją į vartotojo veiksmus vartotojui duodamas grįžtamasis ryšys (angl. feedback) po to, kai jo įvesti duomenys yra įvertinami sistemos. Grįžtamasis ryšys vartotojui padeda pagerinti kalbines kompetencijas, įskaitant net kalbėjimo įgūdžius. Interaktyvumas taip pat atsakingas už patį vartotojo mokymosi procesą kai jis naudojasi kompiuterizuotomis pamokomis. Gerai suprogramuotos CALL pamokos pateikia duomenis apie rezultatus, pataria, pritaiko vartotojui pamoką (pavyzdžiui, jei rezultatai labai prasti, gali lėtinti tempą ir pan.). Pagal šį apibrėžimą, žodžių doroklė (word processing program), skaičiuoklė (spreadsheet program), grafinės prezentacijos priemonės, tokios kaip PowerPoint ir Internetas (apskritai) nėra laikomi CALL. Vis dėlto, kai kurie lietuvių autoriai nesilaiko šio griežto apibrėžimo, ir CALL u laiko visas programas, kurias tik galima panaudoti kalbos mokymesi. I. Ciparienė [2], 61psl., skyriuje, skirtame CALL, teigia, jog Programos dažniausiai skirstosi į dvi kategorijas: tas, kurios siejasi su naudojimu bendrų taikomųjų programų (generic software applications), tokių kaip teksto dorolkės ir kitos teksto priemonės, pristatymo programinė įranga, elektroninio pašto paketai ir tinklo naršyklės, bei taikomosias programas, sukurtas specialiai skatinti kalbos mokymąsi. Pastarosios paprastai turi nemažą dalį interaktyvių elementų <...>. Akivaizdu, kad toks termino

8 7 išplėtimas iki didžiosios dalies kompiuterio programų yra klaidingas, o programų savybė reaguoti į vartotojo veiksmus maišoma su interaktyvumu. Net pokalbių, el. pašto programos ar interneto forumai negali būti kategorizuojami kaip CALL, nes jie neteikia interaktyvios mokymosi medžiagos ir individualizuoto mokymosi. Interaktyvumas nereiškia tik reakcijos į vartotojo veiksmus. [2] naudojamas visai kitas, žymiai aptakesnis CALL apibrėžimas: Levy (1997:1): <CALL - tai> kalbos mokymo ir mokymosi kompiuterio programų paieška ir studijos. Taip pat [2] nėra minimos internetinės programos. Pastebėta, kad I. Ciparienės straipsnis [2] labiau orientuotas į anglų kalbos mokytojus, be to, vietomis remiasi pasenusiais duomenimis: Modernus CALL gali reikalauti daugiau atminties negu turi vidutinis namų kompiuteris <...> teigčiau, jog nei kompiuterio operatyvioji atmintis RAM, nei atmintis kietąjame diske straipsnio rašymo metu 2006m. vidutiniame namų kompiuteryje nebebuvo problema paleisti mokymo programoms Kompiuterinių mokymo priemonių panaudojimas mokykloje Desmond Thomas A survey of English Language Teaching in Lithuania: [1] tai monografija, apžvelgianti anglų kalbos mokymą mokyklose tuo metu. To tyrimo metu, iš 71 stebėtos pamokos buvo gauti tokie duomenys apie mokymo priemonių panaudojimą pamokų metu: Mokymo Procentas medžiaga Vadovėliai 73.2% Audio kasetės 57.7% Dalinamoji medž. 36.6% Savadarbė medž. 33.8% Žodynai 15.5% Kita 12.7% Video 1.4% 1 lentelė. Mokymo priemonės stebėtoje 71 pamokoje [1] [1], psl. 35 kita medžiaga apibrėžiama taip: Kategorijai kita priskiriami plakatai, paveikslai, kortelės, skaidrės, lentelės, stalo žaidimai ir kt.. Iš čia darome išvadą, kad kompiuterinės mokymo priemonės, klasėje praktiškai nenaudojamos. Ten pat pateikiami ir mokytojų apklausos dėl naujų mokymo priemonių įsigijimo rezultatai, darbe pateikiu verstą lentelės ištrauką (2 lentelė).

9 8 Iš 2 lentelės matome, kad beveik du trečdaliai apklaustųjų mokytojų pageidautų klasėse naudoti kompiuterius, ir beveik pusė jų pageidautų turėti interneto ryšį. Čia galima daryti išvadą, kad kompiuterinės mokymo priemonės, nors ir dar nepaplitę mokyklose, turėtų paklausą, ir mokytojai jau dabar yra pasiruošę jas naudoti pamokose. Įrangos tipai Įranga yra prieinama Įranga yra prieinama Įranga, kurios mokytojams mokykloje (remiantis klasėje(pagal stebėjimo trūksta (remiantis interviu duomenimis) duomenis) apklausos duomenimis) Kompiuteris 97.4% 12.7% 64.3% Interneto prieiga 93.6% 11.3% 47.9% Respondentų sk lentelė. Mokytojams mokyklose prieinamos mokymo priemonės. [1] Lietuvoje geriausią mokslinę bazę turi Pedagoginis Universitetas. Manau, kad jis galėtų atlikti kompiuterinių mokymo priemonių tyrimus ir padėti pamatus naujų mokymo priemonių kūrimui. Desmond Thomas monografijoje [1], 89psl. išvadose teigiama, jog didesnis IT technologijų įgyvendinimas mokyme <mokykloje - K. R.> turėtų būti laikomas neatidėliotinu reikalavimu, jei norime, kad būtų einama link tarptautinių standartų lygio. 4 skyriuje aš pateikiu pavyzdines mokymo programas: netaisyklingų žodžių mokymo, parašytą Visual Basic 2008 Express bei internetinę Basic English 850 žodžių mokymo tinklapį, parašytą PHP kalba Gramatikos vertimo metodas Šio metodo šalininkai laikėsi nuomonės, kad žodyno išmokymas yra pagrindinis tikslas užsienio kalbos mokyme. Žodyno įsisavinimas reiškė porų iš žodžių ir jų vertimų išmokimą [5]. Pagal šį metodą, užsienio kalbos mokymas sukoncentruojamas tik į gramatikos žinias ir žodyną. Tobulėjimo procesas buvo suprantamas kaip judėjimas nuo vienos gramatikos schemos prie kitos. Tokiu būdu, dėstytojas, planuodamas kursą pagal šį metodą iš pradžių galvoja apie tai, kokias gramatines scemas jis nori išmokyti. Paskui, pagal tas schemas parenkami tekstai, iš kurių išskiriami atskiri sakiniai ir viskas baigiasi vertimu. Pirmiausia iš užsienio kalbos į gimtąją kalbą, o paskui iš gimtosios kalbos į užsienio. Beveik visada tekstas būna dirbtinis ir nenatūralus, kuriame praktiškai neskiriama reikšmė prasmei (ne taip svarbu, ką tu pasakysi, svarbu kaip tu tai pasakysi). Šis metodas leidžia įsisavinti gramatiką labai aukštame lygyje, ir labai tinka asmenims kurių gerai išvystytas loginis mąstymas. Metodas leidžia didaktiškai suprasti kalbą kaip

10 9 gramatinių taisyklių ar formulių rinkinį. Metodo trūkumas beveik visada iškyla taip vadinamas kalbėjimo barjeras, nes studentas mokymosi metu neišmoksta išreikšti savo paties minčių ir pradeda ne savarankiškai kalbėti, bet kartoti ir kombinuoti iškaltus žodžius vadovaudamasis taisyklėmis. Šis užsienio kalbų mokymo metodas vakaruose viešpatavo iki 1950-ų metų pabaigos ir praktiškai buvo vienintelis [6]. Šis metodas nėra pažangus, todėl nėra prasmės realizuoti jį informacinėmis technologijomis Audio lingvistinis metodas Audio lingvistinis metodas yra paremtas biheviorizmo teorija. Mokytojas pristato teisingą sakinio modelį ir mokiniai jį kartoja. Tada mokytojas tęsia pristatydamas mokiniams naujus žodžius, kad jie išbandytų juos toje pačioje struktūroje. Audio-lingvizme nėra griežto gramatikos mokymo viskas yra paprasčiausiai įsimenama. Pagrindinė idėja yra ta, kad mokiniai praktikuojasi tam tikrą konstruktą, kol jie gali jį naudoti spontaniškai. Šitaip pamokos yra paremtos statiniais pratimais, kuriuose mokiniai visai arba beveik nekontroliuoja savo kalbos turinio. Mokytojas tik tikisi tam tikro atsako, o negavęs jo, mokiniui sukelia neigiamą reakciją. Šis veiklos tipas yra visiškai priešingas komunikaciniam kalbos mokymui [7]. Nors audio lingvistinis metodas mokant gyvai nebetaikomas, didžioji dalis kalbų mokymo programų remiasi būtent šiuo metodu. Taip yra dėl šio metodo specifkos: kompiuterizuotos mokymo priemonės veikia pagal iš anksto nustatytus algoritmus, ir geriausiu atveju, gali reaguoti (sukelti teigiamą arba neigiamą reakciją) į iš anksto apibrėžtus vartotojo veiksmus. Šiuo metodu paremta programa būtų programa, kurioje pateikiami kalbos pavyzdžiai, ir paliekamos pauzės tarp jų mokiniui pakartoti frazei. Tokią programą nėra sunku realizuoti, ir, tinkamai derinama su kitomis mokymo priemonėmis ir metodais, ji gali padėti pasiekti rezultatų. Kalbos mokymo svetainei galima panaudoti geriausias šio metodo savybes paskatinimą (pvz. medalio įteikimas už teisingą atsakymą iš pirmo karto), iš anksto numatytą veikimo algoritmą (pvz. Jei vartotojas atsako teisingai, groti paskatinamo tipo garsą ir po trumpesnės pauzės vartotoją siųsti į kitą puslapį. Jei atsako klaidingai, groti neigiamą garsą ir duoti ilgesnę pauzę susipažinimui su klaida, sumažinti galutinį rezultatą ir įrašyti žodį į sesijos kintamąjį toleseniam pakartojimui) Komunikacinis metodas Komunikacinis mokymas labiau remiasi į užduoties sprendimą, negu į kalbą. Kalba yra laikoma labiau priemone atlikti užduotims, nei tik rinkiniu gramatinių taisyklių ir žodžių. Žodyno

11 10 mokymui šis funkcinis požiūris teigia, kad moksleiviai privalo išmokti naudoti tuos žodžius, kurie yra būtini bendrauti tam tikromis temomis [5]. Bet kurie žodžiai turi būti išmokti? Ką moksleivis ar studentas privalo žinoti apie šiuos žodžius? Yra keli atsakymai į šiuos klausimus. Pavyzdžiui, B. Piesarsko Mokomasis anglų kalbos žodynas vidurinėms mokykloms [8] turi apie 5000 žodžių, posakių ir jų reikšmių. Iš jų dažniausiai anglų kalboje pasitaikantys 2000 yra pažymėti žvaigždute ir yra plačiausiai aprašyti. Neuner (1981) išskyrė tris nuoseklias pakopas komuniciniame kalbos mokyme: 1. imliają, 2. reprodukcinę, 3. produkcinę. Kiekvienoje stadijoje yra siūlomi tam tikri užduočių tipai. Pirmiausia, moksleivis turi išmokti žodžių reikšmes (imlioji pakopa), tada išmokti panaudoti žodį struktūriniuose pratimuose (reprodukciniuose pratimuose), ir, galiausiai, praktikuotis žodžio naudojimą laisva rašytine forma arba šnekamąja kalba (produkciniuose pratimuose) [5]. Mano atlikta preliminari vadovėlių analizė rodo, kad dažnai trečioji pakopa mokyme yra per mažai akcentuojama, ar net apskritai praleidžiama. Taip atsitinka ir dėl techninių mokymo priemonių galimybių: vadovėlis negali įvertinti ir ištaisyti klaidų rašinėlyje, kompaktinės plokštelės negali pataisyti tarties kalboje, klasėje statistiniam mokiniui tenka ne daugiau 5 min., kurių neužtenka šnekamąjai kalbai vystyti. Kol kas problemos dalinai sprendžiamos naudojant labai ištobulintas gramatikos tikrinimo programas bei paklausus darant pauzes prieš ištariant atsakymą tarties treniravime (Pimsleur metodas). Gyvas mokytojas taip pat sudaro sąlygas pilnai įvykdyti produkcinį etapą, bet, praktikoje, dažnai net ir mokant gyvai, trečiasis etapas yra nuvertinamas, dėl ko kyla skaudžių pasekmių. Anglų kalbos mokymo Lietuvoje tyrime [1, 59 psl.] teigiama, jog tik 4,2% stebėtų pamokų buvo skirtos kalbėjimo įgūdžių ugdymui. Moksleiviai skundžiasi dėl nuobodžių pamokų ir mano, kad jiems yra neduodama šansų laisvai mokytis bendrauti užsienio kalba. Taigi, jei mokyklose užsienio kalbų pamokose taikomas komunikacinis metodas, trečiasis, produkcinis jo etapas yra apleistas. Kompiuterinės mokymo priemonės kol kas negali vystyti produkcinio etapo kalbinių įgūdžių, ir vargu ar galės artimiausioje ateityje, tačiau gali rimtai padėti organizuojant žodžių ir

12 11 frazių mokymesi, palengvinti jų įsiminimą ir suteikti galimybę atlikti pirmųjų dviejų etapų pratimus Imliojo (pirmojo) etapo pratimai Šio etapo pratimuose susipažįstama su žodžiais. Nuo to, kokiu būdu bus tai atliekama, stipriai priklauso tolesnė produkcinio žodžių naudojimo kokybė. Komunikaciniame mokyme viena iš pagrindinių prielaidų yra ta, kad žodžiai turėtų būti pateikiami prasminguose kontekstuose. Žodžiai atmintyje yra atstovaujami kaip susijusių elementų tinklai, todėl žodžių pateikimas sakiniuose su kontekstu leidžia sudaryti platų semantinį tinklą (arba sistemą) užsienio kalba (Schouten-van Parreren, 1985). Realiame kalbos vartojime tai pagreitina žodžių pasiekimo laiką, nes, kai kalbama apie specifinį dalyką, visi su juo susiję žodžiai yra aktyvuojami. Žodžių mokinimasis iš sąrašo nebus lengvai įsisavinamas į užsienio kalbos tinklą smegenyse. Sklandus kalbos įvaldymas negali būti pasiektas tokia pasyvia veikla, nes veiklos, susijusios su užsienio kalba yra sukeliamos gimtosios kalbos, ir todėl bus per lėtos. Dar daugiau, žodžiai, išmokti šiuo būdu, gali sukelti interferencijos klaidas dėl sistemų atskyrumo (Van Parreren, 1970). Su kontekstiniu požiūriu moksleiviai gaus geresnę intuiciją įvairiose situacijose ir sakiniuose, kuriuose tas specifinis žodis gali būti panaudotas [5]. Tai dar kartą įrodo, kad mokymo programos turėtų ne tik atvaizduoti žodžių poras, bet ir pateikti sakinių pavyzdžių su tais žodžiais, ar bent pateikti įvairesnių pratimų. 4.1 ir 4.2 skyriuose pateikiama mano programa netaisyklingiems žodžiams bei tinklapis Basic English žodynui mokytis yra priskirtinos Imliojo etapo pratimams pastarajame galima susipažinti su žodžiais, paklausyti jų tarimo, atlikti lengvesnius atpažinimo testus su 5 pasirinkimo variantais bei parašyti ir pabandyti išversti žodžius tik iš klausos Reprodukcinio (antrojo) etapo pratimai Reprodukciniame etape moksleiviai turi pabaigti nebaigtus sakinius ar tekstus. Sudaryti šaltinių tekstams yra daug galimybių: tai gali būti Cloze tekstas (pratimas, kuriame mokinys turi iš konteksto įrašyti praleistus žodžius), dialogas su praleistais vieno kalbėtojo tekstais, kiti įvairūs žodžių sujungimo ar sugrupavimo pratimai. Dar daug įdomių idėjų kalbos mokymo programoms (ir priskirtinų reprodukcinio etapo pratimams) pateikia V. Šernas knygoje Kaip racionaliau mokytis kalbų [11], psl. 73.: be jau minėtų klausimų ir atsakymų dialogo ir praleistų vietų užpildymo, dialogas su laisvai parenkamu atsakymu, testų rinkinys, žodžių ir sakinių tvarkos atstatymo pratimai (beje, šio tipo pratimai yra sutinkami TOEFL (Test Of English as Foreign Language) teste viename labiausiai pasaulyje pripažintų ir anglų kalbos mokėjimą įrodančių egzaminų), atstatymo testai (peržiūrėjus tekstą reikia įrašyti praleistus žodžius, raides, ženklus).

13 Produkcinio (trečiojo) etapo pratimai Yra sunku nubrėžti griežtą ribą tarp reprodukcinių ir produkcinių pratimų. Kai kurie mažiau struktūruoti reprodukciniai pratimai stipriai remiasi į produkcinius įgūdžius. Tikri produkciniai pratimai turi mažą kontrolės laipsnį. Šiuose pratimuose tuo pačiu metu didelis dėmesys yra kreipiamas visiems kalbos produkcijos aspektams. Produkcinių pratimų pavyzdžiai galėtų būti laiško rašymas arba pokalbis su užsieniečiu Komunikacinis metodas programose Viena kryptis komunikaciniame požiūryje yra paremta tiksliu pratimų sekų parinkimu: supratimo, reprodukcijos, laisvos produkcijos (Neuner et al. 1981). Mokymo medžiaga turėtų būti patikrinta, o mokymo veikla - paremta užduotimi, interaktyvi ir prasminga. Komunikaciniame metode svarbią vietą užima žodyno mokymasis, numanant žodžių reikšmes pagal kontekstą. Vis dėlto, nors toks mokymasis yra efektyvus, jis nevisada našus. Kai kurie tekstai nėra informatyvūs, o kai kurie net klaidinantys. Akivaizdu, kad gyvas mokytojas žymiai geriau nustatytų ir išaiškintų leksinius neaiškumus, nei žodynas. Vis dėlto, tai galima išspręsti tinkama programa su tinkamai parinktu tekstu. Ji turėtų padėti išsiaiškinti visas žodžių prasmes ir pateikti sakinių pavyzdžius iš užsienio kalbos, taip pat, pageidautina, pateikti sinonimus, antonimus, tartį, bei sintaksines bei morfologines žodžių savybes Pimsleur io metodas Pimsleur io kalbos mokymo sistema arba trumpiau Pimsleur metodas tai kalbos mokymosi metodas, išvystytas dr. Paul Pimsleur. Visa mokymo sistema pagrįsta keturiomis pagrindinėmis idėjomis: laukimu (angl. Anticipation), laipsninio intervalo atgaminimu (angl. Graduated Interval Recall), baziniu žodynu (angl. Core Vocabulary) ir organiniu mokymusi (angl. Organic Learning). [12] Pimsleur io metodas yra paremtas tik garsine medžiaga, klausytojas konstruoja frazes arba pakartoja jas iš atminties garsiai pagal įrašą. Sistema sudaryta iš daugybės trisdešimties minučių pamokų, kurios yra kartojamos, kol išmokstama 70-80% mokymo turinio (išmokimą vertina pats klausytojas), tada pereinama prie kitos pamokos. Kadangi pamokų turinys šiek tiek kartojasi, tik vis pridedamas naujas turinys, sistema nereikalauja visiško medžiagos įsisavinimo, nes kurso metu ji yra peržvelgiama didėjančiais intervalais. Pasaulyje šie kalbų kursai yra laikomi vienais geriausių.

14 Metodologija Mokinys klausosi įrašo, kuriame kalbėtojas, kuriam mokomoji kalba gimtoji, kalba frazes užsienio ir bazine kalba (paprastai anglų). Kintamais intervalais mokinys yra liepiamas pakartoti frazę po to, kai kalbantysis ją ištaria. Mokinys yra supažindinamas su nauja fraze ir paaiškinama jos reikšmė. Pakartojus kelis kartus, mokinio liepiama pakartoti praeitą frazę, bet integruojant naujos frazės žodyną. Supažindinama su dar daugiau frazių, kol senų frazių klausinėjama atsitiktinai. Atsitiktinis prisiminimas yra skirtas sujugti išmoktiems žodžiams su jų reikšmėmis Mokymo principai Pimsleur išskyrė keturis pagrindinius principus sėkmingam atminties asociacijų vystymui ir kalbos atkūrimui. Laukimas (anticipation) kalbos mokymo medžiagose, ypač garsinėse (CD plokštelės ir pan.) dažnai mokinio reikalaujama paprasčiausiai kartoti paskui mokytoją ir taip išmokti atmintinai. Pimsleur mokymo priemonėse naudojama iššūkio ir atsako technika: studento prašoma išversti į užsienio kalbą, po pauzės tai patvirtinama mokytojui ištariant teisingą frazę, tada mokinys paprašomas tai pakartoti, ir po to mokytojas antrą kartą ištaria teisingą frazę. Jeigu mokinys pirmą kartą atsakymo nežino, jis išmoks frazę po pirmo kartodamas mokytojo pakartojimo ir palygindamas ją su antru mokytojo pakartojimu. Jeigu mokinys jau žino atsakymą, jį gali pasakyti per pirmą pauzę, ir užtvirtinti per antrą (1 pav.). Ši technika yra labiau aktyvus būdas mokytis, reiklaujantis moksleivio mastyti prieš atsakant. Laukimo principas labiau atspindi bendravimą realiame gyvenime, kur kalbantysis turi greitai prisiminti frazę. [14] 1 pav. Pimsleur metodas

15 14 Prisiminimas laipsniniu intervalu (graduated interval recall) yra išmokto žodyno peržiūrėjimo didėjančiais intervalais metodas, vienas iš intervalinio kartojimo grupės metodų. Čia sulaikymas atmintyje pasiekiamas per kartojimą tam tikrais intervalais. Pavyzdžiui, jei studentas mokosi žodį deux (prancūziškai du ), tai jis bus testuojamas po dviejų sekundžių pradžioje, tada kas kelios minutės, tada kas kelios valandos, tada kas kelios dienos. Tikslas yra padėti studentui pervesti jo žodynui iš trumpalaikės atminties į įlgalaikę m. Pimsleurio kartojimo intervalai buvo tokie: 5 sekundės, 25 sekundės, 2 minutės, 10 minutės, 1 valanda, 5 valandos, 1 diena, 5 dienos, 25 dienos, 4 mėnesiai, 2 metai. Bazinis žodynas (core vocabulary) Pimsleur io metodas remiasi žodžių dažnių sarašais, kurių svarbą pabrėžia ir prof. V. Šernas. Žodžių dažnumų analizė rodo, kad palyginti mažas bazinis žodynas yra naudojamas žymiai dažniau, nei likusi žodyno dalis. Pavyzdžiui, Basic English 850 žodžių rinkinys sudaro apie 80% grožinės literatūros teksto [11], psl. 71. Organiškas mokymasis (organic learning) Pimsleur teikia pirmenybę mokymui su garsu prieš mokymą vien tekstu. Tai jis vadino organišku mokymusi, kas reiškia mokymąsi žodyno, gramatikos ir tarties vienu metu. Mokymasis su garsu taip pat leidžia išmokti teisingos tarties, kas neįmanoma naudojantis tik vadovėliais. [14] Metodo realizavimas kompiuteriu Pimsleur io metodas yra patrauklus realizuoti kompiuterinėse kalbų mokymo programose dėl kelių priežasčių: jis paremtas nuoseklia frazių ištarimo/pakartojimų seka, didaktiškai jis yra modernus, naudoja intervalinį kartojimą ir bazinį žodyną, o jo programinėje realizacijoje galima inkorporuoti kitų metodų elementus (pavyzdžiui Cloze testo užduotį žodžiams arba skirti paskatinimą už teisingai atsakytas testo dalis). Realizuotas programiškai šis metodas būtų praplėstas, informacijos perteikimui pridedant vaizdo kanalą A. Šulčius teigia, kad Mes atsimename 10% to, ką skaitome, 20% to, ką girdime, 30% to, ką matome, 50% to, ką girdime ir matome, 70% to, ką kalbame [13]. Vienas didžiausių Pimsleur mokymo priemonių trūkumų yra tas, kad pamokų turinys yra tik garsinis, ir mokinys gali mokėti žodį, bet nemokėti jo parašyti ir surasti žodyne Intervalinis kartojimas (spaced repetition) Wikipedijoje pateikiamas toks Intervalinio kartojimo apibrėžimas: Intervalinis kartojimas mokymosi technika, kurioje tarp <informacijos K. R.> peržiūrų naudojami vis didesni intervalai [18]. Kaip žinome, viena pagrindinių kliūčių išmokti užsienio kalbai paprastai būna naujų žodžių įsiminimas. O baziniam kalbos mokėjimui, priklausomai nuo kalbos, paprastai

16 15 reikia išmokti (o tiksliau, perkelti į ilgalaikę atmintį) bent kelis tūkstančius žodžių. Ypač pačioje mokymosi pradžioje, ir ypač tiems žodžiams, kurie yra mokomiesi be konteksto, didžiausia tikimybė yra būti pamirštiems per kelias dienas ar net valandas nuo jų išmokimo. Šį procesą gali visiškai ar bent ženkliai sustabdyti Intervalinis kartojimas (toliau I.K.). I. K. yra realizuotas CALL, ir padeda pakartojimus išdėstyti optimaliais intervalais pagal individualius poreikius. Paprastai kaip kriterijus kartojimo optimizavimui yra naudojamas norimos atsiminti informacijos išlaikymas, pavyzdžiui, prisimintos informacijos procentas. [18] Užmiršimo kreivė (forgetting curve) Užmiršimo kreivė paaiškina atminties savybę prarasti dalį duomenų einant laikui. Su šiuo procesu taip pat yra susijęs atminties stiprumas, kuris apibrėžia, kiek atminties įrašai smegenyse yra patvarūs [19]. Užmiršimo kreivės principas tas, kad žmogaus smegenys yra linkę užmiršti maždaug pusę naujai išmoktos informacijos per laiko vienetą (gali būti nuo dienos iki kelių savaičių), bet periodiškai kartojant, per tą patį laiko vienetą užmirštamas vis mažesnis informacijos kiekis (žr. 2 pav.). 2 pav. Užmiršimo kreivė. X ašis laikas dienomis, Y ašis informacija atmintyje Pirmasis užmiršimo kreivę atrado Hermann Ebbinghaus 1885 m., ji buvo eksponentinė:, kur R atminties išlaikymas, S santykinis atminties stiprumas, ir t - laikas. Šiuo metu yra atsisakyta eksponentinės funkcijos, ir vietoje jos naudojama laipsninė funkcija (power function) [20], psl. 1:, kur ir sveiki realūs skaičiai SM-2 algoritmas 1987 m. Piotr Wozniak sukūrė intervalinio kartojimo programą SuperMemo ir joje panaudojo originalų kartojimo optimizavimo algoritmą SM-2. Nuo tada algoritmas buvo tobulintas (2005 m. sukurta 11 jo versija), bet SM-2 išpopuliarėjo pasaulyje, ir buvo realizuotas kitose programose (tarp jų Mnemosyne ir Anki, apžvelgiama 2 skyriuje).

17 16 SM-2 algoritmas yra toks [21]: 1. Suskaidyti informaciją į smulkiausius galimus elementus. 2. Visiems informacijos elementams priskirti E-Faktorių (angl. Easiness Factor - lengvumo koeficientą), lygų 2,5. 3. Kartoti elementus naudojant tokius intervalus: kur: intervalas tarp pakartojimų po n-tojo pakartojimo (dienomis), duoto elemento lengvumo koeficientas. Jeigu intervalas yra gaunamas trumpmeninis, jis yra apvalinamas. 4. Po kiekvieno pakartojimo, įvertinti atsakymo kokybę penkiabalėje skalėje: puikus atsakymas 5, teisingas atsakymas pagalvojus 4, teisingas atsakymas, prisimintas labai sunkiai 3, klaidingas atsakymas, kurį prisiminti buvo lengva 2, klaidingas atsakymas, abejojant arba prisimintas sunkiai 1, visiškas užmiršimas Po kiekvieno pakartojimo modifikuoti tikką pakartoto elemento lengvumo koeficientą pagal formulę: kur: nauja E-Faktoriaus reikšmė, sena E-Faktoriaus reikšmė, atsakymo kokybė 0-5 balų skalėje. Jei gautas yra mažesnis jei 1,3 tada priskiriamas 1,3.

18 17 6. Jei atsakymo kokybė buvo mažesnė nei 3, tai pradėti pakartojimus tam elementui nuo pradžių nekeičiant E-Faktoriaus (t.y. naudoti intervalus I(1), I(2) ir t.t. lyg juos mokintumėmės naujai). 7. Po kiekvienos pakartojimo sesijos pakartoti visus elementus, kurie buvo įvertinti mažiau nei 4. Tęsti pakartojimui, kol visi tie elementai bus įvertinti bent Paspartinto mokymosi metodai dr. Lozanovo ir Sugestopedijos metodai Toliau pateikiama citata iš JAV vyriausybės finansuoto Supermokymosi (paremto dr. Lozanovo ir sugestopedijos metodais) tyrimo rezultatų [30]: The committee finds little scientific evidence that so-called superlearning programs, such as Suggestive Accelerative Learning and Teaching Techniques, derive their instructional benefits from elements outside the mainstream of research and practice Komitetas rado mažai mokslinių įrodymų, kad taip vadinamos supermokymosi programos, tokios kaip Sugestinis Pagreitintas Mokymasis ir Mokymosi Technikos, gavo savo mokomosios naudos iš elementų, kurie yra už vyraujančių tyrimų ir praktikos ribų. Paskelbta 1988 m. Komiteto žmogaus galimybių gerinimui (Committee on techniques for the enhancement of human performance). Kitais žodžiais tariant, netradiciniai Supermokymosi elementai, tokie kaip mokomosios medžiagos dalijimas į 4 sekundžių gabaliukus, kintamas skaitymas, gili relaksacija, neprisideda prie greitesnio mokymosi nei kiek daugiau, nei tradicinės pamokos. Daugeliu atvejų besimokančiuosius šie metodai suklaidina ir jų mokymasis tik nukenčia. [27] Tiesa, kad sunku mokytis strese ir tiesa, kad atsipalaidavimas padeda mokymuisi, bet neįtikėtina, kad jau esant atsipalaidavus, dar didesnis atsipalaidavimas gali kiek nors pagerinti išmokimo greitį. Liūdna pastebėti, kad nors Lozanovo ir sugestopedijos metodų tyrimai buvo uždaryti dar 1988 metais, net šiomis dienomis kai kurie lietuviški tinklapiai, pavyzdžiui jų pagrindu klaidina Interneto vartotojus skelbdami apie tobulą XXI a. anglų kalbos mokymo priemonę lietuviams ir talpindami didaktiškai klaidingus anglų kalbos žodžių mokymo įrašus (minėtoje svetainėje už pamokas dar imamas mokestis). Kadangi dr. Lozanovo ir sugestopedijos metodai nėra veikiantys, nėra jų prasmės realizuoti programiškai arba kurti jais pagrįstų internetinių mokomųjų priemonių.

19 Pasamoninis mokymasis Internete [30, 27] galima rasti kitos JAV vyriausybės finansuotos tyrimų programos išvadas: The committee's review of the available research literature leads to our conclusion that, at this time, there is neither theoretical foundation nor experimental evidence to support claims that subliminal self-help tapes enhance human performance. Komiteto <atlikta> prieinamos literatūros apžvalga veda prie išvados, kad šiuo metu, nėra nei teorinio pagrindo, nei eksperimentinių įrodymų pagrįsti teiginiams, kad pasąmoninės savipagalbos kasetės pagerintų žmogaus <mokymosi> efektyvumą. Paskelbta 1992 metais Komiteto žmogaus galimybių gerinimui (Committee on techniques for the enhancement of human performance). Iš tiesų, mokantis užsienio kalbos žodžius, pagrindinis tikslas yra juos iš trumpalaikės atminties perkelti į ilgalaikę, ir pasąmonės veikla su tuo turi mažai ką bendra. Apie šio metodo realizavimą kompiuteriu taip pat neturėtų būti nė kalbos Mokymasis, susijęs su miego funkcijomis Kitos tyrimų išvados [30, 27] skelbia: Yet, most formal studies of sleep learning have yielded negative results, and most instances of positive findings were either anecdotal in nature or marred by the absence of proper controls or inadequate psychophysiological monitoring of sleep. Vis dėlto, dauguma formalių miego studijų davė neigiamus rezultatus, ir dauguma pozityvaus radimo atvejų buvo arba anekdotiški <savo> prigimtimi, arba sugadinti dėl tinkamos kontrolės trūkumo arba neadekvataus psichofiziologinio miego stebėjimo. Paskelbta 1994 metais Komiteto žmogaus galimybių gerinimui (Committee on techniques for the enhancement of human performance). Akivaizdu, kad užsienio kalbos žodžių ir frazių mokymasis, kaip sąmoninga veikla, negali būti vykdoma mieguistumo būsenoje arba miegant. Pasaulyje yra sukurta ir miego mokymosi programų, bet kadangi tokie mokymosi metodai nėra veikiantys, juos realizuoti programiškai nėra prasminga.

20 Dažniausiai vartojamų žodžių sąrašai Lekseminis dažnumas Lekseminiai žodžių žodynai yra sudaromi iš didžiulio kiekio tekstų, grupuojant žodžius pagal leksemas ir skaičiuojant, kiek ta leksema pasikartoja sąraše. Leksema yra unikalus žodis, kuris nepriklauso nuo linksnių, daugiskaitos ir kt. gramatinių variacijų. Pavyzdžiui, leksema būti apima visus žodžius: esu, esi, yra ir t.t. How-to-learn-any-language.com tinklapyje pateikiamas toks rusų kalbos žodžių pasiskirstymo dažnumas [29]: 75 dažniausiai sutinkami žodžiai sudaro iki 40% visų žodžių 200 dažniausiai sutinkami žodžiai sudaro iki 50% visų žodžių 524 dažniausiai sutinkami žodžiai sudaro iki 60% visų žodžių 1257 dažniausiai sutinkami žodžiai sudaro iki 70% visų žodžių 2925 dažniausiai sutinkami žodžiai sudaro iki 80% visų žodžių 7444 dažniausiai sutinkami žodžiai sudaro iki 90% visų žodžių dažniausiai sutinkami žodžiai sudaro iki 95% visų žodžių dažniausiai sutinkami žodžiai sudaro iki 99% visų žodžių Akivaizdu, kad mokantis užsienio kalbos naudingiausia mokytis žodžius pagal jų lekseminį dažnumą Anglų kalbos žodžių sąrašai Dolch žodžių sąrašas yra sudarytas iš 220 bendrų žodžių ir papildomų 95 daiktavardžių. Juos anglakalbių šalių moksleiviai privalo išmokti perskaityti iki pirmos klasės pabaigos. Jį galima rasti adresu: Basic English. V. Šernas knygoje Kaip racionaliau mokytis kalbų [11] pateikia bazinį (Basic English) anglų kalbos žodžių sąrašą. Jo didumas 850 žodžių, ir jis leidžia suprasti iki 80% rašytinės anglų kalbos [11]. Šis sąrašas pateikiamas adresu:

21 20 GSL General Service List. Jį sudaro 2300 žodžių. Wikipedijoje teigiama, jog jis sudaro 90 95% bendrinės šnekamosios anglų kalbos, ir 80 85% rašytinių tekstų. Jį galima rasti adresu: Dažniausiai vartojamų žodžių sarašai patrauklus objektas ir mokinio užsienio kalbos žodyno tobulinimui, ir realizavimui programiškai. Kai kurie sąrašai jau iš anksto yra suskirstyti į grupes (pvz. Basic English sudaro 5 grupės), ir tai dar palengvina jų rūšiavimą duomenų bazėje arba masyve. Programuotojas neišvengiamai susiduria su sąrašo išvertimo į lietuvių kalbą problema, bet darbą paspartina elektroniniai žodynai ir programuotojo užsienio kalbos žinios Web standartai ir internetinės mokomosios priemonės World Wide Web konsorciumas ir Web standartai World Wide Web konsorciumas yra pagrindinė tarptautinė World Wide Web standartų organizacija (trumpinama WWW arba W3C). Jis veikia konsorciumo pagrindu, kur narių organinzacijos tam tikslui išlaiko personalą, kuris dirba kartu vystant WWW standartus. W3C buvo sukurtas užtikrinti suderinamumą ir sutarimą priimant naujus standartus tarp industrijos narių. Iki jo sukūrimo, skirtingi gamintojai siūlydavo skirtingas HTML versijas, ir tai didino neatitikimo tarp Interneto tinklapių riziką. Konsorciumas buvo sukurtas priversti visus Internto industrijos gamintojus susitarti dėl esminių principų ir komponentų, kurie būtų visų palaikomi. [23] W3C ne tik teikia HTML, XHTML, CSS, XML ir daugelio kitų technologijų standartus, bet ir atlieka tinklapių atitikimo standartams validaciją adresu galima patikrinti bet kurio tinklapio kodo atitinkamumą (X)HTML standartams, o adresu - ir jo CSS stilius Web standartus atitinkantys tinklapiai Web standartų naudojimas leidžia web programuotojams ne tik atsisakyti lentelėmis pagrįsto svetainių išplanavimo (layout) ir grubaus kodo, bet ir suteikia daug kitų privalumų. Nereikalingo kodo pašalinimas iš HTML kodo ženkliai sumažina bylų apimtis, palengvina palaikymą (maintenance) ir yra labiau atsparesnis technologiniams pokyčiams rinkoje (futureproof). Vis dėlto, didžiausias privalumas yra lėtas, bet nuolatinis semantinio Tinklo (Web) kūrimas. Terminas semantinis Interneto svetainių vystyme reiškia kūrimą dokumentų, kurių struktūra atspindi turinį. Praktiškai, semantinė struktūra reiškia naudojimą žymių (tags) tam, kam jos yra skirtos turinio aprašymui. Paragrafai yra apsupami <p> žymėmis, sąrašai <ol> arba <ul> žymėmis, o antraštės sužymimos nuo <h1> iki <h6> hierarchijos suskaidymui į loginius

22 21 elementus. Šios žymės transformuoja beprasmį tekstą į logiškai suskirstytus, dokumentus su aiškiu informacijos išdėstymu [22]. Pažymėtina, kad lentelės <table> gali būti naudojamos tik duomenims atvaizduoti lentele. Bet koks jų naudojimas tinklapio struktūrai palaikyti yra draudžiamas. Pav. 3. Tas pats Web standartus atitinkantis tinklapis su CSS stiliais ir be jų Senosios tinklapių kūrimo technikos apkraudavo tinklapio kodą pasenusiais HTML elementais. Pavyzdžiui, toks tinklapio kodas neatitinka web standartų: <table bgcolor="#000000"> <tr> <td width="200px"> <font size="3"><bold>pratimai</bold></font><br> <font size="2">klausymas<br> rašymas<br> skaitymas<br> kalbėjimas</font> </td> </tr> </table> Naudojant semantinį modelį, lentelės bei apipavidalinimo žymės (<font> and <bold>) yra pašalinamos ir lieka tik esminis kodas (apipavidalinimas atliekamas CSS byloje): <h3>pratimai</h3> <ul> <li>klausymas</li> <li>rašymas</li> <li>skaitymas</li>

23 22 <li>kalbėjimas</li> </ul> Semantinis Tinklas (Web) turi tris komponentus, arba sluoksnius. Struktūrinis sluoksnis (structural layer) yra apibrėžiamas HTML ir teikia struktūrą dokumento informacijai (pavyzdyje aukščiau, suskirsto maistą į pirkinių sąrašą). Prezentacinis sluoksnis (presentational layer) yra valdomas CSS stilių pagalba, ir yra atsakingas už vizualinį HTML aspektą, arba kaip turinys atrodys naršyklėje. Funkcinis sluoksnis (behavioral layer) slypi JavaScript ir teikia tuos interaktyvumo and funkcionalumo pagrindus, kurių negali suteikti standartinis HTML and CSS [22] Prieinamumas (accessibility) Web prieinamumas (Web accessibility) apibrėžia Interneto svetainių gaminimo visiems žmonėms, su neįgalumu ar be, praktiką. Kai jos yra tinkamai sukurtos, visi vartotojai turi lygias galimybes pasinaudoti informacija ir funkcionalumu. World Wide Web konsorciumas (W3C) yra paruošęs Tinklo Turinio Prieinamumo Gaires (Web Content Accessibility Guidelines, arba WCAG) 1.0, kurios aiškina, kaip gaminti Tinklo (Web) turinį, prieinamą žmonėms su negalia. Tinklo turiniu laikoma informacija Interneto puslapyje arba Interneto programoje, įskaitant tekstą, paveiksliukus, formas, garsus ir panašiai. WCAG yra suskirstytas į 3 atitikimo lygius, A, AA ir AAA. Kiekvienas lygis reikalauja vis griežtesnio atitikimo gairėms, pavyzdžiui, skirtingų HTML versijų (Transitional arba Strict) ir kitų papildomų smulkmenų, be kurių tinklapis negali praeiti validacijos. [24] Neregiai vartotojai. Neregieji vartotojai gali naudoti ekrano skaitytuvus, kurie jiems perskaito tinklapio turinį, arba tiksliau tinklapio HTML kodą. Ši programinė įranga, kuri yra tarpininkas tarp vartotojo ir naršyklės, išsijoja HTML žymes ir atrenka, ką reikia perskaityti garsiai, ir ką ne. Interneto programuotojai, dirbantys Windows sistemoje, gali išjungę monitorių pabandyti panaršyti savo svetainėje su IBM Homepage Reader, kurį nemokamai galima išbandyti 30 dienų. [25] Šią negalią turintiems vartotojams ypač aktualus šis WCAG (Web Content Accessibility Guidelines) nurodymas: visa vaizdinė medžiaga turi turėti tekstinius ekvivalentus, t.y. alt atributą, kuriame nurodomas labiausiai tą medžiagą atitinkantis tekstas. WCAG kritikoje ir patikslinime [26] nurodomos ir kai kurios logiškos išimtys, tarp jų - nebūtina pateikti vaizdinės medžiagos tekstinio ekvivalento, jei po to iškart esančiame tekste nurodomas jos paaiškinimas. Taip pat nebūtina pateikti tekstinio ekvivalento nuorodoms į paveiksliukų bylas jos atsidarys naujame naršyklės lange, kurio turinį pilnai valdo naršyklė.

24 23 Silpnaregiai vartotojai. Norėdami pilnai naudotis Internetu, vartotojai su sutrikusiu arba silpnu regėjimu privalo turėti galimybę padidinti tinklapio šriftų dydžius. Windows Internet Explorer vartotojams svetainės šriftų dydžiai turi būti nurodyti naudojantis %, em arba sąlyginiais dydžiais (small, medium, etc.), nes vartotojams gali kilti problemų padidinant teksto šriftą. [26] Akli spalvoms vartotojai. Vidutiniškai vienas iš 12 vyrų ir viena iš 200 moterų turi kokį nors spalvų matymo sutrikimą. Šiems vartotojams svarbus kitas WCAG reikalavimas: nesiremti vien spalva. Pavyzdžiui, nerekomenduojama naudoti dviejų klaidinančių spalvų viena ant kitos, pavyzdžiui, raudonos spalvos žaliame fone. Taip pat vengtina naudoti spalvą kaip vienintelį turinio indikatorių, pavyzdžiui, formoje klaidingus laukelius tik nuspalvinti raudonai reikėtų juos paryškinti naudojant <strong> arba gale eilutės pridėti žvaigždutę. Kurčnebyliai vartotojai. Kurčnebyliai vartotojai gali naudotis Internetu taip pat kaip ir girdintys vartotojai, tik su viena išimtimi jie negali išgirsti garsinės tinklapio medžiagos. Jei tinklapyje yra svarbios informacijos, kuri skelbiama garsu, rekomenduojama pateikti jos tekstinį variantą. [25] Vartotojai, įvesties įrenginiams naudojantys tik klaviatūrą arba tik balsą. Kai kurie vartotojai negali naudotis pele arba klaviatūra, arba valdo naršyklę balsu. Tinklapių kūrėjas turėtų pabandyti panaršyti savo svetainėje naudodamasis tik tab, shift-tab, ir enter klavišais. Kiti vartotojai. Kiti vartotojai, apie kuriuos reikėtų pagalvoti kuriant svetaines, yra: 1. Epileptikai, kuriems svarbu vengti mirgančių vaizdų tarp 2 and 55 Hz. 2. Vartotojai iš kitos industrijos srities, kurie gali nesuprasti specifinio žargono arba trumpinių. 3. Tinklo vartotojai, kuriems svetainės kalba nėra gimtoji, ir kurie gali nesuprasti sudėtingos kalbos Išvados Norint atitikti Prieinamumo standartus, neišvengiamai tenka naudoti Semantinį tinklapių modelį ir CSS stilių bylas elementų išdėstymui. Tinklapiai, kurie pilnai atitinka Web standartus, jau iš karto yra daugiau ar mažiau optimizuoti paieškos svetainėms, pavyzdžiui, Google; jie žymiai geriau suindeksuojami, turi geresnį reitingą. Galima išskirti šiuos minimalius reikalavimus, kuriuos turi tenkinti Prieinamumo standartus (Accessibility standards) atitinkantys tinklapiai, tarp jų, ir Internetinės mokymo

25 24 priemonės [24]: Validus tinklapio turinio (X)HTML kodas pagal W3C reikalavimus Validus CSS puslapių elementų išdėstymui pagal W3C reikalavimus AA (rekomenduotinas AAA) atitikimo lygis pagal WCAG (Web Content Accessibility Guidelines) Nuorodos klaviatūra (Access keys) tinklapio HTML kode Semantinį modelį atitinkantis tinklapio kodas Turėjimas didelio kontrasto svetainės versijos asmenims su sutrikusiu regėjimu Alternatyvi medija bet kokiai multimedijai tinklapyje (video, audio, flash ir pan.)

26 25 2. Mokomųjų programų apžvalga 2.1. B. Burgio Speak English B. Burgio knyga Let s Go! yra komplektuojama su kompaktine plokštele, kurioje yra programa Speak English (4 pav.). 4 pav. Kompaktinė plokštelė ir jos programa Speak English Joje yra vienintelė funkcija groti ištraukų byloms, skaitomoms dviejų diktorių, taigi pagal CALL apibrėžimą, ši programa nėra priskirtina interaktyviai pamokai su grįžtamuoju ryšiu, ir todėl ji nėra kalbos mokymo programa, o veikiau knygos garsinių ištraukų grotuvas. Ši programa turi nemažai trūkumų neveikia išjungimo mygtukas viršuje dešinėje (norint išjungti reikia spausti meniu Scenarijus > Baigti darbą), nerodomos lietuviškos raidės, vartotojo sąsaja yra paini (mygtukas Vykdyti scenarijų yra lango centre, naudojami painūs terminai Ciklas, Įvesti sakinį ir mažų mažiausiai originali vidinė instrukcijų kalba). Gerosios šios programos savybės aukšta garso įrašų kokybė, įpratus rašyti komandas ranka ir mokantis su knyga, galima greitai susikurti originalų grojaraštį. Pastebėtina, kad tos pačios frazės ištariamos ir JAV, ir Didžiosios Britanijos akcentais Quickteacher Quickteacher 1300 litų kainuojantis kursas, susidedantis iš žodžių bazės, nuo 3000 iki 4200 frazių ir sakinių, bei naudojantis kelis metodus, tarp jų didaktinėje literatūroje neaprašytą virš-įsiminimo efektą. Jo principas paprastas dideliu dažnumu rodomos žodžio ir jo vertimo poros, kaitaliojant rodymo greitį, teksto palinkimo kampą ir šrifto dydį.

27 26 Quickteacher tinklapyje teigiama: Skirkite 120 minučių (dvi valandas) savo užsiėmimams ir Jūs galėsite laisvai naudoti užsienio kalbą savo gyvenime jau po 2 mėnesių. Taigi, viso per 7200 minučių (120 min. x 60 d.) siūloma išmokti laisvai naudoti anglų kalbą. Laisvam naudojimui šnekamąjame lygyje reikia įsisavinti bent General Service List žodyną, kuris susideda iš 2300 žodžių. (Jie sudarytų apie 85% grožinės literatūros tekstų turinio, tuo tarpu 5000 žodžių padidintų supratimą tik iki 93,5% - V. Šernas Kaip racionaliau mokytis kalbų [11], psl. 71) Net ir tarus, kad vartotojas iš žodžių sąrašo pats atsirinks dažniausiai vartojamus General Service List žodžius, vienam žodžiui išmokti lieka apie 3 minutes (7200 minučių : 2300 žodžių). Norint laisvai naudoti žodžius, jie turi būti ilgalaikėje atmintyje, o užduotis per 3 minutes naują žodį įrašyti į ilgalaikę atmintį žmogui yra neįmanoma. Specialiai parašyta papildoma vartotojo intervalinio kartojimo programa galėtų išdėstyti tas 3 minutes optimaliai pagal užmiršimo kreives, tačiau ir tada dėl žodžių gausos šis laikas būtų nepakankamas. Išgalint nusipirkti, šią programą reikėtų derinti su kitomis intervalinio kartojimo programomis, pavyzdžiui Anki, ir į ją rankiniu būdų pildyti nežinomus žodžius ir frazes, Quickteacher naudojant labiau kaip mokymosi turinio šaltinį. Šios programos gerosios savybės originalių frazių lietuvių ir anglų kalbomis bazė ir gyvas tarimas. Blogosios kaina, painoka vartotojo sąsaja, neveikiantys 25-to kadro metodai, o be to, programa yra išversta į lietuvių kalbą, ir joje pasitaiko smulkių klaidų ir nebaigtų versti frazių Mokomės anglų kalbos Programa prekiaujama prekybos centruose, CD kainuoja 12 lt. Deja, nepavyko jos paleisti (5 pav.), nes su plokštele nepateikiamas serijinis numeris, o platintojas UAB Marikonas neatsakė į skambučius ir el. pašto žinutes. 5 pav. Su kompaktine plokštele nepateikiamas apsaugos kodas

28 Anki Anki (japoniškai reiškia atsiminti) nemokama intervalinio kartojimo programa, naudojanti SM-2 algoritmą. Jis yra pagerintas, pridėjus prioritetų funkciją ir galimybę laikinai sustabdyti norimos kortelės rodymą (6 pav.). 6 pav. Anki vartotojo sąsaja Vartotojas pirma turi susikurti naują kortelių kaladę (deck) ir ją papildyti naujomis kortelėmis (flashcards), arba atsisiųsti kaladę iš Interneto. Viena kortelė susideda iš dviejų dalių norimos išmokti frazės ir jos vertimo. Jei kompiuteris prašo išversti į gimtąją kalbą ta kortelė vadinama atpažinimo (recognition), jei iš gimtosios kalbos produkcijos (production). Programa gali tam pačiam žodžiui iš produkcijos kortelės automatiškai sugeneruoti atpažinimo kortelę. Baigus pildyti kaladę, vartotojo prašoma išversti atitinkama kryptimi (į/iš gimtąją kalbą), rodomas atsakymas, ir prašoma įvertinti, kaip gerai jis tą informaciją prisiminė. Nuo įverčio priklauso kaip greitai ta kortelė vėl bus rodoma. Kortelei galima pridėti garso bylas (ištarti žodžiui), vaizdo bylas, LaTeX formules ir keisti kortelės fono spalvą. Unikali programos funkcija programos duomenų bazės gali būti sinchronizuojamos Internetu, tada savo korteles galima pasiekti Internetu Anki svetainėje ir taip pat mobiliuoju telefonu. Tai yra labai patogu, nes net ir neesant prie kompiuterio, galima mokytis užsienio kalbos žodžius, o grįžus prie kompiuterio (jei jis turi Internetą), kortelių duomenų bazė bus atnaujinta pagal atsakymų rezultatus Quizzlet.com elektroninės kortelės Quizzlet yra angliškas kortelių tinklapis, siūlantis įvairius pratimus su vartotojo įvestomis žodžių poromis (7 pav.). Yra susipažinimo su žodžiais, mokymosi, testo pratimai ir pora žodžių

29 28 žaidimų. Programoje svarbi funkcija socialinis mokymosi aspektas. Žinutėmis galima bendrauti su kitais vartotojais, studijuojančiais tą patį kortelių komplektą. Mokantis užsienio žodžių, pagrindinė problema yra ta, kad vartotojas jau turi turėti žodžius su jų vertimais, kuriuos jis nori išmokti. 7 pav. Quizlet vartotojo sąsaja Wordchamp.com kalbų mokymasis kortelėmis WordChamp kortelių flashcards tinklapis, besispecializuojantis tik užsienio kalbos žodžiais (8 pav.). Jame yra 12 rūšių pratimų su žodžiais, įskaitant rašymo, skaitymo, tarimo, žodyno praktikavimosi iš paveikslėlių ir vertimo pratimus. 8 pav. WordChamp vartotojo sąsaja.

30 29 9 pav. WordChamp garso įrašymo funkcija. Unikali tinklapio funkcija vartotojas gali įrašyti savo tariamą žodį tiesiai naršyklėje ir palyginti su etalonu tinklapyje (9 pav.) Yabla.com kompiuterizuotas mokymasis su vaizdu Tai originalus, mokamas interneto projektas, vertas dėmesio. Yabla interneto tinklapis, naudojantis Javascript technologiją, ir galintis rodyti mokomuosius video filmus atvaizduoti su titrais (10 pav.). Be to, paspaudus su pele ant žodžio titruose, rodoma jo reikšmė vertime, tame pačiame puslapyje yra ir dvikalbis žodynas su paieška. Yabloje yra numatyta ir subtitrų bei žodynų lietuvių kalba funkcija, bet ji kol kas neveikia. 10 pav. Yabla yra paruošta pridėti vertimo į/iš lietuvių kalbą f-ją

31 30 3. Bendros rekomendacijos kompiuterinėms mokymo priemonėms Apžvelgus mokymo priemones, galima išskirti bendras rekomendacijas visoms kompiuterinėms užsienio kalbos mokymosi priemonėms: Kompiuterinės mokymo priemonės lietuviams privalo naudoti taisyklingą lietuvių kalbą Ne visos apžvelgtos programos naudoja Unicode koduotę (pvz. Burgio Speak English, 11 pav.), todėl lietuviškos raidės yra iškraipomos, programų interfeisai rėžia akį šveplu tekstu, ir galimi reikšmių supainiojimai (pavyzdžiui, lietuvių kalboje siusti ir siųsti be lietuviškų simbolių rašosi identiškai). Unicode koduotė palaiko visų Europos kalbų (ir ne tik) simbolius. Pagal nutylėjimą ji yra naudojama Visual Studio 2008 pakete, taip pat naudojant MySQL duomenų bazes galima nurodyti unikodinę UTF-8 koduotę. 11 pav. Programa SpeakEnglish naudoja ne Unicode koduotę, ir lietuviški simboliai iškraipomi arba visai neatvaizduojami. Prieš siunčiant užklausą MySQL duomenų bazei, reikėtų nurodyti UTF8 koduotę tada jos gražinami rezultatai iš tos pačios koduotės laukų bus gražinami be iškraipymų: mysql_query("set names utf8"); Visi laukai, kuriuose vartotojas turi kažką įrašyti, turi būti apdorojami prieš juos įvertinant Dar prieš daugiau nei 20 metų G. Merkys, A. Ramoškieknė ir V. Šernas [15], psl teigė, kad norint išvengti nesusipratimų, programa turi numatyti, kur pagal kalbos taisykles būtina rašyti didžiąsias, kur mažąsias raides, nes kompiuteris gali faktiškai teisingą studento atsakymą dėl kokios nors formalios smulkmenos priimti kaip neteisingą. Jokia programavimo kalba nelaikys lygiomis eilutės kintamojo reikšmių atsakymas, ATSAKYMAS, Atsakymas, Atsakymas. ir atsakymas.. Vartotojas gali įrašyti bet kurią iš

32 31 jų, ir todėl programose turi būti numatytas automatinis reikšmių pakeitimas į mažąsias bei atmetimas atsitiktinių tarpų priekyje ir pradžioje bei bet kokių skyrybos ženklų sakinio gale (ši savybė angliškai vadinama foolproof). Programa, neturinti tokios funkcijos, tokiais atvejais vartotojui gali sukelti neigiamus patyrimus (angl. negative experience), o tai, savo ruožtu, gali atstumti ir nuo programos, ir net nuo pačio kalbos mokymosi. Problemišką situaciją iliustruoja 12 pav. Jos sprendimą nagrinėju šiame darbe, 44 puslapyje. 12 pav. Mano sukurtame tinklapyje išjungus automatinį raidžių pakeitimą į mažąsias, pranešama apie klaidą, nors atsakyta teisingai. Programa turi turėti veikiantį išjungimo mygtuką lango viršuje dešinėje Ši savybė vartotojui gali atrodyti savaime suprantama, bet dalis programavimo kalbų, jei ir atvaizduodamos langus rodo išjungimo/padidinimo/sumažinimo mygtukus viršutiniame dešiniąjame kampe, ne visada pagal nutylėjimą suteikia jiems funkcionalumą, o programuotojui pamiršus tai padaryti, programa tampa nepatogi naudoti (13 pav.). 13 pav. Šioje programoje nenumatytas išjungimo mygtuko veikimas Internetinės mokymo priemonės (kaip ir visi kiti tinklapiai) turi atitikti Web standartus Tai pirmiausia reiškia, kad tinklapio turinys turi būti atskirtas nuo apipavidalinimo apipavidalinimui naudojamos klasės, pvz. <div class= klasėspavadinimas > ir identifikatoriai, pvz. <div id= identifikatoriauspavadinimas >. Klasių ir identifikatorių išvaizda nusakoma CSS (Cascade Style Sheets) stilių pagalba, tinklapio bylai nurodant jos stilių bylą. Tinklapio elementų

33 išdėstymui draudžiama naudoti lenteles jos skirtos tik duomenims atvaizduoti lentele. Vietoj jų stilių byloje reikiamoms klasėms ir identifikatoriams nurodomos plūduriavimo angl. float reikšmės. Web standartų privalumai: Web standartai leidžia ženkliai sumažinti mokymo priemonės apimtis (naudojami pasikartojantys stilizavimo elementai), kas leidžia jomis naudotis lėtą interneto ryšį turinčiose vietovėse, pvz. nutolusiose kaimo mokyklose. Toks tinklapis yra tinkamesnis neįgaliesiems naudoti ekrano skaitytuvus, bei interneto paieškos varikliams indeksuoti pačias svetaines. Web standartų trūkumai: išskirtiniais atvejais senesnės naršyklės (pvz. Internet Explorer 6) gali iškraipyti tinklapio vaizdą. Internet Explorer 7 pilnai neatitinka CSS 2.0, bet IE 8 jau juos palaiko. Europoje priklausomai nuo šalies, statistiškai nuo 30% iki 60% vartotojų naudoja standartus atitinkančią Firefox. Mokymo priemonėse turėtų būti nurodomas jų lygis pagal Bendruosius Europos Kalbų Metmenis Europos Tarybos priimti Bendrieji Europos Kalbų Metmenys standartizuoja šiuos užsienio kalbų įgūdžius: supratimo klausant ir skaitant, kalbėjimo bendraujant, informacijos pateikimo žodžiu bei raštu. Siekiant aiškumo, elektroninės mokymo priemonės turėtų nurodyti, kurio lygio vartotojams jos yra skirtos. Žemesnio nei yra vartotojas lygio mokymo medžiaga pilnai neugdys kalbinių gebėjimų, o aukštesnio bus paprasčiausiai per sunki. Toliau pateikiama lentelė (3 lentelė) aprašo kalbines kompetencijas, ir gali būti panaudojama mokomųjų kompiuterinių mokomųjų priemonių suskirstymui į lygius: 32 Lygis A1 A2 Vartotojo įgūdžių aprašymas Gali suprasti ir naudoti pažįstamus kasdieninius išsireiškimus ir labai primityvias frazes, skirtas patenkinti konkretaus tipo poreikiams. Gali save ir kitus supažindinti ir gali paklausti ir atsakyti klausimus apie asmenines smulkmenas, tokias kaip kur jis/ji gyvena, žmones, kuriuos jis/ji pažįsta ir daiktus jis/ji turi. Gali sąveikauti paprastai, su sąlyga, kad kitas asmuo kalba lėtai ir aiškiai, bei yra pasiruošęs padėti. Gali suprasti sakinius ir dažnai naudoti išsireikšimus, susijusius su artimiausiomis sritimis (pvz. labai paprasta asmeninė ir šeimos informacija, vietinė geografija, įsidarbinimas). Gali komunikuoti paprastose ir šabloniškose užduotyse, reikalaujančiose paprasto ir tiesioginio apsikeitimo informacija apie pažįstamus ir šabloniškus reikalus. Gali paprastais terminais apibūdinti savo išsilavinimo aspektus ir poreikius artimiausiose

34 33 B1 B2 C1 C2 srityse. Gali suprasti pagrindines mintis aiškiame standartiniame turinyje apie pažįstamus reikalus, su kuriais susitinkama darbe, mokykloje, laisvalaikyje ir kt. Gali susitvarkyti su dauguma situacijų, kurios iškyla keliaujant vietovėje, kurioje kalbama užsienio kalba. Gali produkuoti paprastą susijusį tekstą temomis, kurios yra pažįstamos arba kuriomis domisi pats. Gali apibūdinti patirtis ir įvykius, svajones, viltis ir ambicijas, ir trumpai nusakyti priežastis nuomonėms ir planams bei juos paaiškinti. Gali suprasti pagrindines sudėtingo teksto idėjas ir konkrečiose, ir abstrakčiose temose, įskaitant technines diskusijas apie jo/jos organizacinius reikalus. Gali bendrauti gan sklandžiai, ir dėl to interakcija su vietiniais žmonėmis tampa gana įmanoma ir be jokios pusės įsitempimo. Gali produkuoti aiškų, išsamų tekstą apie platų spektrą temų ir paaiškinti temos reikalo požiūrį, duodamas įvairių atvejų privalumus ir trūkumus. Gali suprasti platų spektrą sunkių, ilgesnių tekstų ir suprasti netiesioginę prasmę. Gali išreikšti save sklandžiai ir spontaniškai be didesnio žymaus išsireikšimų ieškojimo. Gali išreikšti naudoti kalbą lanksčiai ir efektyviai socialiniais, akademiniais ir profesiniais tikslais. Gali produkuoti aiškius, gerai sukonstruotus, išsamius tekstus apie sudėtingus dalykus, rodydamas sąmoningą organizacinių šablonų, jungiamųjų ir surišančiųjų priemonių naudojimą. Gali lengvai suprasti praktiškai viską, ką išgirsta ar perskaito. Gali apibendrinti informaciją iš skirtingų kalbinių ir rašytinių šaltinių, atkurdamas argumentus ir nuomones rišliai pristatydamas. Gali išreikšti save spontaniškai, labai sklandžiai ir tiksliai, skirdamas labai siaurus prasminius ypatumus net dar sudėtingesnėse situacijose. 3 Lentelė. Europos kalbų metmenų aprašymas [17] Kuriant užsienio kalbos mokymosi priemones reikėtų atkreipti dėmesį, kad jomis pirmiausia naudosis moksleiviai. Toliau pateikiu lentelę (4 lentelė), kuri sulygina pirmos užsienio kalbos mokėjimo lygį pagal Europos Metmenis ir mokyklinio ugdymo programą. Pastebėtina, kad oficialiai toks sulyginimas nėra apibrėžtas: Valstybinis <anglų kalbos K. R.> egzaminas yra paremtas <...> išplėstiniu kursu, ir yra orientuotas į Slenksčio - Threshold lygį (B1) produkciniams įgūdžiams (pvz. kalbėjimui ir rašymui), ir į Pranašumo - Vantage (B2) imliesiems įgūdžiams (skaitymui ir klausymuisi), nors egzaminai <o taip pat ir mokymo kursas mokykloje K. R. > dar nėra formaliai susieti su kalbų metmenimis. [1], psl. 24. Lygis Klasė Amžius Kalbų lygmuo

35 34 Introductory 4 arba 5-6 9/10 arba 10/13 A1 Breakthrough Beginner A2 Waystage Middle B1 Threshold Higher B2 Vantage 4 lentelė. Pirmos užsienio kalbos lygiai vidurinėje mokykloje Kurdamas Basic English žodžių mokymosi tinklapį aš sukūriau logotipą žymėti Europos Kalbų Metmenims (14 pav.) ir naudoju jį savo tinklapyje: 14 pav. Ženklas nurodo, kad mokomoji priemonė tinka A1 - B2 lygio mokiniams pagal Bendruosius Europos Kalbų Metmenis

36 35 4. Sukurtos užsienio kalbų mokymo(si) priemonės 4.1. Netaisyklingų žodžių kartojimo programa Aktualumas ir veikimo principas Anglų kalbos žodžiai, kaip aibė, yra nors ir didėjanti, bet baigtinė. Jos poaibis netaisyklingieji veiksmažodžiai yra nedidelė aibė, sudaryta iš tripletų (bendraties, praeities paprastojo ir dalyvio formų). Netaisyklingiems anglų kalbos veiksmažodžiams mokytis aš parašiau programą Rabbit Verbs(15 pav.), kurią sukūriau su programa Visual Basic Express pav. Mano programa Rabbit Verbs. Jos veikimas paprastas mokymosi režime iš eilės vartotojo klausiama vieno iš 130 netaisyklingų veiksmažodžių tripletų, ir rodomi atsakymai (16 pav.). Vartotojas gali reguliuoti rodymo greitį mygtukais plius ir minus viršutiniame kairiąjame lango kampe ir ten pat grįžti į pirmą puslapį. 16 pav. Vienas Rabbit Verbs ciklas.

37 36 Foninis režimas tai periodinis informacinių pranešimų balloons rodymas (vartotojas gali reguliuoti pasirodymo dažnumą). Vartotojo paklausiama vieno atsitiktinai parinkto netaisyklingo veiksmažodžio, ir jei vartotojas jo nežino, paspaudęs ant pranešimo, jis gali pamatyti atsakymą (17 pav.). Foniniame režime su atsakymais iš karto pateikiamas tik atsakymo pranešimas. 17 pav. Foninis režimas Programos privalumai ir trūkumai Programos, parašytos su Visual Basic Express 2008 turi kelis didelius trūkumus: pirmas jų originali jų instaliacija. Pirmiausia programa atlieka savo reikalavimų patikrinimą, bet kažkodėl rodoma ikona, kurioje kompiuteris susisiekia su pasauliu (žiūrėti 18 pav. pirmąjį langą), tada klausia, ar instaliuoti programą, apačioje rodydama geltoną įspėjantį skydelį (žiūrėti 18 pav. antrąjį langą). Šioje vietoje vartotojas priima sprendimą, jam instaliuoti programą ar ne. Toks instaliacijos langas nesukelia pasitikėjimo programa, ir dalis vartotojų gali pasirinkti jos neinstaliuoti, ypač jei jie nesupranta anglų kalbos. (Ironiška, kad pati programa ir yra anglų kalbai mokyti). Instaliuojantis programai iš kietojo disko, rašoma downloading, kas vėlgi neįgudusius, arba nemokančius anglų kalbos vartotojus gali priversti spėlioti, kodėl programa jungiasi prie Interneto (žiūrėti 18 pav. trečiąjį langą).

38 37 18 pav. Neįgudusius vartotojus gąsdinanti programos instaliacija. Kitas programos trūkumas Visual Basic Express 2008, o taip pat ir visos su juo sukurtos programos, reikalauja Microsoft.NET Framework. Tiesa, jis yra pridedamas automatiškai prie instaliacijos..net Framework pagrindu veikiančios programos pasileidžia ir veikia žymiai lėčiau senesniuose kompiuteriuose. Net Pentium M 1,7 GHz su 1Gb RAM, kuriame puikiai veikia tokios reiklios kompiuterio resursams programos, kaip Adobe Photoshop CS3, nėra pakankamas, kad programa realiame laike reaguotų į vartotojo pelės judesius, atidarinėtų ir uždarinėtų langus Basic English žodžių mokymo tinklapis Aktualumas, metodika ir veikimo principas Atlikęs klasikinių kompiuterinių ir internetinių mokomųjų priemonių apžvalgą pastebėjau, kad lietuviškame Internete nėra nei vienos interaktyvios svetainės anglų kalbai mokytis. Naršant po užsienio tinklapius aptikau nemažai kalbų mokomųjų tinklapių ( ir kiti), ir jie 1) turi angliškas vartotojo sąsajas, bet naudoja Unicode koduotę ir neiškraipo lietuviškų raidžių, 2) dažniausiai turi daug naudingų funkcijų, net tokių kaip bendravimo tarp svetainės vartotojų online, 3) leidžia vartotojui pildyti savo medžiagą. Tačiau pagrindinė problema yra pati medžiaga mokinys turi pats:

39 38 1) atrinkti sau tinkamus mokytis angliškus žodžius ir frazes (rasti angliškame Internete GSL arba Basic English sąrašus); 2) išversti juos (žodynai, pavyzdžiui Alkonas, dažniausiai pateikia visas, o ne vieną, dažniausiai pasitaikančią reikšmę pavyzdžiui, Alkone žodžiui go pateikiamas 41 vertimas); 3) sukelti žodžius į tinklapį (ir nepadaryti rašybos klaidų, žodžių kiekis skaičiuojamas šimtais), 4) įsigarsinti žodžius (ar frazes) arba gauti paruoštas garso laikmenas (anglų kalboje žodžiai rašosi ir tariasi skirtingai, o tartis skiriasi nuo lietuviškos, be to vartotojai neturi tinkamos įrašymo įrangos) ; 5) garso įrašus sukelti į tinklapį. Akivaizdu, kad statistiniam vartotojui tai yra neįmanoma užduotis. Internete yra angliškų tinklapių užsienio kalboms (taip pat ir pačiai anglų kalbai) mokytis, bet jie angliškai mažai suprantantiems vartotojams nepritaikyti, neturi lietuviškų instrukcijų, o dažnai net visą mokymo turinį vartotojas turi susipildyti pats. Kiekvienam produktui labai svarbi jo realizacija. Mokymo priemonė gali būti pati geriausia, tačiau vartotoją ji turi pasiekti. Nemokamą programą (ir be jokio biudžeto) tinkamai išplatinti vartotojams fizinėmis laikmenomis neįmanoma. Vieninteliai sprendimai programa, kurią galima parsisiųsti iš Interneto, arba Internetinis tinklapis, kuriame vartotojas naudojasi mokymo priemone tiesiai online. Man pastarasis variantas pasirodė priimtinesnis todėl, kad: 1. Internetinį tinklapį lengva reklamuoti, o tinkamai užpildžius puslapio META žymes vartotojai gali jį lengvai surasti per paieškos svetaines, pavyzdžiui Google. Mano tinklapio META žymės yra tokios: <meta name="description" content="anglų kalbos mokymosi priemonės. Visi Basic English žodžiai su gyvu tarimu. Magistro darbo dalis." /> <meta name="keywords" content="english lessons, anglų kalba, pamokos, basic english, nemokamai, vpu, kęstutis reveltas"> <meta name="author" content="kęstutis Reveltas" /> <meta name="company" content="vpu" />

40 39 <meta name="copyright" content="kęstutis Reveltas" /> 2. Nekyla problemos dėl informacijos atnaujinimo. Kadangi svetainėje naudojamas semantinis modelis, tinklapio turinys yra atskirtas nuo apipavidalinimo, o žodžiai yra talpinami duomenų bazėje. Norint pakeisti bet kurį žodį ar jo vertimą belieka jį atnaujinti pasinaudojus PHPMyAdmin duomenų bazės administravimo programa. Norint atnaujinti klasikinę programą, tenka išleisti jos atnaujinimus, ir kažkuriuo būdu informuoti visus programos vartotojus. Dauguma vartotojų dažniausiai užmiršta pasitikrinti ar nėra išleista nauja programos versija, ir naudojasi sena programos versija. 3. Nėra problemos dėl virusų, šnipų ir kitų kenkėjiškų programų, o serverio saugumu rūpinasi serverio šeimininkas (šiuo atveju amerikiečių BlueHost). Jis taip pat nuolat daro atsargines tinklapio kopijas. Klasikinėse programose, tuo tarpu, visuomet yra rizika, kad bus išplatinta užkrėsta programos instaliacija, arba kad vartotojai išplatins pačių užkrėstą programos instaliaciją. 4. Pasinaudojama naršyklės ypatumais. Kadangi Interneto naršyklė atidaro tinklapį, ji atsakinga už įjungimo/išjungimo bei funkcijomis su langu (išdidinimas, sumažinimas). Visa tai klasikinėje programavimo kalboje (pavyzdžiui Microsoft Visual Basic) reikėtų suprogramuoti pačiam. Dar daugiau naršytų svetainių žurnalas, keičiančios spalvą nuorodos rollovers, teksto didinimo/mažinimo funkcijos (klavišų kombinacija CTLR +), ir daugelis kitų (toliau aptariamų plačiau) funkcijų sutaupo laiką programuotojui. 5. Lengva naudotis duomenų bazėmis. MySQL duomenų bazė yra nemokama, lanksti, greita ir gali aptarnauti didžiulį kiekį vartotojų, taigi nėra problemos dėl apkrovų duomenų bazei. Darbo su MySQL funkcijos yra kiekvienoje PHP versijoje ir yra bene kertinis PHP akmuo. 6. Internetinę mokymo priemonę lengviau vystyti PHP laikmenų kodą galima greitai paredaguoti tiesiog su Notepad, tuo tarpu, pavyzdžiui, su Visual Basic Express 2008 projektu tai nepavyks. 7. Gaminant internetinį produktą galima naudotis vien nemokama ir pilno funkcionalumo programine įranga PHP kodui redaguoti užtenka paprasto kodą nuspalvinančio tekstinio redaktoriaus. Nemokami programavimo kalbų paketai (pavyzdžiui, Visual Basic Express) neturi visų pilnos versijos funkcijų, norint juos parsisiųsti, reikalauja registracijos ir

41 40 asmeninių duomenų, o suinstaliuoti užima žymiai daugiau vietos nei vienas tekstinis redaktorius su XAMP paketu (XAMP - automatinė PHP ir MySQL instaliavimo ir administravimo programa). 8. Programa, parašyta Visual Basic Express 2008 veikia žymiai lėčiau, nei analogiško turinio tinklapis, parašytas PHP kalba ir naudojantis JavaScript ar AJAX mano sukurtoje Rabbit Verbs programoje su pele užėjus ant tekstinės nuorodos, jos pasikeitimo reikia laukti porą sekundžių (kompiuteris Pentium M 1,7 GHz, 1Gb RAM), tuo tarpu naršyklėje svetainių rollover efektai atvaizduojami tuoj pat. 9. Internetinių produktų nereikia instaliuoti ir jie neužima vartotojo kieto disko vietos (nebent, išskyrus slapukus cookies, kurių aš nusprendžiau savo projekte atsisakyti). Kadangi tinklapyje žodžiai yra atidaromi nuoseklia seka pagal eilės numerį (PHP kintamąjį $atskaitosnr, perduodamą su HTTP GET funkcija kintamuoju nr ), duomenų bazės lentelėje yra panaudota indeksacija laukui id ženkliai pagreitėja kreipimasis į lentelę pagal jį Tinklapio struktūra Tinklapio struktūra yra tokia (19 pav.): 19 pav. Basic English žodžių mokomojo tinklapio struktūra index.php pirmasis puslapis, kurį vartotojai pamato surinkę adresą

42 41 20 pav. Revelto.com/basic pirmasis puslapis index.php byla. sl.php prisijungimo prie MySQL duomenų bazės slaptažodžiai. Iškėlus svarbius duomenis iš pagrindinių laikmenų (iš zodziai.php) supaprastėja svetainės patalpinimas Internete belieka tik pakeisti prisijungimo slaptažodžius. Šios bylos turinys atrodo taip: <? define("adresas","localhost"); //nekeičiamas define("vardas","vard"); //prisijungimo prie MySQL vardas define("slaptazodis","slapt");?> //prisijungimo prie MySQL slaptažodis zodziai.php pagrindinė pratimų atvaizdavimo byla. Pagal tai, kokie kintamieji yra jam perduoti su HTML GET funkcija, atvaizduojami skirtingi pratimai, arba rodomas žodžių peržiūros langas. 21 pav. pateikiamas pavyzdys, kai šiuo metu yra atvertas pratimo Vertimas į lietuvių kalbą žodis iš duomenų bazės, turintis numerį 352. Jei byla zodziai.php yra atveriama be nors vieno iš šių kintamųjų, vartotojas automatiškai permetamas į index.php pirmą puslapį. 21 pav. zodziai.php adreso eilutė. Navigacija tarp žodžių atliekama dviem kintamaisiais: pratimo tipo ir žodžio numerio. Jei bylai zodziai.php yra perduodamas papildomas kintamasis ats, tikrinama jo reikšmė, ir pranešama apie teisingą arba klaidingą atsakymą. Teisingo atsakymo atveju, klaidingi

43 42 pasirinkimo variantai tampa nematomi, teisingas variantas nusispalvina žaliai, o jo skrituliukas priekyje tampa varnele. Klaidingo atsakymo atveju, teisingas atsakymas nusispalvina taip pat žaliai, bet pasirinktas klaidingas variantas nusispalvina raudonai, o jo tekstas tampa nubrauktas. Klaidingai atsakyti žodžiai yra dedami į vieną sesijos kintamąjį, kurį paskui atsidaro iššokantis langas peržiūrėti klaidoms, perziureti.php. 22 pav. zodziai.php byla. Vertimo į lietuvių kalbą pratimas testo forma. Kadangi tai pirmasis iš 50 žodžių, vartotojui rodomos pagalbinės instrukcijos. pabaiga.php pratimo pabaigos byla. Ji yra atidaromas po 51-ojo iš eilės sekusio žodžio, ir jame vartotojui siūloma arba pereiti prie kitų 50 žodžių, arba su tais pačiais žodžiais atlikti kito tipo pratimus. Jei vartotojas yra padaręs klaidų, vartotojui siūloma papildomai peržiūrėti tų žodžių sąrašą (atidaromą perziureti.php byla).

44 43 23 pav. pabaiga.php byla. Kadangi vartotojas padarė klaidų, jam siūloma jas peržiūrėti. Vartotojui atliekant testo pratimus rezultatas procentais artėja iš viršaus, t.y. nuo kiekvieno klaidingo atsakymo atimami 2% bendro rezultato. Esant trečio žodžio teste ir pirmą žodį atsakius teisingai, o antrą ne tikrasis rezultatas būtų 50% - teisingai atsakyta į pusę testo klausimų (1 iš 2). Šiame tinklapyje apsispręsta rodyti maksimalią rezultato galimybę tik ką minėtu atveju būtų rodomas rezultatas 98% (23 pav.). Toks rezultato skaičiavimas padrąsina vartotoją, nes visą laiką matoma rezultatų išraiška darant klaidas lėčiau mažėja (nors ir niekada nekyla). perziureti.php Iššokantis langas, kuriame atvaizduojami visi žodžiai, kuriuose vartotojas padarė klaidą. 24 pav. perziureti.php langas. Atvaizduojami visi žodžiai, kuriuose vartotojas padarė klaidas. Puslapis atsidaro iššokančiame lange.

45 44 Tinklapis naudojasi MySQL duomenų baze, sudaryta iš vienos bazės baze ir vienos lentelės basic (25 pav.). Joje yra keturi laukai ID (smallint tipo) lauko numeriui, EN (varchar tipo) angliškam žodžiui, LT (varchar tipo) lietuviškam jo vertimui, RUSIS (varchar tipo) žodžio rūšiai (bendri žodžiai, antonimai, daiktų, aprašymo ar veiksmo žodžiai). Visiems laukams, išskyrus ID, yra nustatyta utf8_unicode_ci koduotė. Laukui ID yra nustatyta index raktažodis. 25 pav. Basic English žodžių duomenų bazė, administruojama per PHPMyAdmin. Kreipimasis į duomenų bazę vykdomas per funkciją readdatabase(), jai perduodant norimo žodžio iš duomenų bazės numerį ($atskaitosnr): function readdatabase($atskaitosnr){ global $rezultatai; $link = mysql_connect(adresas,vardas,slaptazodis); if (!$link){echo "Negaliu prisijungti prie MySQL"; exit; $select = mysql_select_db('baze'); if (!$select){echo 'Nerandu DB'; exit; mysql_query("set names utf8"); $uzklausa = "select * from basic where id=".$atskaitosnr; $rezultatai = mysql_query($uzklausa); if (!$rezultatai){echo 'Negaliu vykdyti uzklausos'; exit; mysql_close($link); Vartojamumo tyrimas Rašymo pratimuose vartotojo atsakymas apdorojamas pagal Merkio, Šerno ir Ramoškienės metodinį laiško rekomendacijas [15], psl :

46 45 if ($masyvas[1]==$_get["ats"]) {... keičiama į $atsakymas=trim(strtolower(strip_tags($_get["ats"]))); if ($masyvas[1]==$atsakymas) {... Funkcija strip_tags() pašalina iš eilutės kintamojo bet kokias HTML ar PHP žymes, strtolower() visas raides pakeičia mažosiomis, o trim() pašalina tarpus eilutės priekyje ir gale. Taip apdorotas vartotojo įvestas tekstas leidžia programai objektyviau jį palyginti su esančiu duomenų bazėje dabar vartotojas gali įvesti tekstą bet kokia didžiųjų ir mažųjų raidžių kombinacija. 26 pav. Skirtingi pratimai išskirti skirtingomis spalvomis. Kuriant šį tinklapį, buvo stengtasi palengvinti vartotojui naršyti svetainėje ir padėti jam pastebėti reikalingus elementus. Pavyzdžiui, skirtingi pratimai yra išskirti skirtingomis spalvomis (26 pav.). Taip pat atvaizduojant pirmą iš penkiasdešimties žodžių ekrane yra rodomi komentarai, kad vartotojas galėtų lengviau susigaudyti tinklapio sąsajoje (22 pav.) Web standartai Mokomoji svetainė pilnai atitinka Web standartus, tuo galima įsitikinti įvedus jos adresą Internete W3C HTML verifikatoriuje: Kuriant svetainę buvo pasirinktas vieno stulpelio išdėstymo modelis su informacine juosta apačioje; bazinis jo variantas pateikiamas Ryan Fait